Alkoholio kontrolės politika pagerino lietuvių sveikatą ir gerovę
Penkerius metus alkoholio politikos įtaką Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje tyrusi tarptautinė mokslininkų grupė skelbia apibendrinančius mokslo projekto rezultatus. Pasak jų, 2008-2009 m. ir 2017-2018 m. Lietuvoje įgyvendintos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės davė puikių rezultatų: sumažėjo suvartojamas alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui; sumažėjo hospitalizacijų ir alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo atvejų; pailgėjo Lietuvos gyventojų tikėtino gyvenimo trukmė.
Didžiausią poveikį turėjusiomis priemonėmis Kanados, Lietuvos ir Europos tyrėjų grupė įvardina 2008 ir 2017 m. padidintą alkoholio akcizą ir nuo 2018 m. padidintą alkoholio vartojimo įsigijimo amžių, reikšmingai sutrumpintas prekybos alkoholių pardavimo valandas ir beveik visišką alkoholio reklamos draudimą.
Visose tirtose Baltijos šalyse ir Lenkijoje padidinus akcizą ir tokiu būdu sumažinus alkoholio įperkamumą, per vienerius metus po akcizo padidinimo alkoholio suvartojimas vidutiniškai sumažėjo beveik vienu litru, tenkančiu vienam gyventojui. 2017 m. Lietuvoje alkoholio akcizą alui padidinus 112 proc., vynui 111 proc., tarpiniams produktams 93 proc. ir stipriesiems gėrimams 23 proc. per vienerius metus po priemonės įsigaliojimo buvo išvengta daugiau nei 1400 mirčių.
„Alkoholio kainos didinimas yra ženkliausią teigiamą poveikį sveikatai ir sveikatos netolygumų mažėjimui turinti priemonė. Gerėjant sveikatos rodikliams, tuo pačiu metu stebėjome ir ženklų alkoholio akcizo pajamų augimą valstybės biudžete. Tai yra dvigubas laimėjimas valstybei.“ – sakė vienas projekto vadovų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Mindaugas Štelemėkas.
Kitas teigiamo poveikio pavyzdys – alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas alkoholiui išsinešti sekmadieniais. Nors ši priemonė susilaukė kritikos ir buvo nevienareikšmiškai vertinama visuomenėje, paaiškėjo, kad uždraudus prekybą alkoholiu sekmadieniais, sumažėjo vyrų mirtingumas sekmadieniais dėl įvairių traumų (išorinių priežasčių) bei sumažėjo vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sutrikimų pirmadieniais.
Mokslininkai džiaugiasi, kad alkoholio vartojimo mažinimo priemonės turėjo poveikį ir jaunimui. Išanalizavus Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenis, buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. įsigaliojęs beveik visiškas alkoholio reklamos draudimas prisidėjo prie to, kad 2019 m. apklausos duomenimis Lietuva iš vienos prasčiausiai atrodžiusių Europos šalių pagal alkoholio vartojimo rodiklius tapo viena iš ES šalių, kuriose paauglių girtumo dažnis yra mažesnis nei vidutinis.
„Paveikti jaunimą yra itin svarbu. Lietuvos pavyzdys rodo, kad visapusiškas alkoholio reklamos draudimas, ypač socialiniuose tinkluose, ne tik įmanomas, bet ir sėkmingai nutraukia besiformuojantį naujosios kartos girtavimą“, – sakė vienas projekto vadovų Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (CAMH) prof. Jürgen Rehm.
Projektas „Alkoholio kontrolės politikos poveikio įvertinimas sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse” finansuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinių sveikatos institutų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto ir apjungė Baltijos šalių, Lenkijos ir Kanados mokslininkus, glaudžiai bendradarbiavusius su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuru bei PSO biurais Baltijos šalyse.
Projekto metu buvo analizuojamas alkoholio vartojimo mažinimo priemonių poveikis Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Politikos intervencijų palyginimas su laikotarpiais, kai kaimyninėse šalyse nebuvo įgyvendintų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, tyrėjams leido kontroliuoti bendrų sveikatos rodiklių tendencijas ir užtikrinti priežastinį įgyvendintų priemonių poveikį.
Projekto rezultatų santrauką galite rasti ČIA.