Veterinarijos akademijos muziejuje paminėta Žemės diena
Jau ne vieną dešimtmetį Veterinarijos akademijoje minima Žemės diena. Šiemet muziejus virto kamerine kino sale, kurioje vyko dokumentinio filmo „Animus Animalis“ peržiūra ir susitikimas su režisiere Aiste Žegulyte. Dokumentinis ilgametražis filmas – išgirtas kino kritikų, jis pelnė tris nacionalinius „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimus. „Animus Animalis“ buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu ilgametražiu 2019 metų filmu, taip pat įvertintas už režisieriaus Miko Žukausko montažą bei kūrybinės garso grupės ketverių metų darbą. Filmas dalyvavo festivaliuose Baltarusijoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Kanadoje, Latvijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Serbijoje, Pietų Amerikoje. Premjera įvyko tarptautiniame filmų festivalyje Vokietijoje, Briuselio kino festivalyje laimėjo Režisieriaus savaitės Gran Prix, o Vilniuje tarptautiniame kino festivalyje gavo specialųjį žymaus kino portalo Cineuropa prizą.
Tai pasakojimas apie tris retos profesijos atstovus – taksidermistais vadinamus iškamšų meistrus. Filmo idėja režisierei kilo netikėtai, kai besilankydama Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, susipažino su taksidermistais, besiruošiančiais dalyvauti tarptautiniame Europos taksidermijos čempionate Suomijoje. Filosofinis filmas apie žmogaus prigimtį, jo santykį su gyvūnais. Didžiausias paradoksas – tai, kad žmogus stengiasi atkurti gyvybę ten, kur jos jau nebėra.
Po peržiūros, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros docentė Junona Almonaitienė pasidalino psichologinėmis įžvalgomis: filmas yra aukšto meninio lygio, nes mes turime ne tik atsakyti į kylančius klausimus, bet ir patys juos išsikelti. Filmas sukrečia, tačiau nelengva pasakyti, kokius jausmus jaučia žiūrovai, nes reikia laiko susivokti. Režisierė teigia, kad tai filmas apie sudaiktinimą: kai žmogus užvaldo gamtą, nori viską daiktinti – ir žvėris, ir savo augintinius. Be sudaiktinimo, anot filosofo Gilles Deleuze’o, namuose galima auginti nebent blusas ir tarakonus.
Režisierė pasakojo, kad stebėti taksidermistų veiklą buvo įdomu, nes jos močiutė buvo gydytoja, vaikystėje ji vartydavo medicinines knygas, matydavo žuvų, paukščių skrodimus. Norėjo nufilmuoti tokias veiklas estetiškai. Taksidermistas turi būti ir menininkas, turėti mokslo žinių, ir išmanyti gamybos techniką. Filmo kūrėjams buvo netikėta, kai pagrindinį prizą čempionate Suomijoje laimėjo būtent Kauno Zoologijos muziejaus meistro darbas. Pagrindinis iškamšos vertinimo kriterijus: „gyvas“ žvilgsnis ir natūrali laikysena. Teisėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atidžiai, pasitelkę prožektorius, net lįsdami į ausų vidų, vertino atlikimo techniką. Filmuojant taksidermijos tema išsiplėtė, atsirado ir medžiotojų, kurie kūrėjus pakvietė į medžioklę, ir elnių augintojų linijos. Režisierė pastebėjo, kad medžiotojai puikiai pažįsta gamtą, ją supranta ir myli. Ją liūdina nutolęs, pažįstamas tik per skaitmeninius vaizdus jaunų žmonių santykis su gamta, kurie nesupranta pamatinių dalykų.
Užsienio žiūrovai filmą šilčiausiai priėmė Graikijoje, Danijoje, Pietų Amerikoje, Izraelyje, Prancūzijoje. Filme nedaug veiksmo, todėl jis geriau suprantamas neskubantiems, atidiems, mėgstantiems skaityti ir analizuoti žiūrovams. Kūrėja papasakojo apie filmavimo metu patirtus nuostolius ir traumas, kai medžioklės metu bandydami nufilmuoti šuns žvilgsnį prarado GoPro kamerą, o operatorius, pervežimo metu gelbėdamas brangią iškamšą susilaužė ranką.
Šiuo metu Aistė Žegulytė kuria filmą apie pelėsinių grybų žalą ir naudingumą: augina penkias grybų rūšis. Konstruojami specialūs mikroskopai, inkubatoriai, šviesos šaltiniai. Režisierė džiaugėsi, kad dalyvauja renginyje būtent Žemės dienos proga, nes jai rūpi gamtos išsaugojimo aktualijos.
Džiugu, kad jaunieji kūrėjai myli savo darbą, žino, ko siekia, ir skleidžia savo idėjas pasauliui.
Veterinarijos akademijos muziejaus vedėja L. Baršauskienė