Žingsnis universitetinių kosmetologijos studijų link: poreikis ir galimybės – yra

Ketvirtadienį, birželio 15-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete įvyko intriguojančios tematikos konferencija „Rytojaus kosmetologus ruošiame šiandien: mokslo atradimai ir ateities perspektyvos“.

Mokslinė praktinė konferencija subūrė farmacijos specialistus, išplėstinės praktikos vaistininkus, įvairių specialybių gydytojus, įvairių specializacijų ir išplėstinės praktikos slaugytojus, gyvensenos medicinos specialistus ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus drauge apsvarstyti, koks specialistas šiandien yra kosmetologas, kokia šios specialybės perspektyva, kaip, panaudojant  mokslo, studijų ir klinikinio darbo bendrystę bei modernią infrastruktūrą, galėtume kosmetologus rengti Universitete.

Sveikinimuose – palaikymas organizatoriams

Konferenciją organizavo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra ir  partneris Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija. Renginyje Universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos, kosmetologijos studijas vykdančių kolegijų atstovai aptarė kosmetologų rengimo universitete perspektyvas ir Kosmetologijos krypties studijų aprašo projektą.

Konferencijos dalyvius pasveikino LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, pabrėžęs universitetinės kosmetologijos studijų programos poreikį ir būtinybę nuolat tobulinti studijas atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias. Profesorius įvertino LSMU Farmacijos fakulteto iniciatyvą diskutuoti apie kosmetologijos kaip srities perspektyvą ir rengiamų specialistų kompetencijas, kurių prireiks jau netolimoje ateityje.

Studijų reglamentavimą Lietuvoje metas peržiūrėti

Konferencijos pranešimų sesiją pradėjo LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė, apžvelgusi užsienio universitetų patirtis rengiant kosmetologijos specialistus.

Profesorė pasidžiaugė stipria LSMU Farmacijos fakulteto pažanga:  Fakulteto šiandiena pasižymi reikšminga moksline ir infrastruktūros plėtra, mokslo atradimų ir gamtos turtų pagrindu kuriami inovatyvūs farmaciniai ir kosmetikos gaminiai – kremai, serumai, losjonai, pieneliai, miceliniai ir aromatiniai vandenys ir kt., plačiai vykdomi kuriamų kosmetikos gaminių ikiklinikiniai tyrimai, o produktai komercinami Lietuvos ir užsienio rinkose.

Pasak pranešėjos, Europos kosmetikos rinka, kurios vertė 2021 m. siekė 80 mljrd. eurų, yra didžiausia kosmetikos gaminių rinka pasaulyje, kuri sukuria daugiau nei 2 mln. darbo vietų. Europos kosmetikos sektoriuje dirba daugiau nei 30 tūkst. 400 mokslininkų, kasmet 25 proc. visų rinkoje esančių kosmetikos gaminių patobulinami arba sukuriami visiškai nauji.

Svarbu, kad 10 proc. visų ES išduotų patentų yra kosmetikos produktai. Akivaizdu, kad kosmetologijos srityje milžinišku greičiu kuriamos naujos mokslo žinios ir  technologijos, kurių varomoji jėga yra augantys visuomenės poreikiai kosmetologijos paslaugoms.

Todėl tampa itin aktualu užtikrinti kosmetikos produktų ir priemonių saugumą bei parengti specialistų, kurie turėtų integruotų kosmetologijos bei medicinos ir sveikatos mokslų žinių.

Pasak prof. R. Morkūnienės, šiuo metu kosmetologijos studijas Lietuvoje vykdo tik kolegijos.

Europos šalyse pastarąjį dešimtmetį kosmetologų rengimas iš esmės atnaujinta, atnaujinta ir jų veiklos norma, kuri apima platų medicininės kosmetologijos procedūrų spektrą, siekiant užtikrinti kokybišką kosmetologo ir gydytojo dermatologo bendradarbiavimą.

Profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro studijų programos Europoje vykdomos grožio industrijos, kosmetologijos, produktų plėtros kryptyse. Magistro programos suteikia žinių kosmetikos produktų kūrimo, kokybės, dermakosmetikos srityse. Fundamentiniai mokslai –odos biologijos, patologijų, regeneracijos srityse – studijų metu integruojami su laboratoriniais gebėjimais, mokant spręsti klinikines problemas. 

„Magistro laipsnis Europos šalyse suteikia profesinį pranašumą, trokštamą savo srities kompetencijos lygį, įskaitant valdymo ir tyrimų įgūdžius, kurie paprastai yra susiję su šiuo išsilavinimo lygiu. Akivaizdu, kad Lietuvoje būtina peržiūrėti grožio paslaugų posektoriaus profesinės veiklos reguliavimą ir ypač – kosmetologijos studijų  reglamentavimą“, – pabrėžė prof. R. Morkūnienė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: Fakulteto sėkmė

LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė prof. Jurga Bernatonienė konferencijoje pristatė praktinę mokslo ir verslo bendradarbiavimo patirtį Farmacijos fakultete.

Profesorė, sukaupusi nemažai tarptautinių ir nacionalinių projektinių veiklų patirties, pabrėžė: svarbiausia – idėja!

Fakultete su verslo įmonėmis glaudžiai bendradarbiaujama jau nuo 2014 m. Per tą laiką  bendradarbiauta su daugiau nei 50 įmonių, sudaryta daugiau nei 70 bendradarbiavimo, keletas licencinių ir jungtinės veiklos sutarčių.

„Neretai įmonės kreipiasi pakartotinai tris ar net daugiau kartų. Beveik 60 proc. tokių gaminių yra odos priežiūrai skirti produktai“, – pastebėjo pranešėja.

Prof. Jurgos Bernatonienės ir verslo įmonių bendradarbiavimas prasidėjo, kai ji kartu su kolegėmis sukūrė žirgams skirtą gelį nuo skausmo. Gaminys buvo labai paklausus, nes sportinės žirgų traumos dažnos, net jei joja patyrę raiteliai.

Vėliau sukurtos odos priežiūros gaminių linijos komercinės sėkmės susilaukė ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Kartu su UAB ,,Valerijono vaistinė“ sukurti produktai du kartus buvo apdovanoti parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“: vieną kartą aukso medaliu, kitą – diplomu. Visi sukurti produktai eksponuojami Farmacijos fakulteto ketvirtame aukšte.

Prof. Jurga Bernatonienė kartu su bendraautoriais parengė 130 publikacijų, iš kurių 20 yra kosmetologijos tematika. Nuolat organizuojamos įvairios konferencijos, diskutuojama kosmetologinėmis temomis.

Įdirbis: inovatyvios ir nuolat atnaujinamos studijos

Pasak prof. J. Bernatonienės, studijų Farmacijos fakultete vizija – nuolatinis programų atnaujinimas. Fakulteto laboratorijos aprūpintos įvairia įranga. Pastaraisiais metais orientuojamasi į prioritetinę sritį: plėtojant simuliacinį (imitacinį) mokymo metodą, kuriamos šiuolaikiškos, puikiai aprūpintos simuliacinės auditorijos.

Viena jų, įkurta prieš metus kartu su ,,Camelia“ vaistinių tinklu, skirta sveikatai tikrinti ir grožio paslaugoms teikti. Inovatyvi aparatūra padeda atlikti įvairias veido odos analizes, nustatyti veido odos būklę, odos drėgnumą, raukšlėtumą, ir t.t. Šią įrangą studentai sėkmingai naudoja laboratorinių darbų metu, su ja tyrimus atlieka fakulteto mokslininkai. 

Bendradarbiaujant su penkiais universitetais, paruošta „Erasmus +“  Mišriųjų intensyviųjų studijų programa „Saugūs kosmetikos gaminiai“. Ši programa buvo labai sėkminga, todėl 2023 m. rudenį ji vėl bus organizuojama.

Šalies bendrojo lavinimo mokyklos taip pat domisi Farmacijos fakultete vykdoma veikla, per penkerius metus svečiavosi daugiau nei 1 tūkst. mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų. Dažniausiai jie praktikuojasi gaminti kosmetikos gaminius. 

Profesorė taip pat priminė, jog  Farmacijos fakultetas vykdo kosmetologijos mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su neurologais ir dermatologais. Neseniai prof. Jurga Bernatonienė Masaryk universitete (Čekija) kaip tarptautinė ekspertė dalyvavo akredituojant kosmetologijos programą, kurią įvertino teigiamai.

Tad žinių, patirties, metodų, infrastruktūros, galimybių – turime.  Profesorė neabejoja universitetinės kosmetologijos studijų programos sėkme ir reikalingumu ir LSMU Farmacijos fakultete. Kosmetikos gamyba yra nereglamentuota, tad Kosmetologijos programos atsiradimas prisidėtų, kad vartotoją pasiektų tik saugūs ir kokybiški gaminiai.

Kaip užtikrinti inovacijų kokybę?

Pranešime ,,Gaminių kokybės vaidmuo kosmetologijos plėtrai“ prof. V. Jakštas pristatė vartotojų lūkesčių ir juos atliepiančių inovacijų reikšmę kosmetikos gaminių sektoriuje ir susijusius kokybės iššūkius.

Nuo 1984 m. mokslo bendruomenė diskutuodama apie bioaktyviais junginiai praturtintus kosmetinius produktus vartoja terminą ,,cosmeceuticals“, tačiau ši gaminių grupė, kuriuose pritaikoma išskirtinai daug inovacijų, yra nepakankamai reglamentuota.

Pasak prof. V. Jakšto, reguliaciniai sprendimai ypatingai svarbūs itin sparčiai besivystančių nanotechnologijų bei kompleksine sudėtimi pasižyminčių natūralios kilmės ingredientų taikymui kosmetikos gaminiuose.

Siekiant, kad vartotojų lūkesčius atitinkantys produktai pasiektų juos kuo greičiau ir būtų racionaliai vartojami, tikslinga plėtoti farmacijos srityje taikomus kokybės struktūrizavimo modelius, o specialistų ugdymas kosmetikos produktų plėtros ir paslaugų sektoriuje privalo užtikrinti ekspertinio lygio žinių poreikį.

„Universitetai, turintys mokslinių tyrimų patirties kuriant inovatyvias technologijas bei kosmetikos produktus, analitinius kokybės vertinimo metodus, gali prisidėti prie paslaugų kokybės plėtros vykdydami mokslo ir techninę pažangą atitinkančias kosmetologijos krypties studijas“, – apibendrino prof. V. Jakštas.

Kvalifikuoto kosmetologo vaidmuo – svarbus

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė apžvelgė medicininės kosmetologijos poreikį grožio paslaugų kokybei gerinti.

Profesorė priminė, jog Lietuvoje kosmetologo profesinė kvalifikacija nėra iki šiol įtvirtinta medicinos norma ir licencijuojama. Kosmetologo veiklą apibrėžia „Sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“, patvirtintas 2020 m. 

Sisteminės literatūros analizės duomenimis, kosmetologai palaiko ir skatina sveikatai palankią veiklą. Grožio salonai yra tinkamos vietos sveikatai palankiam sąmoningumui didinti ir gali būti sėkmingai naudojami vykdant švietimo programas apie sveiką gyvenimo būdą, odos, krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevenciją.

„Gerai išsilavinęs ir žinantis sveikatos rizikos veiksnius kosmetologas yra tinkamas sveikatos priežiūros specialistas perduoti žinias apie gyvenimo būdą savo darbo aplinkoje. Kosmetologas turi įgyti žinių apie odos vėžio profilaktiką, apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, kremą nuo saulės, odos vėžio formas, vengimą soliariumų ir išmanyti tikslinę medicinos pagalbą bei kosmetikos cheminę sudėtį.

Net pusės (50 proc.) melanomos atvejų pacientas pats neaptinka“, – kalbėjo prof. S. Valiukevičienė.

Skerspjūvio tyrimo duomenimis, Floridoje 43,4 proc. studentų kosmetologų buvo nepakankamai pasirengę neįprastų odos darinių patikrai. Po mokomojo pristatymo odos vėžio žinios reikšmingai pagerėjo. Šiame tyrime prieita prie išvados, jog odos vėžio švietimo programos efektyvios ir reikalingos kosmetologui, ir turi būti įtrauktos į kosmetologijos mokymo programas.

Kosmetologo vaidmuo svarbus formuojant žmonėms tinkamą gyvenimo būdą, informuojant juos apie sveiką mitybą, odos priežiūrą ir jos būklės atstatymą, sudarymą efektyvių odos priežiūros programų ir jų pritaikymą.

Pasak pranešėjos, kosmetologą pacientas neretai pasiekia net greičiau, nei gydytoją. Tradicinė kosmetologija apima sausos ir riebios odos kontrolę, apsaugą nuo saulės, odos priežiūrą ir higieną, plaukų slinkimo, raukšlių susidarymo, jautrios odos ir prakaitavimo valdymą.

„Šioms problemoms spręsti gydytojas dermatologas neturės pakankamai laiko, nes jis diagnozuoja ir gydo jo kompetencijai priskirtas ligas. Kosmetinė dermatologija yra dermatologijos sritis, už kurią taip pat atsakingas gydytojas dermatologas.

Ji apima fotosenėjimo, hiperhidrozės, alopecijos, idiopatinio hirsutizmo, seborėjinio dermatito korekciją. Tačiau tarp kosmetologo ir dermatologo veiklos yra glaudi sąsaja ir kosmetologui reikia medicininės kosmetologijos žinių“, – pastebėjo profesorė. 

Apibendrindama prof. S. Valiukevičienė pabrėžė: šiuolaikinė kosmetologija, be žmogaus kūno gražinimo ir priežiūros, susijusi su prevencija, kuria siekiama kuo ilgiau išlaikyti sveikatą ir fizinį pasirengimą. Kosmetologo profesija glaudžiai susijusi su šiuolaikine sveikatos stiprinimo koncepcija, kurios dalis yra sveikatos ugdymas.

Kvalifikuotas kosmetologas turi turėti teorinių ir praktinių pagrindų kosmetinės ir estetinės dermatologijos srityse, kokybiškam ir bendram darbui su gydytoju dermatologu, žinių bei gebėjimų apie personalizuotos kosmetikos gamybą ir tikslinį jos taikymą.

Tuo pačiu jis privalo neperžengti ribų – „profesinio standarto“, tai yra taikomų procedūrų skvarbos į/per odą iki „pirmojo kraujo lašo“, atlikti jas tik viršutinio odos sluoksnio (epidermio) lygmenyje.

Po pranešimų – diskusija

Po konferencijos vyko apvaliojo stalo diskusija su svečiais iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Diskusijoje dalyvavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė, SAM Žmogiškųjų išteklių vyr. specialistė Ieva Blažinskienė, SAM Sveikatos saugos skyriaus patarėja Veslava Golnis, taip pat – Kauno kolegijos kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė, kosmetologė, KKAL valdybos narė Asta Bagdonaitė, socialiniai partneriai, medicinos gydytojai; Vilniaus kolegijos grožio terapijos katedros lektoriai, Šiaulių valstybinės kolegijos lektoriai ir kt. Diskusiją vedė LSMU prorektorius studijoms prof. K. Petrikonis.

Diskusijos metu pritarta magistro universitetines programos aktualumui. Nuspręsta koreguoti Kosmetologijos  studiju aprašą pagal SAM pastabas ir teikti Kosmetologijos magistro programą Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) tvirtinti.