Susitikime su ministre diskutuota apie švietimo sistemos pokyčius

Vasario 10 d. susitikti su Universiteto bendruomene buvo atvykusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė.

Renginys vyko LSMU „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre. Susitikimo-diskusijos metu ministrė pristatė svarbiausius švietimo sistemos pokyčius, priimtų sprendimų svarbą, pateikė įžvalgų, paaiškino svarbiausių sprendimų ne tik aukštojo mokslo srityje logiką, atsakė į susirinkusiųjų klausimus.

Kai kurie pristatytų švietimo sistemos pokyčių įvedami šiemet ar atsiras netrukus, o rezultatams, pasak ministrės, gali prireikti ir ne vienų metų.

Apžvelgė visos švietimo sistemos pokyčius

„Pagrindinis principas – geriausios galimybės kiekvienam. Nesvarbu, kur gyvens, kokia šeimos socialinė padėtis, vaikas, vėliau – jaunuolis turi turėti geriausias galimybes mokytis. Kita vertus, aukštosioms mokykloms svarbu pasirengę studentai. Dėl to aukštajame moksle tampa vienodi reikalavimai stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, didinamas dėmesys ir pagalba matematikos mokymui.

Svarbus ir studijų prieinamumas. Mūsų švietimo sistema turi būti prieinama įvairių socialinių grupių žmonėms, ji turi būti atvira, bet – ne masiška. Šiandien esame plačiai atvėrę aukštųjų mokyklų duris, ir ne visada – pasirengusiems jaunuoliams. Tad siekiame, kad tos durys liktų atviros, tačiau būsimieji studentai būtų pasirengę studijoms“, – pabrėžė dr. J. Šiugždinienė.

Ministrė apžvelgė pagrindinius pokyčius, numatytus visose šalies švietimo sistemos grandyse. Akcentuota žinių patikrinimo pagrindinio ugdymo pakopoje svarba: patikrinimas tampa visuotinis, privalomas, tiems, kuriems nesiseka mokytis, iš karto teikiama pagalba. Lėšų tam skiriama jau šiemet.

Kadangi šiuo metu net apie 50 proc. šalies abiturientų iki paskutinės minutės neapsisprendžia dėl būsimojo karjeros kelio, jau nuo pirmosios klasės mokyklose bus organizuojamos ugdymo karjerai veiklos, padėsiančios mokiniams atpažinti savo polinkius, praktiškai „pasimatuoti“ įvairias profesijas.

Nauja ir tai, jog kartu su grįžtamuoju ryšiu dėl akademinių pasiekimų tėvams bus teikiamos rekomendacijos mokinio tolesnei karjerai.

Konsoliduoti universitetų neplanuoja

Dr. J. Šiugždinienė aptarė ir visos švietimo įstaigoms opų jungimo, konsolidacijos klausimą.

„Bendrojo lavinimo mokyklose regionuose yra daug mažų gimnazijų, kuriose turime labai menką potencialą tiek mokytojų, tiek galimybių vaikams pasirinkti mokytis aukščiausiu lygiu norimus dalykus, ir tai didžiulė problema.

Yra savivaldybių, kuriose niekas nelaiko chemijos, fizikos valstybinių brandos egzaminų, tik vienas kitas laiko informacinių technologijų egzaminus. Tai iš kur turėsime mokytojų, inžinierių, medikų?“ – argumentavo ministrė.

Didelės permainos laukia kolegijų: jose žadama stiprinti taikomąjį mokslą ir praktinę veiklą. Atlikus vertinimą, kai kurias kolegijas planuojama konsoliduoti.

Ministrė pabrėžė, kad apie universitetų konsolidavimą šiuo metu nekalbama.

Atsakė į susirinkusiųjų klausimus

Po ministrės pristatymo užsimezgė gyva diskusija.

Susirinkusieji kėlė visai šaliai opių klausimų dėl matematikos parengimo gerinimo, daug diskutuota dėl šiuo metu keliamų reikalavimų, moksleivių parengimo lygio, matematikos mokytojų stokos.

Prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis kėlė mintį, ar verta bendrajame lavinime akcentuoti vien matematiką, jei taip trūksta šio dalyko mokytojų.

„Ar nevertėtų tada siūlyti alternatyvų – fiziką, chemiją, biologiją? Kokybė tikrai neateis per penkerius metus, o mes šiuo jaunuolius jau kviečiame studijuoti“, – pastebėjo prorektorius.

Pasak ministrės dr. J. Šiugždinienės, matematika – bazinės žinios, pagrindinės nuostatos dėl matematikos egzamino neketinama atsisakyti, bet numatyta keisti egzamino užduotis ir vertinimą. Taip pat ministrė pabrėžė, kad būtina konsoliduoti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių pajėgas.

LSMU gimnazijos direktorius dr. Arūnas Bučnys išsakė abejonių dėl kai kurių disciplinų būtinumo bendrojo lavinimo programoje ir svarstė, kad bendrojo ugdymo sąrangoje reikėtų daugiau dėmesio skirti antrajai užsienio kalbai.

Taip pat užduota klausimų apie trečiosios pakopos studijų pokyčių, socialinių garantijų ir vadinamąją socialinę dimensiją.

Ministrės teigimu, šiuo metu net ir tarp pačių doktorantų kol kas nepasiekta konsensuso dėl doktorantų vaidmens ir padėties. Planuojama kelti jų atlyginimus, lėšų tam numatyta.

Socialinė dimensija – naujovė: planuojama, kad 10 proc. stojančiųjų iš socialinės rizikos šeimų būtų priimami studijuoti sudarius alternatyvią konkursinę eilę.

„Tačiau nekalbama apie priėmimo kartelės mažinimą – reikalavimai būtų vienodi, tačiau jaunuoliams su kiek mažesniu vidurkiu būtų sudaroma galimybė konkuruoti savo eilėje“, – pabrėžė ministrė.