Veterinarinės medicinos studijos atvėrė kelius į nuosavą verslą – ir į televiziją

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) alumnas, veterinarijos gydytojas-onkologas Paulius Morkūnas – vienas žinomiausių savo srities specialistų visoje Lietuvoje. Vieni jį žino kaip puikų veterinarijos gydytoją ir klinikų savininką, kiti atpažįsta iš laidos „TV pagalba“. Kaip pasakoja pats specialistas, karjeros pradžia nebuvo lengva, tačiau įveikti iššūkius padėjo universitete įgytos žinios, užsispyrimas ir siekis dirbti išsvajotą darbą.

Kitokios specialybės net nesvarstė

Studijas veterinarijos gydytojas baigė prieš 15 metų. Kitos studijų krypties sako nė nesvarstęs – pirmasis pasirinkimas visada buvo veterinarinė medicina.

„Man nuo mažens patiko būti su gyvūnais ir jiems padėti. Pavyzdžiui, padėti skruzdėliukams namą statyti ar paukščiukams inkiliukus gaminti. Todėl net negalvojau kur nors kitur stoti – tik į veterinarinę mediciną. Šias studijas įrašiau į pirmą vietą, kitų pageidavimų net nepildžiau. Nežinau, ką būčiau daręs, jei būčiau ten neįstojęs“, – šypsodamasis sako pašnekovas.

Studijas specialistas prisimena su šypsena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU Veterinarijos akademijos bendruomenė – glaudi, draugiška, o ir kursas buvo kaip viena didelė šeima. Dėl to ir ryšys su dėstytojais buvo labai artimas. Gal studijuojant kartais atrodydavo, kad kai kurie dalykai – neįdomūs ar nereikalingi, būdavo ir sunku, bet dabar prisiminimai apie studijų metus – vieni geriausių. iIki šiol smagu seminaruose, mokymuose susitikti su savo dėstytojais.

„Juokais ne kartą man yra sakę: iš ko jau iš ko – bet iš tavęs, tokio nesimokiusio, mažiausiai tikėjomės, kad gydytoju tapsi. Išties – teoriniai dalykai man buvo sunkesni, o štai praktika visą laiką sekdavosi. Pakako užsispyrimo, ir noro – ir dabar sėkmingai dirbu“, – pasakoja P. Morkūnas.

Naujų žinių, įgūdžių ir neįkainojamos patirties būsimajam specialistui suteikė paskutiniajame kurse gyvūnų prieglaudoje atlikta praktika.

Prie aukšto veterinarijos lygio prisideda ir universitetas

O šiandien veterinarijos gydytojas ir pats dalijasi žiniomis su LSMU studentais, kurie jo klinikoje atlieka praktiką. Atidžiai jaunąją būsimųjų specialistų kartą stebintis veterinarijos gydytojas sako, kad jiems įsilieti į darbo rinką bus gerokai lengviau, nes jau nuo pirmojo kurso praktikantai iš gydytojų perima visą naujausią informaciją, mokosi reikiamų įgūdžių. Pasak P.Morkūno, net  90 proc. iš jų tikrai yra įstoję ten, kur reikia.

„Ateina studentas, vaikšto pakampėmis, bijo paklausti, tada jam sakome: „Čia – visi šeima, visi atviri, eik, klausk“ – ir po trijų mėnesių jis – jau visai kitoks. Smagu matyti studentų, kaip asmenybių, tobulėjimą. Nes veterinarijos gydytojas visų pirma turi būti stipri asmenybė, o tik po to specialistas“, – pastebi P. Morkūnas.

Praktikos metu studentai mokosi ir bendravimo su klientais įgūdžių, tai – viena svarbiausių veterinarijos gydytojo darbo dalių.

„Bendraudamas su klientu, turi pateikti jam suprantamą, aiškią informaciją, veiksmų planą. Galbūt gebi gerai operuoti, bet klientas gali likti nepatenkintas, nes jis nežinos, ką ir kaip darei. Šito mokome ir studentus, matome, kad jiems tai patinka“, – šypsodamasis svarsto pašnekovas.

Pasak specialisto, Lietuvoje veterinarinės medicinos sritis įspūdingai patobulėjusi ir technologijų, ir specialistų požiūriu: tikrai neatsiliekame nuo europinių veterinarijos klinikų. Tai – didelis LSMU nuopelnas: pamatai, ant kurių kaupiamos naujausios žinios, – tvirti.

Nuo nuosavos klinikos iki darbo televizijoje

Prisiminęs pirmuosius savo karjeros žingsnius, P. Morkūnas sako, kad pradžia buvo nelengva,  teko įveikti baimę, nežinomybę, suprasti, kad mokslai baigus universitetą tikrai nesibaigia.

„Viskas buvo nauja. Stengiausi skirti daugiau laiko pačiam pacientui, neskubėti. Nesinori pridaryti klaidų, rankos dreba – o žmogus viską stebi, jis žiūri ne į šunį, o į tai, kaip tu įstatysi kateterį. Bet po truputį, su daug noro ir pastangų, pasidaro lengviau. Studijos pasibaigia – mokymasis prasideda. Baigi universitetą, dvi dienos, savaitė poilsio – ir vėl į knygas. Ir dabar, 15 metų po studijų, kasdien skaitau, gilinuosi į gyvūnų ligas. Veterinarinė medicina – niekada nesibaigiantis universitetas“, – įsitikinęs specialistas.

Šiandien P. Morkūnas turi klinikų tinklą, kuris veikia ir Kaune, ir Jurbarke. Gavęs pasiūlymą perpirkti veikiančią įmonę, kurį laiką dvejojo – juk buvo dar jaunas specialistas su nedidele patirtimi.

„Surizikavau ir atidaviau visą save – dirbau nuo 8 valandų ryto iki 8 valandų vakaro. Aukojau ir poilsį, ir laiką su šeima. Tačiau dabar sėkmingai plečiamės, tobulėjame technologiškai. O kartu rūpinamės, kad ir gyvūnams būtų gerai, ir patys pailsėtume“, – sako veterinaras.

P. Morkūnas ir toliau gilina  žinias – užsienyje mokosi apie onkologines gyvūnų ligas. Būtent dėl to veterinarijos gydytojas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos specialistų, galinčių save vadinti onkologais.

„Norisi, kad gyvūnai gyventų ilgiau, tačiau jų onkologinių susirgimų skaičiai tik didėja. Gilinuosi, , kaip tas ligas suprasti, nustatyti, kaip padėti gyvūnams, pagerinti jų gyvenimo kokybę“, – teigia jis.

Nemaža dalis žmonių P. Morkūną pažįsta iš televizijos ekranų – jau daugiau nei 8-erius metus jis laidoje „TV pagalba“ veda veterinarijos rubriką.

„Darbas prieš kameras pridėjo pasitikėjimo savimi, socialinių įgūdžių. Be to, tai yra ir dar viena galimybė padėti gyvūnams bei jų šeimininkams. Laidoje paslaugas teikiame neatlygintinai, o tai labai svarbu, nes veterinarinės paslaugos – tikrai labai brangios, yra daug žmonių, kurie negali apmokėti gydymo“, – aiškina specialistas.

Veterinarija atveria įvairiausius kelius

Visus, norinčius studijuoti veterinariją LSMU, P. Morkūnas ragina 10 kartų pergalvoti, ar išties nori dirbti tokį darbą. O jei yra dvejonių – nebijoti specialybę „pasimatuoti“ įvairių praktikų metu.

„Aš pats kasdien į darbą einu su labai dideliu noru – net per atostogas svajoju apie darbą, Labai svarbu atrasti savo kelią. Veterinarijos sritis turi labai daug šakų – baigus studijas nebūtina dirbti gydytoju. Galima būti reabilitologu, fizioterapeutu, kinologu – yra begalė sričių, kur padeda būtent šis išsilavinimas.

Šita specialybė yra ypatinga, ji itin daug duoda pačiam žmogui. Gyvūnai žmogų padaro geru. Dirbdamas su jais tampi kitokiu – supranti, užjauti tą, kuris nemoka kalbėti, negali sau padėti, prašo pagalbos net neprašydamas. Veterinarija yra stebuklinga“, – tikina veterinarijos gydytojas-onkologas P. Morkūnas.

Plačiau apie šią studijų programą ČIA.