Tarptautinė farmacijos konferencija: diskutuoja apie problemas, iššūkius ir lūkesčius

Kovo 27 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto organizuota tarptautinė konferencija „Šiuolaikinė farmacija: problemos, iššūkiai ir lūkesčiai 2026“ pasižymėjo pranešimų gausa ir įtraukiamomis diskusijomis.

Linkėta įdomių pristatymų

Atidarymo metu sveikindama susirinkusius LSMU prorektorė studijoms prof. dr. Indrė Čeponienė akcentavo, jog konferencija suteikia galimybę aptarti pokyčius, naujas technologijas ir dar labiau sustiprinti profesijos svarbą.

„Garbė atidaryti šią konferenciją. Pastaraisiais metais matėme reikšmingus pokyčius sveikatos priežiūros ir farmacijos srityse. Ši tema skirta ne tik naujoms technologijoms, bet ir mūsų profesijos stiprinimui bei atsparumo didinimui. Svarbu apmąstyti, kur esame dabar ir kur link judame. Tikiuosi kiekvienas pasinaudos šia konferencija kaip platforma bendradarbiavimui, partnerystei ir ryšių kūrimui“– sakė Universiteto prorektorė studijoms.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Daniel Naumovas sveikindamas susirinkusius labiausiai drąsino jaunąją kartą – studentus, ragindamas drąsiai dalintis mintimis ir kylančiomis idėjomis.

„Visada gera sugrįžti, pasidalinti patirtimi ir prisiminti, kas mus vienija. Susiduriame su įvairiais iššūkiais, tačiau būtent sunkūs laikai dažnai sukuria stipriausius ryšius ir geriausias idėjas. Dalindamiesi vieni su kitais galime augti ir tobulėti. Drąsiai dalinkitės, ypač studentai, nes turite šviežią požiūrį ir stiprų potencialią. Mintys gali padėti – nesvarbu, ar tai būtų inovacijos, naujos iniciatyvos, startuoliai ar bendradarbiavimas“, – dėkodamas už renginį organizatoriams sakė Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkė Dovilė Marcinkė akcentavo farmacijos atstovų svarbą ir vaidmenį medicinoje.

„Farmacijos ir sveikatos priežiūros srityje vyksta didelė transformacija. Kalbame ne tik apie vaistus ar technologijas – mūsų vaidmuo tampa kur kas platesnis. Nebesame tik vaistų tiekėjai. Turime gebėti prisitaikyti prie sparčių pokyčių, ypač šiandien, kai visuomenė sensta ir daugėja lėtinių ligų. Tai kelia naujus iššūkius, bet kartu atveria ir naujas galimybes“, – sakė D. Marcinkė ir pabrėžė, jog tokie renginiai kaip šis skatina dialogą tarp mokslo, praktikos ir verslo institucijų.

Konferencijos tęstinumas

Dar prieš konferenciją Universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė džiaugėsi, jog šeštus metus iš eilės vykstanti konferencija domina jaunuosius mokslininkus.

„Konferencija dabartiniu pavadinimu „Šiuolaikinė farmacija: iššūkiai, lūkesčiai ir idėjos“ vyksta kasmet nuo 2020 metų, tačiau tarptautinės Farmacijos fakulteto konferencijos vyko nuo daug ankščiau, tik kitokiu formatu ir bendradarbiaujant su farmacijos asociacijomis. Šiais metais turime apie 150 registruotų dalyvių ir džiaugiamės, kad daugiau nei pusė – studentai ir doktorantai. Turime dalyvius iš 9 šalių“, – apie konferenciją dalinosi Universiteto Farmacijos fakulteto dekanė.

Konferencijos pradžioje Universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė pristatė, jog šių metų konferencija dedikuota karinei farmacijos istorijai, kai dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste itin reikalingas įvairių sričių farmacijos specialistų susivienijimas, žinių ir patirčių pasidalijimas.  

1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, naujai atgautą laisvę reikėjo ginti mūšio lauke Nepriklausomybės kovų metu. Neatsiejama šių karinių pastangų dalis buvo Sanitarinė tarnyba ir jos farmacijos skyrius, kurie užtikrino vaistų, tvarsčių ir chirurginių instrumentų, būtinų kariuomenei išlaikyti, tiekimą. Tačiau vaistininkai buvo ne tik techniniai ekspertai, bet ir aktyviai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės kūrimo. Daugelis anksti savanoriavo, priėmė vadovaujančias pareigas, o kai kuriais atvejais paaukojo savo gyvybes kovoje už savo tautos ateitį.

Įkvėpta šios istorinės patirties ir atsižvelgiant į vis sudėtingesnį geopolitinį klimatą, su kuriuo susiduriame šiandien, konferencija kvietė iš naujo apmąstyti vaistininkų vaidmenį karo metu, skatinti dialogą apie tai, kaip profesinės žinios, etinė atsakomybė ir pilietinis įsipareigojimas susipina krizių metu.

Pranešimų gausa

Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik Universiteto bendruomenės nariai – Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas, Lietuvos Medicinos ir Farmacijos istorijos muziejus vadovas Tauras Antanas Mekas ir kiti, vaistininkai, įvairių institucijų atstovai, bet ir tarptautiniai svečiai iš devynių šalių – Charkovo Farmacijos universiteto rektorius profesorius Oleksandr Kukhtenko, Lenkijos Pomeranijos medicinos universiteto dr. Anna Žuk ir kiti. Tai suteikė konferencijai platesnį, globalų kontekstą, leido susipažinti su naujausiomis tarptautinėmis tendencijomis farmacijos srityje, pasidalinti patirtimi bei užmegzti naujus profesinius ryšius.

Pranešimų sesiją atidarė Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras D. Naumovas, kuris pasidalino, kaip Lietuvos sveikatos sistema pasirengusi veikti krizių metu, kaip būtų galima pagerinti pasiruošimą ir pažangą. Tęsiant lydėjo pranešimai, kuriuose atsispindo šiuolaikinės tendencijos ir farmacijos istorija: skaitmeninė transformacija, vaistininko vaidmuo, gerosios praktikos bei skirtas dėmesys Lietuvos farmacijos studentų asociacijos 100-osios metinėms, istorinis pranešimas dedikuotas T. Kosciuškai.

Konferencijos pertraukų metu buvo galima fojė aplankyti ir Universiteto farmacijos studentų stendinius pranešimus. Po plenarinės sesijos vyko gausi pranešimais Istorijos sekcija ir 2 mokslinės sesijos.