Studijos keičia gyvenimą: augo ir karjera, ir ūkis
„Studijos LSMU padėjo aiškiai suvokti, kad visi nesklandumai – laikini: po didelio pakilimo seka ne mažesnis nuosmukis. Tai normali ekonomikos raida“, – sako mokslininkė, dėstytoja, ūkininkė Kristina de Vitte.
Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), kuriame studentams anglų kalba dėsto agronomijos ir gyvūnų mitybos disciplinas, dr. K. de Vitte kasdien grįžta į savo šeimos ūkį Kėdainių krašte.
Prieš septyniolika metų įsigytą žemės ūkio bendrovę, gyvulių bandą šeima atnaujino ir išaugino kone trečdaliu. Šiandien ūkį padeda vairuoti ne tik sukaupta praktinė patirtis, bet ir LSMU pasisemtos visapusės žinios, kurių dėka mokslininkė ir ūkininkė susikūrė norimą karjerą.
Bet pašnekovė šypsosi: pirmosios jos studijos su žemės ūkiu neturėjo nieko bendra.
„Studijuodama interjero dizainą, buvau įsitikinusi, kad gyvenime daugiau nieko neauginsiu –net gėlės balkone“, – sako dr. K. de Vitte.
Viską pakeitė patirtis Danijoje. Išvykusi padirbėti, gavo darbą žemės ūkio bendrovėje. Dirbti patiko ir sekėsi, tad mokytis agronomijos tuomečiame A. Stulginskio universitete (dabar – VDU Žemės ūkio akademija) jau buvo kryptingas sudominusios srities pasirinkimas.
Po studijų augo ir ūkis, ir karjera
Šeimos įsigytam pienininkystės ūkiui su melžiamomis karvėmis reikėjo specifinių žinių – jų K. de Vitte padėjo sukaupti Gyvūnų mokslo magistrantūros studijos LSMU. Šios studijos vykdomos tik LSMU, suteikia universalių, plačių žinių apie ūkio gyvūnus, jų atranką, veisimą, priežiūrą, mitybą, šiuolaikinio ūkio vadybą.
„Studijos labai patiko, suteikė tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą, gilinomės į visas ūkio sritis nuo gyvulininkystės, paukštininkystės iki veislininkystės ir statistikos. Didele sėkme laikau ir pusmečio trukmės ERASMUS mainų programos stažuotę Vokietijoje. Pasirinkau aktualius ir man patinkančius dalykus – ekonomiką, gyvulių veisimą, žemės ūkio modeliavimą.
Dabar šios žinios man padeda sėkmingai priimti sprendimus savo ūkyje, spręsti įvairius ekonominius klausimus ir atsilaikyti įvairiose situacijose, kurių apstu šiais sudėtingais laikais“, – įvertino K. de Vitte.
Žinia, ūkininkams netikėtumų ir permainų pažeria tiek klimatas, tiek įvairūs politiniai sprendimai. Pasak pašnekovės, įgytas išsilavinimas padeda suvokti situacijas plačiau,
suprasti, kad nesklandumai laikini, išgyvenami, jiems reikia pasiruošti.
„Be to, padeda geriau susiskaičiuoti mūsų pačių finansus, susidėlioti lėšų srautus, racionaliau atsirinkti auginamų gyvulių veisles. Po studijų nusprendėme keisti ūkio kryptį, kad sumažintume ekonomines rizikas, auginame pusiau mėsinius galvijus. Tad jei su pienu nekaip sekasi – parduodame mėsą. Pasirinkome auginti kiek kitas žemės ūkio kultūras, tad praverčia ir agronomijos žinios“, – kalbėjo pašnekovė.
Baigus magistrantūros studijas, augo ir K. de Vitte karjera: ne tik vadovauja verslui, bet ir atlieka mokslo tyrimus, apgynė daktaro disertaciją, anglų kalba skaito paskaitas, veda laboratorinius darbus LSMU veterinarinės medicinos studentams užsieniečiams.
Mokslininkė mielai dalijasi patirtimi ir idėjomis su jaunais žmonėmis, o šie nudžiugina nuoširdžiu bendravimu, užsuka po pusmečio ar metų pabendrauti prie kavos puodelio.
Prireiks ne tik žinių, bet ir meilės
Pati iš kaimo kilusi mokslininkė ir verslininkė mato, kaip smarkiai pasikeitė kaimas ir ūkininkavimas. Stereotipiškai įsivaizduojamo rankų darbo „tvarte su šakėmis“ – vis mažiau, modernios technikos, traktorių, robotų – daugiau.
Vis dėlto kai kas nesikeičia: be meilės gyvūnui, be meilės žmogui – nė iš vietos.
„Darbas su gyvūnu nebus vien tik darbas su juo – tai yra darbas ir su žmogumi, nes ten, kur yra gyvulys, reikalingas ir žmogus. Vienas pats nieko nepadarysi, visur bus reikalinga komanda. Reikia ne tik išmanyti, kaip valdyti robotą, bet ir kaip vadovauti žmogui. Tai visapusiškas darbas, kuriame reikia ir praktinių, ir teorinių žinių“, – pabrėžė K. de Vitte.
Rinktis ateitį žemės ūkyje skatina ir valstybė
Šeimos žemės ūkio bendrovė išsiverčia savo jėgomis, tačiau bendraudama su kitų ūkių atstovais, dr. K de Vitte mato, kaip trūksta žemės ūkiui kvalifikuotų specialistų, ir kokie paklausūs LSMU parengti gyvūnų mokslų specialistai.
Ne viena žemės ūkio bendrovė jau siūlo ir stipendijas įstojusiems į žemės ūkio specialybes, o baigusiems pasirengę suteikti ir darbą, ir gyvenamąją vietą.
Skatinimo priemones stojantiesiems plečia ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Studijuojantys valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, tikslines skatinamąsias stipendijas gaus 3–6 metus – tiek, kiek truks studijos konkrečioje programoje. LSMU pirmosios pakopos Gyvūnų mokslo studijos trunka 3 metus (ištęstinės – 4 m.).
LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto studijų programos suteikia tiek universalių, tiek ir specifinių, mokslu grįstų žinių ir įgūdžių – auginti, veisti ūkinius gyvūnus ar asistuojamai terapijai, tarnybai ar laisvalaikiui parengti augintinius.
Pasak LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekano prof. Rolando Stankevičiaus, daugelis fakulteto studentų pradeda dirbti jau nuo pirmo ar antro kurso – toks didelis yra aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslų specialistų poreikis.
Daugiau informacijos apie Gyvūnų mokslo studijas: