Skausmas: ieškodami sprendimų, gydytojai ir vaistininkai pirmą kartą suvienijo jėgas

2023 -ieji, Pasauliniai skausmo pažinimo metai, skirti integraliai skausmo priežiūrai. Pažymint šią iniciatyvą, kovo 3-ąją skausmo ekspertai susirinko pasidalyti žiniomis ir patirtimi į mokslinę praktinę konferenciją „Skausmo naujienos 2023: pasitarkime su gydytoju ir vaistininku“.

Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Neurologijos klinika, Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Lietuvos skausmo draugija ir Neurologų draugija.

Renginys, skirtas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui stiprinti, buvo kiek kitoks nei įprastai: šį kartą naujovių, įžvalgų gydant ir malšinant skausmą plačiam sveikatos priežiūros profesionalų ratui pristatė ne tik gydytojai, bet ir vaistininkai.

Pabrėžė integruotos pagalbos būtinybę ir svarbą

Vienas konferencijos organizatorių, LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, įžanginėje kalboje pabrėžė, kad tokio ganėtinai netradicinio renginio idėja gimė planuojant Skausmo pažinimo metų veiklas, dedikuojant šiuos metus skausmo pagalbai.

„Sprendžiant skausmo problemą, drauge turėtų diskutuoti visų specialybių gydytojai, vaistininkai, psichologai, slaugytojai, medicinos reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, – pabrėžė prof. K. Petrikonis.  – Verta dalytis, ką visi kartu jau esame pasiekę, kokių turime neišspręstų klausimų, kaip planuojame gyventi artimiausiais metais.

Tad visiems linkiu nuolat studijuoti, studijas paversti malonumu – ir pasiekti tų rezultatų, kurių tikimės patys, laukia mūsų pacientai ir sveikatos apsaugos sistema.“

Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas taip pat akcentavo daugiadalykės specialistų komandos svarbą:

„Tarptautinė skausmo studijų asociacija šiuos metus paskyrė integraliai skausmo priežiūrai, pabrėždama integruotos pagalbos svarbą skausmo metu.

Lėtinį skausmą galima įveikti, gydytojai pasitelkus į pagalbą vaistininkus, slaugytojus, reabilitacijos specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus. Svarbu dirbti kartu tiriant visus galimus lėtinio skausmo įveikos būdus, kai skausmas malšinamas ne tik vaistais, bet ir fizine bei psichologine pagalba“, – kalbėjo doc. A. Ščiupokas.

Doc. A. Ščiupokas pasidžiaugė, kad Lietuvos skausmo draugija, kuri yra Tarptautinės skausmo studijų asociacijos atstovė Lietuvoje, šiuos metus pradeda gražiu bendradarbiavimu su vaistininkais, o tai irgi yra puikus integralaus požiūrio į skausmą pavyzdys.

Skausmo statistika: skaičiai verčia susimąstyti

LSMU Farmacijos fakulteto tarybos pirmininkė, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė pristatė negailestingą skausmo statistiką.

„Skausmą visame pasaulyje patiria maždaug penktadalis suaugusiųjų, dešimtadaliui kasmet naujai diagnozuojamas lėtinis skausmas. Skausmo malšinimas yra pasaulinis visuomenės sveikatos prioritetas.

Vakarų Europoje – Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje – daugiau nei 50 proc. gyventojų kenčia nuo nugaros/kaklo skausmų, o 24-28 proc. – nuo plaštakų/rankų ar pėdų kojų skausmo. Lietuvoje 24-28 proc. žmonių kenčia nuo nugaros/kaklo skausmų, o 15-19 proc. – nuo plaštakų/rankų, pėdų/kojų skausmo“, – kalbėjo profesorė.

Prof. J. Bernatonienė taip pat pasidalijo duomenimis apie augantį opioidinių analgetikų vartojimą, aptarė galimas šių medikamentų alternatyvas.

„Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Skandinavijoje, Vokietijoje ir Anglijoje opioidiniai analgetikai naudojami itin plačiai –  iki 1tūkst. miligramų morfino ekvivalentų 1 tūkst. žmonių per dieną. Lietuvoje šis skaičius siekia iki 200 miligramų per dieną. Manoma, kad opioidų vartojimas didės, nes jie vis dažniau vartojami lėtinių ligų sukeltam skausmui malšinti.

Sunkiai sergantiems pacientams opioidų vartojimas kelia priklausomybės išsivystymo, kvėpavimo slopinimo riziką. Šie analgetikai sukelia pykinimą ir kitų sunkių šalutinių poveikių, todėl jų vartojimą reikėtų stengtis mažinti“,  – pabrėžė prof. J.Bernatonienė.

Kokios alternatyvos?

Pasak pranešėjos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) lėtiniam skausmui gydyti vietoj opioidų rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NSAID), fizioterapiją, mankštą, nervų blokus ir alternatyvius metodus, kaip akupunktūra, radijo dažnio abliacija, transkutaninė elektrinė stimuliacija, nugaros smegenų stimuliacija, joga, gydomasis masažas.

Lietuvoje NSAID yra dažniausiai vartojami skausmą malšinantys vaistai – vienam tūkstančiui gyventojų per dieną suvartojama 69 tūkst. 559 tabletės. Dažniausiai vartojami vaistai –diklofenakas ir ibuprofenas.

Opioidai ir neopioidiniai analgetikai sudaro 12 tūkst. 398 suvartotus narkotikus, iš jų opioidai – 2 tūkst. 283. Daugiau suvartojama paracetamolio, acetilsalicilo rūgšties ir jų derinių.

Prof. J. Bernatonienė taip pat apžvelgė inovatyvių skausmą malšinančių vaistų kūrimo ateities perspektyvas, tarp jų – eterinių aliejų naudojimą vietiniam gydymui, fermentų naudą žarnyno mikrobiotai, papasakojo apie stiprius natūralius antioksidantus ir endogeninių skausmą malšinančių sistemų aktyvavimą natūraliais preparatais.

Apie skausmą: naujienos ir įžvalgos

Konferencija išsiskyrė pranešimų įvairove: skausmo vertinimo, valdymo, malšinimo, gydymo temos aptartos įvairiais rakursais. Pirmojoje konferencijos dalyje doc. Arūnas Ščiupokas priminė apie skausmo vertinimą ir gydymą remiantis PSO skausmo malšinimo pakopomis.

Prof. Antanas Vaitkus aptarė galvos skausmą ir racionalią terapiją. Gyd. Greta Veličkaitė kalbėjo apie apatinės nugaros dalies skausmo iššūkius ir valdymą, o kineziterapeutas Vidmantas Zaveckas supažindino su galimais veiksmais judesių terapijos su analgetikais atveju. 

Neurologų draugijos pirmininkas prof. K. Petrikonis pristatė pranešimą „Neuropatinis skausmas: dabartinės gydymo galimybės“, kuriame aptarė neuropatinio skausmo diagnostikos sunkumus, racionalaus gydymo gaires, šiuolaikinį individualizuotą neuropatinio skausmo gydymo metodą, ligos modifikaciją.

Konferencijos dalyviams pristatytos neuropatinio skausmo gydymo rekomendacijos, alternatyvūs gydymo metodai. Prof. K. Petrikonis pabrėžė, kad šiuo metu ieškoma individualaus, kiekvienam pacientui tinkamiausio gydymo metodo, o jau netolimoje ateityje – ligos eigą modifikuojantis gydymas neuropatinio skausmo metu.

Antroje renginio dalyje prof. Jurga Bernatonienė interaktyvioje paskaitoje „Natūralūs ir tradiciniai skausmą malšinantys vaistai: mitai ir tikrovė“, išradingai patikrino susirinkusiųjų budrumą. Apdovanojimus pelnė penki konferencijos dalyviai: slaugytojai, kineziterapeutas ir vaistininkai.

Prof. Edmundas Kaduševičius aptarė analgetikų derinių naudos ir žalos santykį, o dr. Lauryna Pudžiuvelytė pranešime „Skausmas užsiliepsnojo: kaip teiksiu pirmąją pagalbą?“ pasidalijo patirtimi, kaip ūminio skausmo kamuojamam pacientui gali padėti vaistininkas.

Išplėstinės praktikos vaistininkė Jolita Stabrauskienė paskaitoje „Skausmo gydymas nerimu: ūmus ar lėtinis?“, apžvelgė realias situacijas, su kuriomis susiduriama vaistinėse gydant skausmą. Dr. Robertas Badaras pristatė temą apie kasdienį skausmą ir kaip nustatyti, ar žmogus yra priklausomas nuo analgetikų.

Įvairovė: nestigo įtraukių ir nuotaikingų akimirkų

Pasibaigus paskutiniajam pranešimui, dalyvius subūrusi diskusija užsitęsė iki vėlumos. Tai rodo, kad skausmas – labai aktuali šių dienų tema, o sveikatos priežiūros specialistų darbe vis dar daug neatsakytų klausimų.  

Konferencijos metu buvo galima susipažinti su farmacijos kompanijų pristatomais inovatyviais vaistiniais preparatais ir medicinos priemonėmis.

LSMU Farmacijos fakultetas nebe pirmus metus renginius praturtina įtraukiais, nuotaikingais intarpais: interaktyviu bendravimu, netikėtomis apklausomis, muzikiniais pasirodymais. Pasiteisinusi naujovė tapo fakulteto renginių išskirtinumu, geros nuotaikos užtaisu – tokių smagių akimirkų nestigo ir šioje konferencijoje.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja už bendras pastangas surengiant pirmąjį, ir tikėtina – ne paskutinį tokio pobūdžio renginį.