LSMU Alumni asociacijos narys prof. Mindaugas Štelemėkas: „LSMU – mano namai“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) alumnų asociacijos narys ir  Universiteto profesorius Mindaugas Štelemėkas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendradarbiaujančio centro vadovas, dalijasi mintimis apie savo profesinį kelią, mokslo vaidmenį formuojant sveikatos politiką, visuomenės sveikatos iššūkius ir lyderystės pamokas. Profesorius taip pat prisimena studijų metus, žmones, prisidėjusius prie jo profesinio augimo, ir pasakoja apie ryšį su Universitetu, kuris jam iki šiol išlieka ypatingas.

Profesinio kelio pradžia ir ryšys su Universitetu

Kas Jus atvedė į visuomenės sveikatos ir sveikatos tyrimų sritį? Ar studijų metais įsivaizdavote, kad Jūsų profesinis kelias bus susijęs su mokslu ir sveikatos politika?

Į visuomenės sveikatos specialybę stojau, nes nenorėjau studijuoti gydomosios medicinos (matydamas, kaip vargsta tėvai gydytojai), tačiau man visuomet sekėsi biologija. Mane taip pat domino daug kitų dalykų mokykloje, be to, buvau baigęs dailės mokyklą. Visuomenės sveikata jau tada atrodė kaip plati sritis, kurioje galėsiu save realizuoti, todėl tai buvo viena iš specialybių, į kurias norėjau įstoti.

Pirmoji mano mokslinė vadovė buvo prof. Skirmantė Sauliūnė, kuri, man būnant antrame bakalauro studijų kurse, kantriai vadovavo mano Studentų mokslinės draugijos (SMD) darbui, o grįžęs iš „Erasmus“ mainų programos labai didelio palaikymo sulaukiau iš prof. Žilvino Padaigos, kuris, man baigiant bakalauro studijas, pasiūlė gilintis į sveikatos ekonomiką. Vėliau labai daug išmokau iš savo mokytojų – prof. Viliaus Grabausko, prof. Ramunės Kalėdienės ir prof. Aurelijaus Verygos. Pastarasis mane ir nukreipė į sveikatos advokacijos veiklas, kurios svarbios formuojant sveikatos politiką.

Kad tapsiu mokslininku, tikrai neįsivaizdavau. Pamenu, kad net įstojęs į doktorantūrą stengiausi nežiūrėti labai toli, nes, jei žiūrėdavau toli į priekį, atrodydavo, kad tokių didelių kalnų aš niekaip nenuversiu. Tuomet bent pradžioje vadovavausi principu „žingsnis po žingsnio“ (angl. one step at a time). O vėliau, apsigynus disertaciją, įdėtas darbas ir kažkiek sėkmės lėmė, kad ir pasilikau savojoje Alma Mater.

Ką Jums šiandien reiškia būti LSMU alumnu ir kartu Universiteto darbuotoju? Kaip keičiasi santykis su Alma Mater, kai iš studento tampama dėstytoju, tyrėju ir vadovu?

Dabar darbas Universitete jau mažiau persidengia su tuo, kad čia ir studijavau. Tačiau tik pradėjus dirbti ir dėstyti, dar studijuojant doktorantūroje, dažnokai būdavo gana keistų situacijų, kai tekdavo dėstyti savo pažįstamiems – buvusiems kursiokams, bendrabučio kaimynams ir draugams, su kuriais kartu susitikdavome Universiteto sporto salėje.

Tiesa, daug vyresnių profesorių yra mano mokytojai, mano buvę dėstytojai, su kuriais dabar esame kolegos. Būdamas studentu, visai kitaip žiūrėjau į kai kuriuos kolegas, kurie gal ir nebuvo patys populiariausi dėstytojai dėl savo griežtumo. Tačiau dabar tie kolegos yra bene geriausi darbuotojai, stipriausi profesionalai, ir jaučiu jiems didžiulę pagarbą.

Tapus vadovu, labai svarbu išlikti objektyviam, laiku ir aiškiai komunikuoti užduotis, taip pat jaučiama tam tikra atsakomybė neapvilti savo mokytojų ir profesionaliai atlikti savo darbus.

Mokslas ir sveikatos politikos pokyčiai

Jūsų darbų rezultatai yra aktualūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir sveikatos politikos formuotojams. Ką reiškia būti mokslininku srityje, kurioje tyrimų rezultatai gali turėti realių pasekmių visuomenės gyvenimui?

Darbo rezultatų aktualumas suteikia darbui prasmę. Mes savo komandoje tikime tuo, ką darome, tačiau tikėjimas ir rezultatai yra pagrįsti objektyviais tyrimais. Kai turime objektyvius rezultatus, rodančius, kad visuomenės sveikatos politika veikia vienoje ar kitoje srityje, tuomet galime nuoširdžiai ir argumentuotai dalyvauti sveikatos advokacijos procesuose.

Jūs vadovaujate PSO bendradarbiaujančiam centrui. Ką ši veikla reiškia LSMU ir Lietuvos mokslui?

Tai yra LSMU ir Lietuvos mokslo potencialo pripažinimas, o kartu ir atsakomybė dirbti daugiau bei rodyti daugiau iniciatyvos kuriant vertę ne tik Lietuvai, bet ir Europos regionui. Kartu tai yra didžiulis tinklas ir matomumo platforma, kuria naudodamiesi galime plėsti savo bendradarbiavimą su užsienio mokslininkais.

Kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė Lietuvos alkoholio vartojimo ir su juo susijusios žalos situacija? Kokius pokyčius, Jūsų vertinimu, galima aiškiausiai susieti su įgyvendintomis alkoholio kontrolės priemonėmis?

Didysis lūžis alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos mažinimo srityje yra įvykęs dar anksčiau – 2007–2008 m. Tačiau nuo 2017 m. padvigubinus akcizą bei nuo 2018 m. įgyvendinus ir kitas svarbias PSO rekomenduojamas, ekonomiškai veiksmingas alkoholio kontrolės priemones (angl. best buys), Lietuvos situacija toliau gerėjo ir dabar apskaityto alkoholio vartojimas šalyje yra trečdaliu mažesnis nei prieš dešimtmetį. Kartu lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė labiausiai augdavo būtent sustiprinus alkoholio kontrolės politiką, ir tam matome objektyvias priežastis – mažėjantį su alkoholio vartojimu siejamą mirtingumą. Jau ne vienerius metus esame gerosios praktikos pavyzdys kitoms Europos šalims.

Visuomenės sveikatos iššūkiai ir ateities kompetencijos

Kaip vertinate šiandieninį visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją apie sveikatą?

Manau, reikia ir toliau didinti mūsų visuomenės sveikatos raštingumą, ypač visuomenės sveikatos srityje. Atrodo, kad vis dar labai didelė dalis visuomenės galvoja, jog jų sveikata priklauso nuo tablečių ir gydymo įstaigų, tarsi kažkas turi jų sveikatą „sutaisyti“, kai patys žmonės nenori įdėti pastangų ar neturi motyvacijos keisti savo pačių gyvenseną.

Kaip turėtų bendradarbiauti mokslininkai, politikai, žiniasklaida ir visuomenė, kad sprendimai sveikatos srityje būtų kuo labiau pagrįsti įrodymais?

Mokslo projektų, kurių rezultatai svarbūs sprendimų priėmėjams, finansavimas turėtų būti mažiau biurokratizuotas. Lietuvoje atrodo, kad einame priešingu keliu. Mokslininkai turi kurti mokslo rezultatus, aktualius sprendimų priėmimo procese, bei gebėti juos aktyviai komunikuoti žiniasklaidoje ir su sprendimų priėmėjais. Tą ir stengiamės daryti mūsų institute.

Kaip keičiasi visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo pasaulyje, kuriame žmonės turi prieigą prie milžiniško kiekio sveikatos informacijos? Kokių kompetencijų labiausiai reikės ateities visuomenės sveikatos specialistui?

Kalbų mokėjimas, nuolatinis mokymasis, komandinis darbas bei tarpdisciplininių žinių sintezė – tai, ko toliau reikės. Mokėjimas savo darbe taikyti DI sprendimus, didinant darbo efektyvumą, bei kūrybingumas „parduodant“ visuomenei jos pačios sveikatos gerinimo iniciatyvas – tai, kas, mano nuomone, taps vis svarbiau ateities visuomenės sveikatos specialistui.

Profesiniai principai ir lyderystės pamokos

Koks įprotis ar darbo principas labiausiai padėjo Jums profesiniame kelyje?

Stengiuosi būti nuoseklus ir nesimėtyti, taip pat manau, kad svarbu nuolat analizuoti save. Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių yra kelių darbų atlikimas vienu metu (angl. multitasking), todėl nuolat reikia stengtis susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia, ir pradėtą darbą pabaigti iki galo.

Kokia nesėkmė ar sudėtinga patirtis vėliau tapo svarbia pamoka?

Tapęs vadovu, labai greitai supratau, kaip svarbu aiškiai ir laiku komunikuoti užduotis kolektyve. Todėl išmokta pamoka yra apie tai, kaip svarbu gebėti galvoti į priekį ir numatyti, kada kuri užduotis turi būti įvykdyta, nes jei laiku nesuplanuosiu, vėliau gali tekti pačiam gesinti skubius „gaisrus“.

Kokia knyga, žmogus ar idėja pastaraisiais metais labiausiai pakeitė Jūsų požiūrį?

2017–2020 m. teko garbė atstovauti Lietuvai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono Nuolatiniame komitete. Kadencijos pirmoje pusėje (galėjo būti 2018 m.) su šalių narių bei PSO atstovais teko diskutuoti apie alkoholio ir tabako politiką bei aptarti pavyzdžius, kada svarbus savalaikis sveikatos advokacijos vaidmuo. Prof. dr. Gauden Galea tuo metu pasakė labai galingą apibendrinimą, kuris man labai įsiminė:

„Mes taip pat susiduriame su lėtinių neinfekcinių ligų (NCD) protrūkiais, tačiau šiuos protrūkius sukelia ne mikroorganizmai, o užkrečiamos idėjos, kurios taip pat gali lemti daugybę mirčių“ (vertimas iš anglų kalbos).

Dr. Gauden Galea – buvęs PSO Europos regiono Lėtinių neinfekcinių ligų skyriaus direktorius.

Palinkėjimas studentams ir Universiteto reikšmė

Kokią žinutę norėtumėte perduoti dabartiniams LSMU studentams, kurie tik pradeda savo profesinį kelią?

Pirma, papildomos veiklos greta pagrindinių studijų yra svarbios. Antra, būtinai važiuokite į „Erasmus“ mainus. Trečia, puikiai ir visapusiškai išmokite anglų kalbą. Visi teiginiai susiję tarpusavyje, o platesnis akiratis ir išėjimas iš komforto zonos suformuos pagrindą, nuo kurio galėsite siekti viso kito.

Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibūdinti, ką Jums reiškia LSMU, koks tai būtų sakinys?

LSMU – mano namai.

Universitetas – ne tik vieta, kurioje prasideda profesinis kelias. Tai bendruomenė, į kurią galima sugrįžti, dalintis patirtimi ir būti jos dalimi. Kviečiame jungtis prie LSMU alumnų asociacijos.

Plačiau apie asociaciją: https://lsmu.lt/apie-lsmu/musu-alumni/