Tradicinėje konferencijoje „Estetinė dermatologija: kas naujo?“ aptartos svarbiausios estetinės dermatologijos aktualijos

Birželio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete vyko jau tradicine tapusi mokslinė-praktinė konferencija „Estetinė dermatologija: kas naujo?“, skirtaatnaujinti estetinės dermatologijos žinias,aptarti naujausias technologijas bei kitas šios srities aktualijas. 

Konferenciją organizavo LSMU Medicinos fakulteto Odos ir venerinių ligų klinika kartu su Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija (KKDVD). Renginys sutraukė per 90 dalyvių, dauguma jų –gydytojai dermatovenerologai, plastikos chirurgai, kitų specialybių gydytojai, rezidentai bei slaugytojai.

Dalyvius pasveikino LSMU prorektorius studijoms prof. dr. Kęstutis Petrikonis. Jis pasidžiaugė tarpdisciplinine renginio programa, kurią sudarė neurologų, oftalmologų ir odontologų, padedančių  valdyti estetinių procedūrų sukeltas komplikacijas, pranešimai. Jo teigimu, reikia mokėti ne tik šias procedūras atlikti, bet ir laiku kontroliuoti jų sukeltas komplikacijas.

Prorektorius taip pat akcentavo, kad Farmacijos fakultetas rengia išplėstinės kosmetologijos magistro studijų programą, todėl estetinės bei kosmetinės dermatologijos tema yra aktuali ir nagrinėjama pačiu laiku.  

Poreikis auga

Renginio iniciatorė, LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, KKDVD pirmininkė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė pasakoja, kad estetinės medicinos paslaugų poreikis kasmet auga, lygiagrečiai daugėja ir estetinių, lazerinių, chirurginių technologijų, todėl labai svarbu eiti koja kojon su naujovėmis bei nuolat atnaujinti teorines ir praktines žinias. 

„Į estetinę dermatologiją ateina daugybė naujų invazinių ir neinvazinių technologijų – pradedant kremais, kuriuos įsigyti gali pats pacientas, baigiant lazeriais ar į odą leidžiamomis injekcijomis. Jų išties gausu, tad būtina turėti geras anatomijos žinias, žinoti, su kokiomis komplikacijomis gali tekti susidurti, ir mokėti su jomis susitvarkyti.“

Konferencijos metu aptartos aktualiausios estetinės dermatologijos temos: botulino toksino, hialurono rūgšties ir mezoterapijos produktų savybės bei jų pritaikymas veido korekcijai, lazerių panaudojimo galimybės, odos pigmentacijos kontrolė, žaizdų gijimo, randų prevencijos naujovės, komplikacijų valdymas ir kt.

Renginyje pranešimus skaitė LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. S. Valiukevičienė, lektorė O. Klimaitė, dokt. K. Briedė, dokt. D. Stragytė, LSMU Neurologijos klinikos gydytoja G. Samušytė, LSMU Akių ligų klinikos lektorė doc. dr. Goda Miniauskienė.

Netrūko ir svečių iš užsienio: renginyje savo žiniomis pasidalijo Londono karalienės Marijos universiteto, kuris specializuojasi estetinės medicinos srityje, lektorė dr. Vania Hiratsuka Dalmedo, Lenkijos Varmijos Mozūrų universiteto profesorė Agnieszka Owczarczyk-Saczonek bei LSMU gerai pažįstama Ukrainos Užhorodo nacionalinio universiteto Medicinos fakulteto estetinės medicinos lektorė gyd. Iryna Smolanka.

Sritis, reikalaujanti nuolat atnaujinti ir stiprinti žinias

Gyd. dermatovenerologė I. Smolanka pristatė pranešimą apie odos raukšlių korekcijas apatinėje veido ir kaklo srityje botulino toksinu. Kitame pranešime lektorė aptarė biorevitalizacijos ir mezoterapijos procedūrų atlikimo technikas, skirtas odos hidratacijai atkurti ir paviršinių raukšlių korekcijoms. Lektorė I. Smolanka LSMU lankėsi jau ketvirtą kartą. Ji džiaugėsi galėdami pasidalyti praktine patirtimi su jaunesniais gydytojais ir rezidentais apie naujus estetinių procedūrų produktus ir jų įvedimo į odą technikas. Lektorė savo ir tautiečių vardu padėkojo už Lietuvos teikiamą paramą Ukrainai.

Gydytoja dr. V. H. Dalmedo dalyviams papasakojo apie odos hidratacijos palaikymą veido ir rankų srityse, atliekant biorevitalizacijos procedūras. O prof. A. Owczaraczyk-Saczonek pristatė pranešimą apie šviežios trombocitais praturtintos plazmos (TPP), turinčios įvairių augimo faktorių, suleidimą į tikrosios odos paviršių. I. Smolanka pasidalijo šviežios TPP atlikimo praktine patirtimi. TPP yra išskiriama iš šviežio periferinio kraujo, jį centrifuguojant „Arthrax“ ar analogiška centrifuga, atskiriant nuo eritrocitų masės. Remiantis gerąja klinikine praktika, TPP procedūros padeda kontroliuoti įvairias lėtines uždegimines odos ligas (randinę alopeciją, androgenetinę alopeciją, veido rožinę, sisteminės sklerodermijos sukeltą odos kalcinozę, sklerodaktiliją, vulvos kraurozę ir kt.).  

Pasak pranešimą „Veido anatomija ir raukšlių korekcijos botulino toksinu“ skaičiusios LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos lektorės Orintos Klimaitės,estetinė dermatovenerologija jungia mokslą ir meną.

,,Mano nuomone, estetinė dermatovenerologija – tai sritis, kurioje susijungia mokslas ir menas, siekiant pagerinti pacientų išvaizdą ir savijautą. Šioje srityje gydytojai turi įgyti išskirtinių kompetencijų, kad galėtų saugiai ir efektyviai atlikti procedūras, kurios reikalauja išsamių anatomijos žinių ir tikslumo. Svarbu, kad rezidentai būtų mokomi atpažinti ir valdyti galimas komplikacijas. Tai ne tik padidina pacientų saugumą, bet ir stiprina pasitikėjimą specialistais. Kiekviena injekcija ar procedūra turi būti atliekama tiksliai žinant audinių struktūras ir kraujagyslių išsidėstymą, siekiant pasiekti optimalius rezultatus ir išvengti komplikacijų. Todėl rezidentų mokymai yra neatsiejama šios srities dalis, užtikrinanti, kad specialistai bus pasirengę suteikti aukščiausio lygio priežiūrą savo pacientams.“

Gydytoja dermatovenerologė Kamilija Briedė, kuri konferencijoje skaitė pranešimą „Lazeriai dermatologijoje“,akcentavo didėjančią lazerinių technologijų reikšmę.

„Lazerinės technologijos dermatologijoje tampa vis reikšmingesnės ir plačiau taikomos. Lazeriai, nelygu jų generuojamas šviesos bangos ilgis, leidžia efektyviai gydyti įvairią odos patologiją: randus, pigmentines dėmes, kraujagyslinius darinius, koreguoti odos raukšles. Šių technologijų naudojimas reikalauja fizikos, dermatologijos teorinių žinių, taip pat ir praktinių mokymų. Svarbu, kad kiekviena lazerio procedūra būtų atliekama tiksliai, žinant odos ir gilesnių audinių anatomiją, pasirenkant optimalią technologijos rūšį ir energijos intensyvumo parametrus. Naujų lazerinių technologijų kūrimas daro stiprų proveržį dermatologijoje.“  

Gydytoja dermatovenerologė Dominyka Stragytė, pristačiusi pranešimą apie odos pigmentacijos kontrolę, pabrėžė, kad paskyrus netikslų gydymą galima susidurti su komplikacijomis ir net ilgalaikiais pakitimais.

„Pigmentacijos sutrikimai yra dažni, jiems būdinga lėtinė eiga, recidyvavimas. Hiperpigmentacijos kontrolei valdyti būtinos patofiziologinės žinios apie melanogenezę, pažeidimo gylį, etiologiją. Bazinės žinios leidžia paskirti saugų ir tikslų patogenezinį ir palaikomąjį gydymą. Gydant hiperpigmentaciją, parinkus netikslų gydymą susiduriama su komplikacijomis – ilgalaikiais ar visą gyvenimą išliekančiais pigmentacijos pakitimais. Pirmo pasirinkimo gydymas epidermio hiperpigmentacijos pažeidimams išlieka hidrokvinonas blokuojantis tirozinazę, kuri atsakinga už melanino susidarymą, tačiau jo naudojimo trukmė ribota dėl galimos ochronozės, melanino atsidėjimo dermoje, todėl reikalingas kombinuotas gydymas. Lazerinės, injekcinės, kosmetologinės procedūros nėra pirmo pasirinkimo, tačiau taip pat gali būti efektyviai pritaikomos gydymui, kai atsižvelgiama į etiologiją, melanogenezės mechanizmą, pažeidimo gylį, galimas rizikas.“

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. S. Valiukevičienė pristatė pranešimą apie lėtinių žaizdų patogenezę ir randų gydymo patirtį. Hipetrofinių randų ir keloidų koregavimas triamcinolono acetonido ir lidokaino lygiomis dalimis mišinio tirpalo injekcija į dermą leidžia pasiekti I patikimumo lygios rezultatų, remiantis metanalizės bei klinikoje įdiegtos metodikos rezultatų duomenimis.  

Renginyje pranešimus skaitė ne tik dermatovenerologai, bet ir kitų specialybių gydytojai, kurių indėlis svarbus valdant estetinės dermatologijos procedūrų komplikacijas. LSMU Kauno klinikų gydytoja neurologė dr. Gintarė Samušytė pristatė pranešimą apie botulino toksino neurofiziologinį poveikį su klinikiniais pavyzdžiais, kaip pacientui po raukšlių korekcijos šiuo preparatu sutriko rega, nusviro vokas ar atsirado rijimo sutrikimų. Lektorė dalijosi patirtimi, kaip valdyti tokias situacijas.

Didelio dalyvių dėmesio sulaukė Kauno klinikų oftalmologės doc. dr. Godos Miniauskienės pranešimas apie oftalmologines hialurono užpildų, leidžiamų po oda, komplikacijas. Viena iš pavojingiausių yra a. ophtalmica ir jos kolateralių, esant anatomijos variacijoms, užspaudimas injekuojamu produktu gali sukelti veido odos nekrozę, retai regos sutrikimus. Gyd. oftalmologė paaiškino, kaip įtarti tokias komplikacijas ir skubių priemonių algoritmą joms valdyti.  

LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų klinikos vedėja gydytoja dermatovenerologė Daiva Stanienė užbaigė konferenciją padėkos žodžiais jos organizatorėms: prof. Skaidrai Valiukevičienei ir nuolatinei viešniai gyd. Irynai Smolanka: „Dėkojame už nuolatinį norą mus mokyti, suburti į vieną komandą ir keistis vertinga klinikine patirtimi.“