LSMU sukvietė pasaulinius edukacijos lyderius: dėmesio centre – pakopinės kompetencijos

Praėjusią savaitę į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) rinkosi tarptautiniai medicinos edukacijos autoritetai – juos subūrė tradicinė universiteto konferencija „Diplomatai už gyvybę“. Šių metų renginys ypatingas – jis sutampa su Lietuvoje pradedamu diegti ilgai lauktu pakopinių kompetencijų modeliu. Į tai krypo dvi dienas trukusios diskusijos, kurių metu LSMU sėmėsi ekspertinės patirties.

Sima Kazarian, „Lietuvos sveikata“

Patirties sėmėsi iš geriausiųjų

Nuo šių metų Lietuvoje pradedamas taikyti pakopinių kompetencijų modelis – ilgai lauktas proveržis medicinos rezidentūros studijų sistemoje, kuriam ruoštasi ne vienerius metus. Nors apie pakopines kompetencijas diskutuota ir ankstesnėse LSMU organizuojamose konferencijose „Diplomatai už gyvybę“, tačiau šiemet ši tema buvo aktualijų viršūnėje.

Dalindamasis šviežiausiais renginio įspūdžiais, šios konferencijos organizacinio komiteto vadovas Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas džiaugėsi, kad į LSMU atvyko pasauliniai medicininės edukacijos lyderiai iš Karolinskos Instituto (Švedija), McGill, Toronto (Kanada), Grioningeno, Vrije, Utrechto (Olandija) bei Ben Gurion (Izraelis) universitetinių centrų. „Tai žmonės, vadovaujantys pagrindinėms pasaulio medicininės edukacijos organizacijoms ir tarptautiniu mastu formuojantys medicinos edukacijos politiką“, – pabrėžė prof. J. Kupčinskas. Prof. Linda Snell, prof. Adelle Atkinson, prof. Fedde Scheele, prof. Jonas Nordquist, prof. Olle Cate ir kt.- visame pasaulyje žinomi medicininės edukacijos  ekspertai, kurie diegė pakopinių kompetencijų modelius savo šalyse.

Kuriant Lietuvos medicinos rezidentūros studijų pakopinių kompetencijų modelį, buvo išanalizuoti Vakarų šalyse taikomi modeliai. „Nors esme jie panašūs, tačiau yra adaptuoti kiekvienos šalies teisinei sistemai, istoriškai susiklosčiusioms medicininės praktikos aplinkybėms. Mes gilinomės į kanadiečių, amerikiečių ir olandų pakopinių kompetencijų sistemą, nes šios šalys pasiekę didžiausios pažangos. Labiausiai mūsų sistemai tikę pavyzdžiai tapo rėmais ir pagrindu LSMU modeliui“, – pasakojo profesorius.

Lietuvoje LSMU bendradarbiavo su skirtingų specialybių atstovais, Vilniaus universitetu, nes pakopinių kompetencijų sąrašas kiekvienai specialybei visuose universitetuose yra bendras. J. Kupčinskas įspėja, kad kelionė tik įpusėjo – pakopinių kompetencijų modelio diegimas dar pareikalaus pastangų. „Reikės išspręsti likusius teisinius aspektus, užtikrinti elektroninio dienyno techninę priežiūrą, fakulteto ir būsimųjų kolegų įsitraukimą ir kitus organizavimo bei įgyvendinimo aspektus“, – ateities iššūkius vardijo dekanas.

Todėl konferencijos metu nuskambėję pranešimai, seminarai buvo tikslingai orientuoti į pakopinių kompetencijų modelio diegimo aktualijas. Užsienio ekspertai pasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė diegiant pakopines kompetencijas savo šalyse, kas jiems buvo sudėtingiausia.

Taip pat svečiai įvertino, kad Lietuva su kompetencijų modeliu yra smarkiai pasistūmėjusi į priekį ir net lenkia kai kurias Vakarų šalis, nes pakopinių kompetencijų modelis pilnai įdiegtas Olandijoje ir dar keliose Vakarų Europos šalyse.

Permainos itin džiugina LSMU prorektorių klinikinei medicinai, Kauno klinikų generalinį direktorių prof. habil. dr. Renaldą Jurkevičių:

 „Džiaugiamės dideliais pokyčiais rezidentūros vykdyme: pailginta rezidentūros studijų trukmė, atnaujintos visos rezidentūros studijų programos, o nuo naujų mokslo metų pradedama vykdyti pakopinių kompetencijų koncepcija. Tai leis užtikrinti dar geresnę studijų kokybę, didesnę rezidentų atsakomybę bei įsitraukimą į studijas ir pacientų gydymą. Tai galima vadinti ne žingsniu į priekį, o dideliu šuoliu, todėl tikimės viską sėkmingai įgyvendinti. Tarptautinė edukacinė konferencija – gera galimybė pasitikrinti, ar teisingu keliu judame“,  – kalbėjo prof. R. Jurkevičius.

Rezultatas – po trejų metų

Pakopinės kompetencijos LSMU bus taikomos visose 57 medicinos rezidentūros ir 7 odontologijos mokymo programose. Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas konferencijos dalyviams papasakojo apie pakopinių kompetencijų kelią Lietuvoje – kas liko už nugaros, o kas dar laukia priešakyje. „Iki šiol rezidentų rezidentūros studijų programa susidėjo iš kompetencijų, ciklų, įgūdžių, procedūrų, egzaminų aprašų. Nuo šiemet jame atsiranda pakopinės kompetencijos, kompetencijų sritys, subkompetencijos, elektroninis dienynas, naujos vertinimo priemonės, kokybės užtikrinimo įrankiai“, – apie pokyčius rezidentų ruošime kalbėjo dekanas. Gydytojai rezidentai įgytas pakopines kompetencijas galės iš karto savarankiškai pritaikyti dirbdami rezidentūros bazėje bei toliau besimokydami kitų įgūdžių. Norėdami gauti naujos pakopinės kompetencijos pažymėjimą, jie turės išpildyti kompetencijai įgyti keliamus reikalavimus. 

Kiek laiko užtruks, kol paaiškės pakopinių kompetencijų rezultatai? „Tai ganėtinai svarbus klausimas, mat viena yra programos, o kita – jų įgyvendinimas realybėje, – atkreipė dėmesį prof. J. Kupčinskas. – Manau, kad iki tam tikro rezultato dar teks palūkėti dvejus-trejus metus. Prie naujos sistemos turės prisitaikyti rezidentai, jų vadovai, dirbant paaiškės, kurios modelio dalys veikia, o kurias reikia tobulinti“.

Tačiau dekanas viliasi, kad pirmieji apčiuopiami rezultatai pasirodys maždaug po dvejų metų. „Visgi reikia nusiteikti, kad kiti metai bus nelengvi, startuosime su naujomis vertinimo tvarkomis, naujais studijų aprašais. Stengsimės užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai, jei kažkas neveiks – peržiūrėsime. Reikės viso universiteto bendruomenės, kuri susijusi su šiuo pokyčiu, įsitraukimo“, – tvirtino J. Kupčinskas.

Dar viena naujovė – elektroninis dienynas, be kurio nelabai galėtų veikti pakopinių kompetencijų sistema, nes visa pakopinių kompetencijų apskaita bus vykdoma virtualioje aplinkoje. „Informacijos, kurią reikia apdoroti, yra labai daug, visi duomenys turi būti susisteminti,  kad patiems rezidentams, jų vadovams būtų patogu atlikti vertinimus. Suplanuota daug įvairų funkcijų – kurdami dienyno funkcionalumus, praleidome tikrai nemažai laiko, juos testuojame ir tikimės, kad sėkmingai veiks“, – kalbėjo dekanas.

Kartais pasigirsdavo, esą Lietuva vėlinasi su pakopinių kompetencijų diegimu, tačiau prof. J. Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad neįsitraukę žmonės sunkiai įsivaizduoja paruošiamųjų darbų mastą. „Nuo 2017-ųjų dirbome, kad atsirastų reikiami teisės aktai, be kurių pakopinių kompetencijų modelis būtų neįmanomas. Kai 2020 metais buvo sukurta pagrindinė teisinė bazė, laukė didelis ir atsakingas darbas – peržiūrėti visas studijų programas“, – pasakojo prof. J. Kupčinskas.

 „Visame pasaulyje pakopinių kompetencijų diegimas yra ilgas procesas, ir čia esame toli gražu ne autsaideriai – priešingai, Vakarų šalių ekspertai akcentavo, kad Lietuvoje diegimas vyksta pakankamai sparčiai, nes net ir daugelyje Vakarų Europos šalių šis modelis dar nėra įdiegtas.“, – užbaigė J. Kupčinskas. 

LSMU yra labai dėkingas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri šiam modeliui diegti skyrė lėšų iš ES struktūrinių fondų. „Taip pat norime pasidžiaugti ir mūsų glaudžiu bendradarbiavimu LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuri aktyviai tarpininkauja sprendžiant įvairius su šiuo modeliu susijusius klausimus“, – teigė. J. Kupčinskas.

Paruošta inovatyviosios edukacijos strategija

Konferenciją „Diplomats for life“ atidarė LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, kuris pasidžiaugė solidžiu renginiu ir pasveikino garbingus svečius. Prorektorius pastebėjo, kad ugdant jaunuosius medikus, itin svarbios dėstytojų edukacinės kompetencijos. Pažangios medicinos žinios grindžiamos aukščiausiais medicinos mokslo standartais, dėstytojų tikslus ir veiksmus turėtų naujausi medicininio išsilavinimo tyrimai.

„Būsimi tyrimai galėtų būti orientuoti į papildomas mokymo praktikas medicinos studijose, daugiausia dėmesio skiriant dėstytojų klinicistų pedagoginėms kompetencijoms“, – mano prorektorius studijoms ir priduria, kad LSMU jau sukurta medicinos edukacijos tyrimų grupė. Prorektoriaus pastebėjimu,  medicininė edukacija reikalauja visos Europos gairių, nacionalinės sistemos ir tarpsektorinio, tarpdisciplininio bendradarbiavimo visa tai įgyvendinant.

„Parengta  inovatyviosios edukacijos strategija. Naujausia pedagoginės veiklos vystymo programa – pagrindinė sąlyga dėstytojų įgalinimui ir į ateitį orientuotam sveikatos priežiūros profesijų studijoms“, – tvirtina prof. K. Petrikonis ir priduria, kad mokymo programos turinį reikia papildyti nacionalinėmis gairėmis.

Kaip įgyvendinti pokyčius sveikatos sektoriuje? „Žmonės keičiasi, jei jiems rūpi. Pokyčiai plinta lygiagrečiai. Reikia aiškių, įgyvendinamų elgesio pokyčių. Ir pastebėti mažas pergales, kurios yra svarbios“, – vardijo prorektorius.

Kalbėdamas apie nuo šių metų Lietuvoje diegiamas pakopines kompetencijas, prof. K. Petrikonis atkreipė dėmesį, kad vertinimo kriterijų tobulinimas yra kritiškai svarbus kompetencija pagrįstame medicininiame išsilavinime. „Reikėtų pabrėžti ir holistinį požiūrį į kompetenciją. Pakopinės kompetencijos pagerina studentų vertinimą ir yra gerai vertinamos darbo vietoje“, – teigė prof. K. Petrikonis.

Tikimasi, jog šie svarbūs pokyčiai ateityje svariai prisidės gerinant medicinos rezidentūros studijų kokybę.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Lietuvos sveikata“