Tobulėjimo ir augimo šimtmetis išaugino dvi stiprias LSMU klinikas

„Per šimtmetį neurologijos srityje įvykę pokyčiai – milžiniški. Jei prieš šimtą metų didelė dalis paciento ištyrimo būdavo atliekama tiesiog neurologiniu plaktuku, tai vien per pastaruosius dešimtmečius vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, biocheminiai, imunologiniai, genetiniai tyrimai neurologijoje sukėlė įspūdingų pasaulinio masto pokyčių“, – sako gydytoja neurologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neurologijos klinikos vadovė, LSMU Medicinos akademijos (MA) kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė.

Milžinišką proveržį neurologijos srityje profesorė aptarė minint LSMU MA Medicinos fakulteto Neurologijos klinikos ir Psichiatrijos klinikos 100 metų jubiliejų. Svari sukaktis tapo proga atsigręžti į ištakas ir apžvelgti pasiekimus gerinant smegenų sveikatą.

Pasak LSMU rektoriaus prof. Rimanto Benečio, daugelis LSMU klinikų didžiuojasi šimtamete istorija, tad Universitete puoselėjama prasminga tradicija pažymėti tokius jubiliejus, juolab kad aukštojo universitetinio mokslo ir medicinos mokslo raida Kaune glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybės istorija ir augimu.

Šimtmetį siekianti, bendra abiejų klinikų istorija liudija aukštus gydymo standartus, profesionalumą ir didelę atsakomybę. Šių veiklos principų paisoma ir šiandien.

Pasiekta įspūdingo proveržio

LSMU MA Neurologijos klinika – tarp stipriausių šalyje gydymo, studijų ir mokslo centrų: čia teikiamos aukščiausio lygio neurologijos ir vaikų neurologijos sveikatos paslaugos, vyksta visų pakopų ir laipsnio nesuteikiančios studijos, atliekami moksliniai tyrimai.

Neurologijos klinikoje naudojama šiuolaikinė moderni medicininė įranga, specialistai yra sukaupę didelės patirties diagnozuoti ir gydyti sunkias vaikų ir suaugusiųjų nervų ir raumenų ligas: nuo insultų, epilepsijos, Parkinsono ligos, demencijų, galvos skausmų iki vaikų cerebrinio paralyžiaus, raidos bei judesio sutrikimų.

Klinikoje veikia Neurologijos, Vaikų neurologijos ir Nervų sistemos ligų ambulatorinis skyriai, dirba gausus būrys dėstytojų, gydytojų, slaugos personalo darbuotojų.

Klinika – ne vienos srities pradininkė Lietuvoje: čia taikomi novatoriški sunkių ligų diagnostiniai ir gydymo metodai. Neurologijos klinika yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama Parkinsono ligos sukeliamo tremoro ir esencialinio tremoro diferencinė diagnostika. 2023 m. pirmą kartą Lietuvoje atlikta genų terapijos preparato infuzija spinaline raumenų atrofija sergančiam vaikui.

Per 33 metų laikotarpį Neurologijos klinikoje studijavo virš 9 tūkst. medicinos studijų programos studentų, tarp kurių – virš 1,2 tūkst. užsienio studentų, parengta per 170 gydytojų rezidentų. Jaunosios kartos specialistus rengia per 30 dėstytojų, 8 profesoriai, būrys asistentų ir gydytojų.

Neurologijos klinikos vadovė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė pasidžiaugė, kad Klinikoje sutelktas stiprus jaunosios kartos gydytojų branduolys. Šiai kartai ateityje teks spręsti visiškai naujus moralinius, etinius ir socialinius iššūkius.

Žvelgdama į ateitį, profesorė sako: tikėtina, kad per artimiausius 20 metu pavyks žymiai atitolinti arba visai sustabdyti neurodegeneracijos procesus, absoliuti dauguma pacientų, patyrusių insultą, pasveiks, taps įmanoma valdyti uždegiminį ir degeneracinį procesą nervų sistemoje.

„Taip pat tikiu, kad ateis ta diena, kai smegenų sveikatos vertinimas taps rutinine sveikatos diagnostikos dalimi“, – teigė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė.

Psichiatrijos žinios reikalingos visur

Šiandien psichiatrija nebėra susijusi tik su psichikos sveikata, pastebi Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė.

Psichiatrijos klinikoje vyksta plačios apimties studijos, išaugo mokslinės veiklos ir klinikinės praktikos apimtys, dalijimasis žiniomis ir kompetencijomis peržengė universitetinės klinikos ribas. Klinikos dėstytojai dalyvauja įvairiose tarptautinėse veiklose ir misijose organizuojamose Lietuvoje ir už jos ribų.

Psichiatrijos klinikos dėstytojai vadovauja daugeliui profesinių organizacijų: Lietuvos psichiatrų asociacijai, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijai, Biologinės psichiatrijos draugijai, Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijai, Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijai, Jaunųjų psichiatrų asociacijai, Kauno psichoanalizės ir psichoterapijos draugijai.

Šiandieninėje psichiatrijos klinikoje dirba suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichologai-psichoterapeutai, gydytojai psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, užimtumo, dailės terapeutai, ergoterapeutai.

Aktyvi projektinė veikla klinikoje pradėta vykdyti 2009 metais. Mokslinė veikla ir publikacijos neatsiejamai susijusi su klinikoje vykdomais projektais, finansuojamais Lietuvos Mokslo Tarybos, Europos struktūrinių fondų, Verslo paramos agentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos, Baltijos-Amerikos laisvės fondo lėšomis.

Vykdyta ir vykdoma per 30 mokslinių, edukacinių ir socialinių projektų. Vienas mokslininkų grupių (LSMU Psichiatrijos klinika ir KTU Maisto technologijų katedra) projektas buvo patentuotas Lietuvoje (A61B 5/00; 2018-10-11) “ Žmogaus depresijos ankstyvos diagnostikos Sistema”. Šiais metais gautas finansavimas projektui Horizon Europe (HORIZON-HLTH-2024-DISEASE-03-two-stage. Project:101156162—VOLABIOS): “Validation of fluid-derived biomarkers for the prediction and prevention of brain disorders“.

Taip pat pradėtas vykdyti projektas „Metabolinio aktyvumo tyrimas bipoliniu afektiniu sutrikimu sergančių pacientų smegenyse, naudojant multiparametrinį MRT“ kartu su LSMU MA Radiologijos klinika ir Toronto universiteto Epigenetikos departamentu (Kanada).

„Mūsų dėstytojai dėsto aštuoniose LSMU Medicinos fakulteto, šešiose Visuomenės sveikatos fakulteto, penkiose slaugos fakultetuose programose bei podiplominių studijų programose. Jų kompetencijų reikia bemaž visose studijų programose“, – pastebėjo prof. Virginija Adomaitienė.

Psichiatrijos klinikoje dirba 22 dėstytojai. Dešimt klinikos dėstytojų apgynė medicinos mokslų daktaro disertacijas, keturi dar tęsia doktorantūros studijas ir papildys klinikos mokslininkų gretas. Nuolat plečiamas tarptautinių partnerysčių ratas, plėtojama mokslinė veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas klinikinei veiklai: išplėtoti Vaikų ir paauglių psichiatrijos, Ūmios psichiatrijos, Ribinių būsenų sektoriai.

Abiejų klinikų ištakos – bendros

Nuo slaugytojų rankomis nešiojamo vandens ir malkų, ankštame kabinete atliekamų procedūrų – iki erdvių šiuolaikiškų klinikų su modernia diagnostikos ir tyrimo įranga.

Tokį kelią nuėjo Nervų ir psichikos ligų katedra, kuri tuomečiame Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitete buvo įkurta 1924 m. ir įvairiais pavadinimais gyvavo iki 1991 m. 1965-1985 m. ji buvo vadinama Neurologijos ir psichiatrijos katedra, 1985 – 1991 m. – Nervų, psichikos ligų ir neurochirurgijos katedra.

1991 m. iš katedros Nervų ligų sektoriaus ir Kauno akademinių klinikų I, II ir Vaikų nervų ligų skyrių sukurta Neurologijos klinika. Tais pačiais metais (1991 m.) įkurta ir Psichiatrijos klinika, su tikslu vykdyti pedagoginę, mokslinę-tiriamąją bei švietėjišką veiklas.

1924 m. universitetinė Nervų ir psichikos ligų klinika įsikūrė ne itin tinkamose buvusio Karo ligoninės infekcinio korpuso patalpose. Tuo metu ši klinika Lietuvoje buvo vienintelė, gydanti nervų sistemos ligas. Yra žinoma, kad šioje klinikoje gydėsi bei konsultavosi daktaras Jonas Basanavičius.

Klinikai yra vadovavę prof. Juozas Blažys, prof. Viktoras Vaičiūnas, prof. Lazaris Gutmanas. 1940 m. vasarą Nervų ir psichikos ligų klinika persikėlė į naująsias universitetinių klinikų patalpas Žaliakalnyje.

1991–1996 m. Neurologijos klinikos vadovu buvo doc. dr. Valius Pauza, nuo 1996 iki 2006 m. – prof. dr. Nerija Vaičienė-Magistris, nuo 2006 m. iki šiol – prof. habil. dr. D. Rastenytė.m1991–1995 m. Psichiatrijos klinikos vadovu dirbo doc. dr. Algirdas Pūras, nuo 1995 iki 2006 m. – doc. dr. Benjaminas Burba, nuo 2006 m. klinikai vadovauja prof. dr. Virginija Adomaitienė.

Nuo pat įkūrimo Nervų or psichikos ligų klinikoje gydyta naujausiais mokslo metodais. „Barbariškas ligonių apipylimas šaltu vandeniu giliai praeityje, šiuo metu ruošiamos šiltos 35 °C vonios, kuriose ligoniai laikomi 1–2 val., ir tai veikia labai raminamai“, – apibendrindamas klinikos dešimtmečio gydymo naujoves, 1943 m. rašė tuometis klinikos vadovas prof. Viktoras Vaičiūnas.

Svarbiausi abiejų klinikų istoriniai momentai, pasiekimai gerinant smegenų sveikatą, ateities perspektyvos aptarti jubiliejinėje konferencijoje „Dėmesys smegenų sveikatai“. Šiai progai įamžinti išleistas leidinys „Universitetinė neurologija ir psichiatrija Kaune: 100 metų kelionė (1924-2024)“.

Neurologijos ir Psichiatrijos klinikų 100 metų jubiliejaus proga prie Kauno miesto savivaldybės surengta paroda „Dėmesys smegenų sveikatai“. Parodos tikslas – visuomenei pristatyti suaugusių ir vaikų gydytojų neurologų, psichiatrų, neurochirurgų bei LSMU Medicinos fakulteto studentų parengtą informaciją apie dažniausias su smegenų sveikata susijusias problemas ir jų prevencijos būdus. Paroda vyks iki lapkričio 3 dienos.