„Slaugos konventas 2025“: investicijos į slaugą – investicijos į ateitį
Penktadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko tradicinis, šimtus Lietuvos slaugytojų subūręs renginys – mokslinė praktinė konferencija „Slaugos konventas 2025“, skirtas Tarptautinei slaugytojų ir akušerių dienai paminėti.
„Tarptautinė slaugytojų diena – ypatinga diena, primenanti mums apie šios profesijos esmę: rūpestį žmogumi, artumą, žmogiškumą. Tai buvimas pasaulyje, kuriame kiekviena diena kupina iššūkių, bet ir galimybės keisti kitų gyvenimus į gera. Slaugytojo darbas yra neįkainojamas, tačiau dažnai pamirštama, kiek daug kainuoja būti tuo, kas visada pasirengęs padėti kitam“, – sakė renginio iniciatorė, LSMU Senato pirmininkė, Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė.
„Slaugos konventą“ surengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, LSMU Kauno ligoninė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija, Lietuvos radiologijos technologų asociacija, Lietuvos akušerių sąjunga.
Į konferenciją susirinko ne tik visų specialybių slaugos specialistai, išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai, bet ir šalies sveikatos politikos formuotojai, akademinės bendruomenės atstovai, gydymo įstaigų vadovai.
Dėkojo slaugytojams, ragino būti drąsiems pokyčių akivaizdoje
Šių metų konferencijos tema – Slaugos mokslas, studijos ir praktika: mūsų slaugytojai – mūsų ateitis. RŪPINIMASIS SLAUGYTOJAIS STIPRINA EKONOMIKĄ. Renginyje diskutuota apie investicijų į slaugą svarbą sveikatos sistemos tvarumui, slaugytojų profesinį meistriškumą ir gerovę, lyderystę, inovacijas klinikinėje praktikoje, tarpprofesinį bendradarbiavimą bei kultūrines kompetencijas, prisidedančias prie kokybiškos ir į pacientą orientuotos priežiūros.
Renginys pradėtas LSMU rektoriaus prof. dr. Rimanto Benečio sveikinimu, kurį perskaitė profesorė J. Macijauskienė. Sveikinime pabrėžtas slaugytojų pasiaukojantis darbas, jų vaidmens svarba sveikatos sistemoje, augančios atsakomybės bei išplėstinės praktikos reikšmė, taip pat išsakytas Universiteto siekis rengti kompetentingus, savarankiškus ir į komandą integruotus specialistus.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė prof. dr. Marija Jakubauskienė pabrėžė slaugytojų vaidmens reikšmę, kvietė juos teikti siūlymus ir aktyviai prisidėti prie sveikatos politikos formavimo.
„Slaugos praktika modernėja. Pereiname prie daugiau savarankiškumo. Išplėstinės praktikos slaugos vystymasis nepaprastai svarbus žingsnis atliepiant ir regionuose augantį, mūsų demografijos nulemtą sveikatos paslaugų ir pagalbos poreikį“, – kalbėjo ministrė.
LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius savo kalboje pabrėžė, kad slaugytojų gerovė – ypač jų šeimų ir vaikų palaikymas – yra būtina sąlyga tvariai sveikatos priežiūros ateičiai.
„Mes kiekvienas turime pagalvoti, ką padarome, kad tie žmonės jaustųsi oriai. Juk vaikai mūsų ateitis. Ir tada slaugytojos tikrai pakeis pasaulį – kai jos turės geras sąlygas, ne tik atlyginimą“, – teigė profesorius.
Jis pasidžiaugė, kad konferencijos programoje atsispindi temos, kurios prisideda prie ambicingų slaugytojų tikslų įgyvendinimo, bei išreiškė Kauno klinikų pasirengimą remti slaugos bendruomenės siekius.
Tuo tarpu LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė akcentavo, kad slauga šiandien išgyvena reikšmingų pokyčių laikotarpį – slaugytojai tampa vis savarankiškesni, o jų vaidmuo gydymo komandoje vis labiau stiprėja. Ji drąsino slaugytojus nebijoti pokyčių ir būti aktyviais sveikatos priežiūros transformacijos dalyviais.
„Šiai dienai mes esame ant didelių reformų slenksčio, kur slaugytojas perima tam tikras funkcijas iš gydytojų ir tampa visiškai savarankiškas gydymo komandos narys. Žinau, tai nėra lengva, tai kelia iššūkius jums, tai kelia iššūkius visai sistemai, bet aš linkiu jums būti drąsiems“, – teigė prof. D. Žaliaduonytė.
Pristatė sveikatos sistemos tobulinimo prioritetus
Konferencijoje diskutuota, ar investicijos į slaugą yra tik moralinis, ar ir ekonominis sprendimas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Odetos Vitkūnienės, tik kryptinga ir įtrauki sveikatos politika gali padėti spręsti ilgalaikius iššūkius, ypač susijusius su žmogiškaisiais ištekliais. Ji pabrėžė, kad slaugytojų ir akušerių įtrauktis į sprendimų priėmimą yra būtina, jei Lietuva nori pasiekti pažangią ir tvarią sveikatos sistemą.
„Kokią sveikatos sistemą norėtume matyti po 25 metų? Žmogui palankią, pažangią ir tvarią. Šiandien dar turime nemažai iššūkių, kurie kalba apie žmogiškuosius išteklius. Tai yra apie žmones, slaugytojus, akušerius, technologus, studentus, kurie renkasi studijas įvairiuose universitetuose ir kolegijose“, – kalbėjo SAM atstovė.
Ji taip pat pristatė artimiausių metų veiklos prioritetus, tarp jų – žmogiškųjų išteklių pritraukimas, psichikos sveikatos paslaugų plėtra, sveikos gyvensenos skatinimas bei pasirengimas grėsmėms.
O. Vitkūnienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie projektai jau yra įgyvendinami. Pavyzdžiui, pradėtas 17 mln. eurų vertės „Sveikatos specialistų rengimo ir pritraukimo projektas“, vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo, stiprinamos slaugytojų padėjėjų kompetencijos.
Pabrėžė būtinybę gerinti darbo sąlygas
„Slaugos konventas 2025“ sulaukė ir tarptautinių ekspertų įžvalgų. Savo patirtimi pasidalijo prof. Laima Karosas iš Quinnipiac universiteto slaugos mokyklos. Ji pabrėžė, kad slaugytojai yra didžiausia ir svarbiausia sveikatos priežiūros grupė pasaulyje, tačiau jų sveikata, darbo sąlygos ir profesinis vertinimas vis dar dažnai lieka paraštėse.
Profesorė iškėlė būtinybę sistemingai investuoti į slaugytojų gerovę ir atkreipė dėmesį į pandemijos metu išryškėjusias problemas: perdegimą, psichinę sveikatą, smurtą darbo vietoje, prastėjančias darbo sąlygas. Anot jos, slaugytojų krizė yra ir sveikatos, ir ekonomikos problema, nes jų trūkumas gali lemti ilgalaikį sistemos nefunkcionalumą.
Prof. L. Karosas ragino slaugytojus aktyviai jungtis į profesines organizacijas, kad galėtų bendrai siekti geresnių darbo sąlygų, didesnio atlyginimo ir sisteminių pokyčių. Ji taip pat įspėjo, kad pasaulyje iki 2030 m. trūks daugiau nei 4,5 milijono slaugytojų, o Lietuvoje didelė dalis jau artėja prie pensinio amžiaus, todėl būtina skubiai imtis veiksmų jaunimo pritraukimui.
„Turime kalbėti vienu garsiu balsu, propaguojančiu pokyčius. Pokyčiai ne tik dėl pacientų, bet dėl didesnių slaugytojų atlyginimų bei geresnių darbo sąlygų, o tam reikalinga susiburti ir dalyvauti profesinėse organizacijose, kad didžiausias sveikatos priežiūros grupės balsas būtų daug garsesnis“.