Akademinio bei klinikinio pasaulio atstovai ir politikai ieškojo būdų į rinką pritraukti daugiau slaugytojų

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko konferencija „Tarprofesinis bendradarbiavimas valdant pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje“, skirta skatinti lyderystę, slaugytojų įgalinimą bei tarpinstitucinį ir tarpprofesinį bendradarbiavimą valdant pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje.

Pabrėžė bendradarbiavimo ir lyderystės svarbą

Renginį organizavo LSMU Slaugos klinika kartu su Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS) ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS). Jame dalyvavo beveik 100 asmens sveikatos priežiūros bei slaugos įstaigų vadovų.

„Tai pirmoji jungtinė konferencija, kurios organizatoriai – Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su LSMU Slaugos fakultetu. Viena didžiausių problemų – slaugytojų skaičiaus trūkumas. Nemaža dalis slaugytojų baigę studijas nepradeda dirbti Lietuvos sveikatos sektoriuje, o išvyksta svetur ar dirba ne pagal specialybę. Mūsų tikslas – skatinti tiek profesinį, tiek institucinį bendradarbiavimą, lyderystę, slaugytojų įgalinimą, valdant sveikatos priežiūros pokyčius“, – sakė Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės pavaduotoja dr. Daiva Zagurskienė.

Dalyviams sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, LSMU Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė bei Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ir LGVS tarybos pirmininkas Darius Steponkus.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo kalboje akcentavo bendradarbiavimo ir lyderystės svarbą vykdant pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje.

,,Kai pokyčiai vyksta kartu su lyderyste, pokyčių greičio, kainos ir kokybės parametrus jau galima valdyti. Jei pokyčius lydi ir lyderių inicijuotas bendradarbiavimas, tada valdymas tampa dar rezultatyvesnis“ – kalbėjo ministras.

Ieškojo būdų į rinką pritraukti daugiau slaugytojų

„Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro skaičiavimais, 2030 metais prognozuojamas daugiau kaip 3000 slaugytojų trūkumas, jis jau dabar jaučiamas sveikatos priežiūros įstaigose. Šis renginys – puikus sinergijos pavyzdys, kai politikai, akademinio ir klinikinio pasaulio atstovai  kartu ieško būdų pritraukti į profesiją jaunus žmones ir juos išlaikyti sveikatos priežiūros sistemoje“, – sakė LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė

Renginyje diskutuota žmogiškųjų išteklių valdymo, pokyčių valdymo jungiant asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ), lyderystės klausimais, aptartas išplėstinės praktikos slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje bei galimi iššūkiai.

„Būtinas slaugytojų atstovų dalyvavimas visose sveikatos politiką formuojančiose, koordinuojančiose ir įgyvendinančiose struktūrose vietiniame, regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse. Taip pat svarbu kalbėti apie išplėstinės praktikos slaugytojų įgalinimą, kuriant darbo vietas sveikatos priežiūros įstaigose. Tai padėtų ne tik slaugytojų profesijos prestižo kėlimui, bet ir pagerintų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viena iš priežasčių, kodėl slaugytojai baigę slaugos studijas išvažiuoja į užsienį arba dirba kitose srityse – žemas slaugytojų prestižas šalyje“, – pasakojo dr. D. Zagurskienė.

Kauno klinikų išplėstinės praktikos slaugytojos Arūnė Norvilaitė ir Evelina Šabanė konferencijoje pasidalijo savo patirtimi klinikinėje veikloje, pasidžiaugė pacientų pasitikėjimu ir įvertinimu.

Slaugytojų autonomijos problematikai renginyje skirta atskira diskusija, kurią moderavo LSMU Slaugos klinikos vadovė prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Jos metu aptartos slaugytojų įgalinimo galimybės sveikatos priežiūros sistemoje. Diskusijos dalyviai analizavo priežastis, kodėl turint teisinius dokumentus ir medicinos normą, slaugytojai vis dar negali praktikuotis savarankiškai savo kompetencijos ribose ir panaudoti visas studijų metu įgytas žinias.

Diskusijoje daug dėmesio skirta organizacinės kultūros klausimams, taip pat kalbėta apie slaugytojų pakopinių kompetencijų įgyvendinimą klinikinėje praktikoje, kai kiekvienam darbuotojui skiriamos jo išsilavinimą atitinkančios funkcijos ir atsakomybės.

„Išplėstinės praktikos slaugytojų baigusių magistro studijas tikrai netrūksta. Problema, kad nėra įsteigta pakankamai darbo vietų, ne visos sveikatos priežiūros įstaigos nori pripažinti išplėstinės praktikos slaugytojų autonomiją, savarankiškumą jų kompetencijas kaip savarankiško slaugos specialisto, galinčio atlikti tam tikras aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias funkcijas. Šalyje yra mažai įstaigų, kurios turi įsteigę išplėstinės praktikos slaugytojų etatus“, – pagrindines problemas išskyrė Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė doc. dr. Renata Vimantaitė.

Diskusijos dalyviai bandė vertinti slaugos situaciją Lietuvoje, diskutavo apie galimybes pritraukti slaugytojus darbui regionuose, slaugytojų kompetencijų plėtrą, slaugytojų profesijos prestižo kėlimą, tarpprofesinį bendradarbiavimą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų teigiamo požiūrio bei palaikymo svarbą.

Renginiui pasibaigus organizatoriai pasidžiaugė pirmuoju organizacijų bendradarbiavimo žingsniu ir pasidalino, kad ateinančiais metais laukia daugiau bendrų planų.