Studentės idėja virto inovacija: LSMU sukurta kapsuliuota dermakosmetika su dvigubo veikimo technologija

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) sukurta naujų kosmetikos produktų linija pirmiausia patraukia akį neįprasta, ypatingai estetiška išvaizda. Tai – mažų įvairiaspalvių kapsulių pripildyti flakonai. Kapsulėse išsaugotos veikliosios medžiagos išsiskiria tik paspaudus dozatorių.

Gaminiai išskirtiniai ne tik dėl kompleksiškai veikiančių veikliųjų medžiagų derinio, panaudotų kapsuliavimo technologijų, žaismingo jų išskyrimo paspaudus dozatorių. Drauge su LSMU mokslininkais naująją produktų liniją kūrė ir idėjos autorė – penktojo kurso LSMU farmacijos studentė. 

Inovacija, kuri pirmiausia patraukia akį

Trijų vienas kitą papildančių odos priežiūros produktų linija, pagaminta panaudojant dermokapsulių ir sferulitų technologiją, jau susilaukė susidomėjimo parodose ir pristatymuose. Gaminiai aprėpia kasdienį priežiūros ciklą: nuo gilaus valymo iki odos regeneracijos ir apsaugos. Išskirtinės išvaizdos geliams suteikę „burbuliukai“ išgauti panaudojus pažangią dermokapsulių ir sferulitų technologiją, kuri veikliąsias medžiagas apsaugo ir išlaisvina tik naudojimo metu, todėl jos išlieka aktyvios iki pat kontakto su oda.

Pasak LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovės profesorės Jurgos Bernatonienės, dermokapsulės – tai tarsi mikroskopinės „talpyklos“, kuriose veikliosios medžiagos apsaugomos nuo aplinkos poveikio – šviesos, deguonies ar sąveikos su kitais ingredientais.

Tai svarbu, nes daugelis aktyvių medžiagų laikui bėgant praranda veiksmingumą. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tokia kapsuliavimo technologija didina medžiagų stabilumą, spartina patekimą į odą ir bendrą poveikį. Sferulitai – jau kitos rūšies mikrodalelės: porėta jų struktūra veikia kaip „rezervuarai“ arba net „valymo sistema“, pavyzdžiui, nuo odos paviršiaus sugeria riebalų perteklių ar nešvarumus.

Mokslu grįsta formulė: kas slypi kapsulėse

„Tad paspaudus dozatorių dermokapsulės ir sferulitai patenka ant odos paviršiaus. Lengvai paskirstant ar masažuojant, kapsulės mechaniškai suyra – ir būtent tuo momentu išlaisvinamos veikliosios medžiagos, kurios „nepasensta“ produkte – jos aktyvuojamos tik tada, kai produktas naudojamas. Tai leidžia pasiekti šviežumo ir tikslinio veikimo efektą, kurio įprasta kosmetika dažnai negali užtikrinti“, – pasakojo prof. J. Bernatonienė.

Kiekvienas produktas turi aiškią funkciją. „Acmella Carbonia“ su anglies sferulitais veikia kaip išmanioji odos valymo ir detoksikacijos sistema: šalina nešvarumus ir riebalų perteklių, tačiau nepažeidžia odos. „Acmella Lumina“ su sidabro spalvos dermokapsulėmis skirta odos tonui  – preparate esanti traneksamo rūgštis mažina pigmentines dėmes, ceramidai stiprina odos apsauginį barjerą. „Acmella Aurea“ su aukso spalvos  dermokapsulėmis orientuotas į odos regeneraciją ir švytėjimą – jose esantys peptidai, augalinės kilmės kamieninių ląstelių ekstraktai, ceramidai ir drėkinamieji kompleksai padeda atkurti odos gyvybingumą ir elastingumą.

Prof. J. Bernatonienė pabrėžė: produktuose veikia ne viena medžiaga, o visa nuosekliai, ilgai kurta farmacinė kompozicija. Pavyzdžiui, daržinės gailutės ( Spilanthes acmella), dar vadinamos „šypsenos gėle“, žiedų ekstraktas suteikia natūralų stangrinantį efektą ir padeda mažinti mimikos raukšles. Itališkojo šlamučio (Helichrysum italicum), vadinamo „nemirtinguoju augalu“, ekstraktas ramina odą ir skatina jos atsinaujinimą. Šių augalinių ekstraktų poveikį sustiprina kitos aktyviosios medžiagos – nuo barjerą stiprinančių lipidų iki intensyviai drėkinančių komponentų.

„Didžiausias šių gaminių išskirtinumas – ne atskira sudedamoji dalis, o jų derinys ir pateikimo būdas. Veikliosios medžiagos veikia sinergiškai, o dvigubo kapsuliavimo technologija užtikrina, kad jos pasiektų odą tada, kai yra veiksmingiausios“, – pastebėjo profesorė.

Nuo idėjos iki gaminio: iššūkiai ir laimėjimai

Kapsuliavimo technologijos pasaulyje laikomos pažangiomis, bet masinėje kosmetikoje nėra paplitę. Lietuvoje tokio lygio technologinis sprendimas, kai vienoje sistemoje derinamos dermokapsulės, sferulitai ir moksliškai pagrįsti aktyvieji komponentai, yra iš esmės naujas ir rodo aiškų perėjimą nuo tradicinės kosmetikos prie mokslu grįstų odos priežiūros sprendimų.

„Nepaisant to, kad beveik niekas nepavyko iš pirmo karto, labiausiai sekėsi bandyti iš naujo ir nuosekliai ieškoti optimalių technologinių sprendimų, ir tai galiausiai lėmė sėkmingą rezultatą“, – šypsojosi gaminių idėjos autorė, atlikusi didžiąją dalį jų kūrimo proceso, LSMU penktojo kurso farmacijos studentė Urtė Bernatonytė.

Susidomėjusi dermokapsulių technologija, jaunoji tyrėja pasakojo siekusi, kad  būsimas gaminys būtų išskirtinis – toks, kokį norėtųsi naudoti kasdien ir kuris iš karto atkreiptų vartotojo dėmesį. Todėl ir pasirinko gelio formą: skaidrioje jo tekstūroje dermokapsulės ir sferulitai tampa matomi, o pats produktas įgauna išskirtinę išvaizdą.

Sukurti galutinį produktą nuo pirminės idėjos, optimizuoti formulę, parengti jį gamybai užtruko apie dvejus metus.

Didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrė jaunoji farmacininkė, buvo technologiniai. Tarkime, siekiant užtikrinti produkto stabilumą, teko atsisakyti į gelio sudėtį ketinto įterpti eterinio aliejaus, nes pastebėta, kad dėl jo suyra dermokapsulės. Nemažai užtruko parinkti saugius ir švelnius konservantus bei tinkamą gelio pagrindo klampumą, kad jame įterptos dermokapsulės ir sferulitai nenusėstų laikymo metu. Iššūkių kilo ir LSMU vaistinės personalui pritaikant formulę didesnio masto gamybai – reikėjo suderinti įrangos parametrus taip, kad maišymo metu nebūtų pažeidžiamos dermokapsulės.

U. Bernatonytė sako, kad kuriant kosmetinius odos priežiūros gaminius itin pravertė  studijų LSMU metu  įgytos farmacinių technologijų ir farmakognozijos disciplinų žinios, prof. J. Bernatonienės perduota patirtis.

„Džiaugiuosi, kad LSMU suteikė galimybę teorines žinias pritaikyti praktikoje, pradedant gelių formulavimo bandymais laboratorijoje ir baigiant galutinių produktų gamyba LSMU vaistinėje. Be LSMU vaistinės kolektyvo pastangų nebūtų įvykę daugybė vėlesnių produktų kelio į rinką etapų, pradedant nuo įrangos pritaikymo pramoninei gelių gamybai iki produktų registracijos, pakuočių parinkimo ir dizaino, etikečių gamybos. Dėkoju visam LSMU vaistinės kolektyvui, ypač direktoriui Mantui Jurkoniui ir gamybos koordinatorei Jolitai Stabrauskienei, už pastangas, kantrybę ir darbą  įgyvendinant šią idėją“, – kalbėjo U. Bernatonytė.

Netrukus – jau ir LSMU vaistinėje

Ateityje būsimoji farmacininkė žada ir toliau gilintis į inovatyvių dermakosmetinių formuluočių kūrimą, ieškoti inovatyvių sprendimų tobulinant gelius ar kremus.

Naujųjų produktų technologija perduota LSMU vaistinei, patys gaminiai – notifikuoti. Tai reiškia, kad jie atitinka visus saugumo ir kokybės reikalavimus, keliamus kosmetikos gaminiams. Šiuo metu vyksta paskutiniai organizaciniai ir įvedimo į rinką etapai, tad pirkėjai jau netrukus galės šiuos produktus įsigyti LSMU vaistinėje.

Pasak prof. J. Bernatonienės, ją visada itin džiugina ir įkvepia bendradarbystė su jaunąja farmacijos specialistų karta.

„Įsteigusi „Farmacijos ateities stipendiją“, įsitikinau, kad studentai ne tik smalsūs, bet ir išskirtinai kūrybingi, drąsiai mąsto, nebijo ieškoti naujų sprendimų. Šiandien turime rezultatą, kuris jau pristatomas rinkai, ir tai, mano nuomone, geriausias įrodymas, kiek daug potencialo turi jaunoji karta, kai jai suteikiama galimybė kurti“, – šypsojosi pašnekovė.