Universitete iškilmingai pažymėta Vasario 16-oji

Vasario 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenė tiesiogiai ir virtualiai būrėsi iškilmėms. Mokomojo laboratorinio korpuso Z. Januškevičiaus salėje įvyko iškilmingas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos ir senato posėdis, skirtas Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti.

Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“, kurią atliko akademinis choras „Neris“,  pradėdama iškilmes, LSMU senato pirmininkė prof. Jūratė Macijauskienė priminė: Vasario 16-oji mūsų Universitetui svarbi ir kaip Lietuvos valstybės atkūrimo diena, ir kaip ištakų – Lietuvos universiteto – įkūrimo diena, žyminti lietuviško aukštojo mokslo pradžią Lietuvoje.

„Praėjusiais metais šios datos šimtmetį trys Kauno universitetai minėjo susivieniję prasmingiems darbams. Šiandien pradedame naują šimtmetį“,  –  pažymėjo Senato pirmininkė.

Linkėjimuose – istorija, šventės prasmė ir kvietimas ateičiai

LSMU tarybos pirmininkas Gintaras Skorupskas, kreipdamasis į Universiteto bendruomenę, apmąstė Vasario 16-osios prasmę:

„Tarp daugelio iškilių ir garbingų istorijos datų Vasario 16-oji visoms lietuvių kartoms buvo ir bus tautos gyvybingumo ir dvasinio tvirtumo šventė. Kita vertus, šią Vasario 16-ąją Lietuvos universitetui Kaune – šimtas pirmieji metai. Šias datas vienija akademinės bendruomenės ir universitetų indėlis kuriant ir stiprinant Lietuvos valstybingumą.

Vasario 16-oji – puiki proga dirstelėti į vertybes, kurios lemtingais tautai apsisprendimo metais tapdavo tautos ir piliečių egzistencijos pagrindu. Ši diena leidžia patikrinti savo matus, atskirti esminius dalykus nuo neesminių, susitelkti pagrindiniam Universiteto tikslui – puoselėti ir ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę. Tik išsilavinusi ir sveika visuomenė yra ekonomiškai stipri, demokratiška ir laisva“,  – kalbėjo G. Skorupskas.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis sveikinimo kalboje pabrėžė įspūdingą Universiteto pažangą:

„Visada verta atsigręžti į istoriją ieškant tam tikrų paralelių su šiandiena. Atkurtai Lietuvos valstybei šiandien – 105 metai. Vienas amžius ir penkeri metai – tarytum nedidelis laiko tarpsnis. Vis dėlto atkreipkime dėmesį – koks dinamiškas tai laikotarpis, kokie pokyčiai įvyko per tą laiką vien mūsų Universitete, kaip augo ir brendo akademinė bendruomenė, fakultetai, keitėsi studijų programos, išaugo mokslo institutai ir mokslininkų vykdomų projektų mastai. Universitetas tapo tarptautiškas.

Vasario 16-oji mums – itin prasminga: tai didžiulis kreditas mums visiems, Valstybei ir Universitetui. Dėkoju visiems kolegoms, mokytojams, kurie padėjo stiprius pamatus tam, kad Universitetas sėkmingai prisitaiko, plėtojasi ir auga netgi globalių iššūkių ir sukrėtimų laikais“,  – pažymėjo LSMU rektorius.

LSMU Studentų atstovybės prezidentas Margiris Alesius studentus kvietė įprasminti save Lietuvoje:

„Šiandien mūsų Universiteto pavadinime svarbiausias žodis yra – Lietuvos. Vasario 16-oji – nepaprastas kultūrinis pamatas mums visiems. Mums, studentams, reikėtų nepamiršti: nors gyvename globalioje visuomenėje, mūsų prioritetas turėtų būti darbas Tėvynei.

Mes, LSMU studentai, galiausiai visi pasieksime pagrindinį tikslą: tapsime Lietuvos sveikatos ateitimi. Visus kviečiu atrasti, įprasminti save ir likti Lietuvos istorijoje. Auginkime savo valstybę kartu“,  – kalbėjo M. Alesius.

Šiųmetis pranešimas: kaip prieš šimtmetį valdytos „limpamosios ligos“?

Kaip ir kasmet, Universitete tęsiama graži tradicija –Vasario 16-ajai skirtame iškilmingame posėdyje skaitomas pagrindinis pranešimas, skirtas istorinėms paralelėms, kai prisimenant Valstybės ir Universiteto ištakas, aptariama įvairių sveikatos priežiūros sričių raida, įžvelgiama sąsajų su šiandiena, lyginami laikotarpiai, požiūriai, rezultatai.

Šiemet garbė skaityti tokį pranešimą teko praėjusių metų lapkritį kadenciją pradėjusiai LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto dekanei prof. dr. Idai Liseckienei. Dekanė apžvelgė profilaktinės medicinos raidą Lietuvoje.

Pokaris po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo epidemijų laikotarpis. Iš Rytų plito „limpamioji liga“ – dėmėtoji šiltinė, tapusi viena pagrindinių mirties priežasčių. Ja Kauno regione anuomet sirgo net 27 proc. gyventojų, dideli buvo ir sergamumo venerinėmis ligomis skaičiai. Kokiomis priemonėmis siekta suvaldyti infekcijų protrūkius?

Pasak pranešėjos, nemažai to meto priemonių atliepia ir šias dienas.

1918 m. vasario 16-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta rūpintis ir gyventojų sveikatos reikalais. Buvo kuriama įstatymų bazė, struktūra, pradėti kaupti ir analizuoti duomenys, vykdyta sergančiųjų izoliacija, vakcinacija, pasitelktos mobiliosios medikų komandos. Į visuomenės šviečiamąją veiklą aktyviai įsijungė tuometės Ligonių kasos.

Buvo sudaryta Sveikatos komisija, kurios sudėtyje – gydytojas, kunigas, „papildomai kooptuoti du farmacininkai“ – kuo ne šiandienos daugiadalykė komanda? Antroji ryški sąsaja su šiomis dienomis – dokumentas, įvardijantis, ką turėtų daryti tuometis apskrities gydytojas.

Ilgame funkcijų sąraše – ne vien terapinės veiklos: „apskrities gydytojas prižiūri visų apskrityje esamų ligoninių, „aptiekų“ ir visų kitų medicinos-sanitarijos įstaigų veiklą, veda sąrašus, prižiūri veikimą kitų gydytojų, felčerių, laikinai, iki nėra paskirti atskiri gydytojai, eina teismų, mokyklų ir kalėjimų gydytojo pareigas, <…> rūpinasi apsaugoti apskrities gydytojus nuo limpamųjų ligų, išleidžia taisykles, prižiūri maitinimo produktų išdavimo tvarką <…>“.

„Akivaizdu, jog kaip anuomet, taip ir šiais laikais gydytojui patikima išties itin daug funkcijų“, – palygino pranešėja.

Trečioji šias dienas primenanti paralelė – griežti izoliacijos reikalavimai užkrečiamųjų ligų epidemijų akivaizdoje. „Dėl kultūros stokos mūsų piliečiai negali suprasti limpamomis ligomis sergančiųjų izoliacijos būtinumo“, – konstatavo tuomečio Sveikatos departamento Sanitarijos skyriaus vadovė gydytoja Vanda Tumėnienė.

O 1933 m. priimtame „Su apkrečiamomis ligomis kovoti įstatyme“ nurodytos taisyklės LSMU bendruomenei vaizdžiai priminė nesenas COVID-19 pandemijos valdymo ir ribojimų dienas.

Prof. dr. I. Liseckienė pranešime apžvelgė profilaktinės medicinos raidą ir tobulėjimą iki pat šių dienų.

Įdomu tai, jog šalia tuomečių kruopščiai pieštuku, tušinuku braižytų sveikatos profilaktikos lentelių, diagramų medikai nepamiršdavo ir lietuvių kalbos „profilaktikos“ – kolegoms teikdavo taisyklingos profesinės lietuvių kalbos vartosenos pavyzdžių.