Trys tyrėjos iš Lietuvos tapo Baltijos šalių konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis, tarp jų – ir LSMU mokslininkė
2024 metais trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis Lietuvoje tapo tyrėjos Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė ir Viltė Janušauskaitė. Kiekvienai jų atiteko 7 000 eurų stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle, skelbia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Lapkričio 12 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vykusioje ceremonijoje devynias Baltijos valstybių laureates pasveikino šalių švietimo ir mokslo ministrai ir ministerijos atstovai, mokslo akademijų prezidentai, nacionalinių UNESCO komisijų atstovai.
„Prasminga, kad šiandien turime progą ne tik pasidžiaugti Baltijos šalių mokslininkių ambicingų profesinių siekių įvertinimu, bet ir garsiai kalbėti apie kontekstą, kodėl specialios programos moterų dalyvavimui moksle skatinti vis dar reikalingos. Baltijos šalyse lyčių disproporcija moksle nėra ypač ryški, nerimą labiau kelia moterų, užimančių aukštas akademines pareigas, skaičius, vadinamos, „stiklinės lubos“. Mažai besikeičianti situacija atveria įsisenėjusius hierarchinių struktūrų, galios dinamikos veiksnius, organizacijų kultūros ir elgesio stereotipus, kuriuos turime laužyti ir keisti visos visuomenės bendram labui“, – sveikinimo kalboje teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Agnė Jasinavičiūtė.
2024 m. laureatės iš Lietuvos
Apdovanojimas įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotojai dr. Gretai Varkalaitei. Ji siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Tam ketina pasitelkti 2021 metų metodu tituluojamą erdvinę transkriptomiką, nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad tai sudaro sąlygas retų ląstelių populiacijų, atsakingų už vėžio progresavimą, analizei, naviko potipių ir svarbių vėžio mikroaplinkos veiksnių tyrimui. Jos darbas ne tik prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali suteikti klinikinės naudos diagnozuojant, prognozuojant ir gydant susirgimą.
„Mokslas man visų pirma reiškia bendruomenę ir komandą, todėl noriu ypatingai padėkoti visai Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos grupei, prof. akad. Limui Kupčinskui, prof. Juozui Kupčinskui ir prof. Jurgitai Skiecevičienei. Jurgita nuo pat mano karjeros pradžios buvo man išskirtinis moters moksle pavyzdys, o aš savo ruožtu tikiuosi, kad mes, šių metų laureatės, šiuo pavyzdžiu tapsime kitoms jaunoms merginoms“, – dalijasi konkurso laureatė.
Įvertintas ir Šarūnės Daškevičiūtės, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto doktorantės, darbas, kuriuo mokslininkė padeda siekti vieno Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos. Ji dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Kaip pigi alternatyva sparčiai kelią skinasi perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį sensacingai išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc. Labai svarbi šių PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis, kuris – dažniausiai organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OmeTAD – dar gerokai brangus. Laureatė sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.
„Šis apdovanojimas man yra didžiulis įvertinimas ir garbė. Kai dešimties metų tęstinis darbas laboratorijoje duoda tokių rezultatų, supranti, kad esi teisingame karjeros kelyje“, – džiaugiasi mokslininkė.
Taip pat apdovanota ir dr. Viltė Janušauskaitė. Mokslininkė savo mokslines ir pedagogines pareigas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla. Artimiausiu metu ji ketina, remdamasi nauja dar nepublikuota medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba. Joje atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais nuo idėjų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų: Estijos – buv. SSRS lygmens, Čekijos – buv. Čekoslovakijos, iš kurios periminėta regeneracijos metodika, Prancūzijos – Vakarų Europos, secteur sauvegardé (saugomos miesto dalies) koncepto.
„Kiekvienas pasiekimas turi savo kainą, dažnai rezultatų pasiekiama miego ir laisvalaikio sąskaita, net jei iš šalies atrodo „tau taip lengvai sekasi“. Tai ypač aktualu kalbant apie moteris, bandančias į standartinę 24 valandų parą sutalpinti kelis savo gyvenimus, todėl Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimas toks svarbus“, – teigia dr. Viltė Janušauskaitė.
lrt.lt informacija