Nuo ingredientų iki produkto saugumo: užsienio studentai LSMU tobulino žinias ir praktinius įgūdžius
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultetas kasmet sėkmingai tęsia „Erasmus+“ mišriąsias intensyviąsias programas (BIP) „Saugių kosmetikos produktų kūrimas“. Tokių programų metu tarptautinė akademinė bendruomenė susiburia bendram tikslui – ugdyti specialistus, gebančius naujausias mokslo žinias taikyti saugiems ir kokybiškiems produktams kurti.
LSMU koordinuojamos programos partnerių tinklas jungia San Jorge universitetą Ispanijoje, Karolio ir Masaryko universitetus Čekijoje, Lodzės ir Balstogės medicinos universitetus Lenkijoje, Rygos Stradinio universitetą Latvijoje ir Liublianos universitetą Slovėnijoje. Ši partnerystė padeda sutelkti skirtingų akademinių mokyklų kompetencijas ir studijų turinyje susieti farmacinių technologijų, dermatologijos, ingredientų savybių bei produktų saugumo klausimus.
Studentai turi susipažįsta su įvairių šalių specialistų požiūriais, nagrinėja jų pateikiamus mokslinius argumentus ir plečia profesinį akiratį. Mišrus studijų formatas sudaro sąlygas užsienio ekspertų paskaitas derinti su kontaktiniu mokymusi ir praktinėmis užduotimis LSMU Farmacijos fakultete.
Dėmesys – naujovėms, kritiniam mąstymui ir atsakomybei
Rugsėjo 14–spalio 20 d. vykusioje programoje pažangios technologijos ir inovatyvūs ingredientai nagrinėti kartu su esminiu klausimu: kokių įrodymų reikia, kad perspektyvi idėja taptų pagrįstu sprendimu?
„Inovacijų vertė atsiskleidžia tuomet, kai naują idėją gebame pagrįsti moksliniais duomenimis ir atsakingai pritaikyti praktikoje. Siekiame, kad studentai mokėtų kelti klausimus, kritiškai vertinti informaciją ir argumentuoti savo sprendimus. Tarptautinė akademinė aplinka šį mokymąsi praturtina skirtingomis patirtimis ir suteikia galimybę kartu ieškoti naujų sprendimų“, – sako programos vadovė, LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė.
Šių metų programoje daug dėmesio skirta sparčiai besivystančioms tyrimų ir technologijų kryptims. Paskaitose aptartos apsaugos nuo saulės produktų inovacijos, pažangios į aknę linkusiai odai skirtos formos, mikrobiomui palanki kosmetika, egzosomų potencialas odos sveikatai, šiuolaikiniai konservavimo sprendimai ir augalinių žaliavų pritaikymas.
Tokia temų įvairovė padeda suprasti, kad produkto kūrimas reikalauja gebėjimo susieti biologinius procesus, ingredientų savybes ir technologinius sprendimus.
Svarbi programos kryptis – kritinis naujovių vertinimas. Vien ingrediento naujumas ar natūrali kilmė nėra pakankamas pagrindas spręsti apie galutinio produkto savybes. Būsimiesiems specialistams svarbu suprasti, kokie tyrimai pagrindžia pasirinktą sprendimą, kaip formulės komponentai dera tarpusavyje ir kaip vertinama produkto kokybė. Todėl inovacijų tema programoje glaudžiai siejama su mokslinių įrodymų analize.
Pristatytos fakulteto galimybės ir pažangi patirtis
Atsakingas požiūris aprėpia ir komunikaciją. Paskaita apie kosmetikos produktų teiginius kvietė nagrinėti, kaip tiksliai ir pagrįstai pristatyti jų savybes vartotojui. Tai reikšminga profesinė kompetencija aplinkoje, kurioje mokslinės sąvokos greitai tampa rinkodaros kalbos dalimi.
Gebėjimas atskirti tyrimais patvirtintas galimybes nuo pernelyg plačių pažadų svarbus tiek produktų kūrėjams, tiek vartotojus konsultuojantiems specialistams.
Trijų ECTS kreditų, 80 akademinių valandų programoje derintos paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai ir savarankiškos studijos. Laboratoriniams darbams skirta 26 valandos, o spalio 12–20 d. LSMU Farmacijos fakultete vyko kontaktinė programos dalis. Toks teorijos ir praktikos santykis padėjo įsigilinti į tai, kaip žaliavų pasirinkimas ir gamybos procesas susiję su kuriamos formulės savybėmis bei kokybe.
Programos dalyviams pristatyta ir LSMU Farmacijos fakulteto mokslinė bei technologinė infrastruktūra: produktų kūrimo ir analizės galimybės, stabilumo, tekstūros bei mikroskopiniai tyrimai, trimatis vaistų spausdinimas. Komercializuotų produktų pavyzdžiai atskleidė, kaip akademinėje aplinkoje sukauptos žinios ir eksperimentinių tyrimų patirtis gali būti pritaikomos bendradarbiaujant su verslu. Ši sąsaja padeda studentams plačiau suprasti inovacijų kūrimo procesą ir skirtingų kompetencijų poreikį jame.
Studentų kompetencijas ugdė gausi akademinė komanda
Tarptautinę lektorių komandą sudarė prof. Jurga Bernatonienė, prof. Ramunė Morkūnienė, Katerina Kubova, Miroslava Pavelkova, Marek Niczyporuk, Anna Erkiert-Polguj, Katarzyna Socha, Anna Puścion-Jakubik, Konstantins Logviss, Urszula Kalinowska-Lis, Marta Szekalska, Katarzyna Sosnowska, Katarina Bolko Seljak, Lauryna Pudžiuvelytė ir Víctor López Ramos. LSMU programos komandoje taip pat dalyvavo dr. Jurga Andrėja Kazlauskaitė, doc. Živilė Pranskūnienė, dr. Jolita Stabrauskienė, doc. Giedrė Kasparavičienė, dr. Lauryna Pudžiuvelytė, dailės terapeutė Neringa Jurė ir doktorantė Emilija Nemickaitė.
Studentų analitinį mąstymą ir akademinį savarankiškumą skatino baigiamųjų grupinių projektų užduotys. Siūlomos temos apėmė biotechnologijų, dirbtinio intelekto, individualizuotos kosmetikos, žaliosios chemijos ir tvarių formulių kūrimo perspektyvas.
Projektams kelti aiškūs mokslinio pagrįstumo reikalavimai: remtis bent dešimčia mokslinių šaltinių, pateikti struktūruotą analizę ir argumentuotas išvadas. Kartu studentai skatinti rinktis interaktyvias pristatymo formas, kurios padėtų įtraukti auditoriją ir sudėtingą informaciją perteikti suprantamai.
LSMU vykdoma BIP programa stiprina studijų ir mokslinių tyrimų sąsają bei kuria erdvę ilgalaikiam tarptautiniam akademiniam bendradarbiavimui. Būsimiesiems specialistams tai galimybė ugdyti kompetencijas, kurių reikia sparčiai besikeičiančioje profesinėje aplinkoje: vertinti naujas technologijas, bendradarbiauti su kitų sričių ir šalių kolegomis, o kūrybinius sumanymus paversti moksliškai pagrįstais sprendimais.


