Veganiški akių lašai sausų akių sindromui valdyti – dar viena perspektyvi LSMU mokslininkų inovacija
Tyrimai rodo, kad darbui prie kompiuterio tapus daugelio kasdienybe, iki 50 % visuomenės susiduria su sausų akių sindromu. Šis akių nuovargį, perštėjimą ir diskomfortą sukeliantis sveikatos sutrikimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, todėl sausų akių sindromo prevencijai LSMU mokslininkai sukūrė akių lašus. Juose pasitelkiama iki šiol rinkoje nepanaudota veiklioji medžiaga – tuopų pumpurų ekstraktas.
Veganiška alternatyva bičių propoliui
Daugeliui jau pažįstami vaistiniai preparatai su bičių produktais, tarp kurių – akių lašai, kremai, ar pastilės su propoliu. Visi jie turi daugybę antioksidantinių, antibakterinių, priešgrybelinių ir priešuždegiminių savybių. Vis dėlto, daliai visuomenės atsisakant gyvulinės kilmės produktų dėl etinių ar kitų sumetimų, kyla poreikis rasti jiems alternatyvą.
Būtent tokią alternatyvą rado LSMU mokslininkų darbo grupė, kurią sudaro prof. Kristina Ramanauskienė, prof. Liudas Ivanauskas, lekt. Mindaugas Marksa ir doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Stančiauskaitė. Šie mokslininkai pirmą kartą ištyrė lietuviško propolio augalinius pirmtakus ir atskleidė, jog lietuviško propolio ekstraktų cheminės sudėties ir biologinio aktyvumo profilis yra panašūs į balzaminių tuopų pumpurų ekstraktų profilį.
Tyrimai parodė, jog balzaminių tuopų pumpurų ekstraktams būdingas antioksidantinis, antimikrobinis ir UV apsauginis poveikis. Taip pat išsiaiškinta, jog balzaminių tuopų pumpurų ekstraktas pasižymi turtingesne veikliųjų junginių sudėtimi, lyginant su kitais propolio augaliniais pirmtakais. Kaip ir propolio ekstraktuose, tuopų pumpurų ekstrakte dominuoja p-kumaro rūgštis, pasižyminti priešuždegiminiu ir antioksidantiniu poveikiu. Projekto įgyvendintojų teigimu, pasaulio mokslininkai nagrinėja p-kumaro rūgštį apsauginio poveikio akių lašų kompozicijose – yra duomenų apie šios medžiagos gebėjimą apsaugoti akių audinius nuo UV spinduliuotės sukeltų pažeidimų.
Akių lašai su balzaminių tuopų pumpurų ekstraktu taip pat yra ir natūralus salicino, kurio nėra propolyje, šaltinis. Salicinas pasižymi priešuždegiminėmis ir analgetinėmis savybėmis, todėl šimtmečius buvo naudojamas kaip natūrali priemonė nuo skausmo ir karščiavimo, o sintetiniai salicilatai akių lašuose taikomi dėl turimo priešuždegiminio poveikio. Todėl dar vienas LSMU mokslininkų sukurtų akių lašų pranašumas – augalinės kilmės salicinas.
Efektyvi ne tik sudėtis, bet ir forma
Kurdami naujus akių lašus sausų akių sindromo prevencijai, mokslininkai ieškojo ir efektyviausios įmanomos formos. Pasak jų, skystos akių lašų formuluotės dažnai suteikia tik trumpalaikį efektą, nes veiklioji medžiaga greitai pašalinama nuo akies paviršiaus dėl ašarų nutekėjimo, mirksėjimo ir kitų faktorių.
Dėl šios priežasties pasirinkta kurti gelinės formos akių lašus. Šie lašai gelifikuojasi fiziologinėmis sąlygomis, o patekę ant akies, ne taip greitai pasišalina nuo jos paviršiaus.
Veiklioji medžiaga gali tapti net kremo nuo saulės ingredientu
Projektą įgyvendinantys prof. L. Ivanauskas ir lekt. M. Marksa yra atsakingi už veikliųjų junginių ESC metodikų validavimą ir analizę ekstraktuose bei akių lašuose, o prof. K. Ramanauskienė ir M.Stančiauskaitė vykdo technologijos, kokybės vertinimo tyrimus bei biologinio aktyvumo in vitro ir formuluočių stabilumo tyrimus.
Mokslininkų komanda jau atliko svarbiausius biofarmacinius, fiziko-cheminius ir veikliųjų medžiagų kiekybinius tyrimus, o artimiausiu metu planuoja atlikti mikrobiologinio švarumo testą, detalesnius dirginamojo poveikio testus in vitro ir formuluočių stabilumo tyrimus pasirinktoje pakuotėje.
Idėjos autoriai tikisi, kad sukurtas produktas gali būti sėkmingai priimtas vartotojų, o veikliųjų medžiagų pritaikymo spektras gali plėstis. Pavyzdžiui, ateityje mokslininkai mato perspektyvą pristatyti priemones vartojimui ant odos – skystuosius tuopų pumpurų ekstraktus bei gelius ir emulgelius. Taip pat tikimasi, kad balzaminių tuopų pumpurų ekstraktą dėl jo SPF vertės pavyks pritaikyti apsaugos nuo saulės priemonėse.
Straipsnis parengtas pagal projektą „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo plėtra (LSMU-TTO2)“, Projekto Nr. 13.1.1-CPVA-K-703-04-0010.