Mokslometrija

Bibliometrija, kaip mokslometrijos dalis, tiria mokslinės komunikacijos struktūrą bei dinamiką, analizuoja ir vertina mokslinių publikacijų kiekį, kokybę, įtaką bei poveikį. Tai suteikia galimybę vertinti mokslo tyrimus, kurti mokslo politiką, įvertinti mokslo institucijas bei tyrėjus, taip pat stebėti mokslo bendruomenės raidą.

Mokslometrija ir bibliometrija yra glaudžiai susijusios ir dažnai naudojamos kartu analizuojant mokslinę veiklą ir vertinant mokslinį poveikį. Bibliometrinius duomenis apie publikacijas galima panaudoti mokslometriniuose tyrimuose mokslo produktyvumui, mokslo sričių įtakai ir struktūrai įvertinti.

Bibliometriniai duomenys suteikia naudingų įžvalgų mokslometrinei analizei, o mokslometrija naudoja bibliometrijos metodus ir priemones mokslo struktūros, produktyvumo, įtakos ir poveikio vertinimui. Bibliometrinius duomenis (bibliometriniai duomenys lengvai prieinami ir gausūs, bibliometrijos metodai paprasti ir lengvai taikomi, bibliometriniai duomenys gali būti pritaikomi ir naudojami įvairioms mokslo tyrimų užduotims) gali praturtinti kokybiniai vertinimo metodai: ekspertų vertinimai, atviras tarpusavio vertinimas, mokslinės diskusijos ir seminarai (mokslininkai gali aptarti publikacijas mokslinėse diskusijose ar seminaruose), mokslinių tyrimų poveikio analizė (kaip mokslinių tyrimų rezultatai naudojami praktikoje, pvz. mokslo politikos formavime ar kt.), kokybinės apklausos ir kt. Šie metodai gali būti naudojami kartu siekiant tikslaus ir išsamaus mokslo tyrimų rezultatų vertinimo.

• Mokslinių tyrimų vertinimas, finansavimas ir mokslinių straipsnių kokybės bei patikimumo vertinimas. Bibliometriniai duomenys padeda objektyviai įvertinti mokslinių tyrimų kokybę ir poveikį, įtakojančius finansavimo skyrimą.Tai suteikia galimybę mokslininkams ir institucijoms vertinti mokslinį matomumą, produktyvumą ir įtaką, lemiančius mokslinį prestižą ir pripažinimą.
• Tyrimo poveikio matavimas, finansavimo vertinimas ir mokslinės veiklos vertinimas. Bibliometriniai rodikliai, tokie kaip citavimų skaičius, suteikia kiekybinį būdą įvertinti atliktų tyrimų poveikį ir produktyvumą, leidžia stebėti mokslininkų ryšius (tapdisciplininius, tarptautinius) ir vertinti finansinių resursų paskirstymą.
• Išteklių ir finansavimo paskirstymas. Remiantis bibliometrine analize galima efektyviai paskirstyti ribotus mokslinių tyrimų išteklius ir finansavimą produktyviausioms ir įtakingiausioms mokslo sritims. Tai naudinga planuojant mokslinius tyrimus, paskirstant finansinius išteklius (nustatant prioritetines tyrimų kryptis, finansavimo sritis) ir kuriant mokslo politiką.
• Bendradarbiavimo skatinimas. Bibliometriniai duomenys atskleidžia galimas bendradarbiavimo galimybes tarp mokslininkų ir institucijų (tarpdisciplininiai, tarptautiniai ryšiai).
• Naujų mokslininkų identifikavimas. Bibliometrinė analizė gali padėti atrasti perspektyvius ankstyvosios karjeros mokslininkus. Tai leidžia nustatyti tyrėjų ir mokslininkų produktyvumą bei įtaką.
• Tyrimų tendencijų nustatymas. Analizuojant publikacijų ir citavimų duomenis galima identifikuoti besiformuojančias mokslinių tyrimų kryptis.
• Mokslinės srities analizė. Bibliometrija gali padėti atskleisti tam tikros mokslinės srities tendencijas, pvz. dominuojančias temas, metodologijas ar teorijas.
• Mokslininkų karjeros analizė. Bibliometrinė analizė gali būti naudojama stebėti mokslininkų karjeros raidą, pvz. publikacijų skaičių, citavimų skaičių, bendradarbiavimą ir kt.
• Mokslinių publikacijų vertinimas. Bibliometrija taip pat gali būti naudojama vertinant mokslinių publikacijų kokybę ir poveikį. Tai leidžia stebėti institucijos mokslinį matomumą, kuris naudingas vertinant institucijos mokslinį prestižą.
• Mokslinės politikos formavimas. Bibliometriniai duomenys gali būti naudojami formuojant mokslinę politiką, nustatant prioritetines mokslo sritis ir skirstant finansavimą.
• Tinkamas mokslininkų identifikavimas. Bibliometrinė analizė leidžia lengviau identifikuoti autorių nuorodas, nes mokslininkams gali būti suteiktas unikalus ORCID ID, leidžiantis mokslininkams lengvai susieti savo darbus.
• Perteklinio savicitavimo sprendimas. Bibliometriniai įrankiai, tokie kaip WoS, leidžia atpažinti savicitavimo atvejus ir įvertinti tiesioginį mokslininko įnašą į mokslą.

Tai leidžia identifikuoti autoriaus poveikį kitiems mokslinių tyrimų rezultatams. Pagrindiniai autoriaus vertinimo rodikliai – paskelbtų publikacijų kiekis (angl. Total Documents), atspindintis mokslininko produktyvumą (kiek paskelbta ir indeksuota Web of Science (Clarivate Analytics), publikacijų citavimo skaičius (angl. Times Cited) (kiek autoriaus publikacijos buvo cituojamos kitų autorių darbuose), H-indeksas.
Paieška: Web of Science > Researchers > Autoriaus pavardė.

Dokumentų sklaidos galimybės skaitmeninėje erdvėje kelia būtinybę analizuoti mokslinės informacijos ir su ja susijusios vartotojų veiklos aktyvumą. Mokslininko identifikavimas skaitmeninėje erdvėje yra svarbus tiek mokslinės karjeros plėtotei, tiek mokslinių rezultatų sklaidai, vertinimui, pripažinimui bei mokslinių tyrimų finansavimui.

ORCID (Open Researcher and Contributor ID), kaip efektyvus mokslininko identifikavimo ir matomumo įrankis, naudojamas mokslinėse publikacijose, socialinės žiniasklaidos paskyrose ar moksliniuose projektuose,  padeda užtikrinti, kad mokslininko darbai būtų prieinami ir vertinami pagal jų mokslinį indėlį.

Researcher ID – Web of Science (Clarivate Analytics) sukurtas unikalus identifikacijos numeris, skirtas mokslininkų atpažinimui ir jų darbų citavimui. Jis gali būti susietas su kitomis identifikavimo sistemomis (pvz. ORCID). Tai suteikia galimybę matyti mokslinių tyrimų poveikį ir kurti mokslininko reputaciją, gali būti naudingas kuriant bendradarbiavimo tinklo ryšius su kitais tyrėjais, atrandant partnerius tyrimams ar projektams, plečiant mokslininkų bendruomenę. Researcher ID gali būti naudojamas ir kituose moksliniuose procesuose, pvz. tiekiant finansavimo paraiškas ir pan.

ORCID skirtas bendram mokslininkų identifikavimui, nepriklausomai nuo konkrečios organizacijos ar duomenų bazės, o Web of Science ResearcherID  tiesiogiai susietas su Web of Science (Clarivate Analytics) duomenų baze. Web of Science ResearcherID galima integruoti į ORCID.

ORCID yra centralizuotas mokslinės veiklos, ryšių ir publikacijų įrašas, kuris suteikia galimybę tiksliai nustatyti autorių tapatybę ir susieti tyrimų rezultatus su unikaliu ORCID identifikatoriumi (raidiniu ir skaitmeniniu kodu). Šis identifikavimo mechanizmas, tinkamas mokslo metrikų tikslumo ir mokslinių tyrimų bendruomenės bendradarbiavimo atžvilgiu, užtikrina, kad moksliniai tyrimai būtų tinkamai priskiriami jų autoriams. Be to, jis suteikia galimybę stebėti ir analizuoti mokslo srities tendencijas.

ORCID profilio nauda:

• Tikslus priskyrimas ir unikalus identifikavimas: ORCID užtikrina tikslų tyrimų rezultatų priskyrimą autoriams, sumažina klaidingo atpažinimo ar klaidingo priskyrimo tikimybę ir suteikia nemokamą, unikalų, nuolatinį identifikatorių.
• Nuolatinė tapatybė ir duomenų lankstumas: ORCID suteikia nuolatinį skaitmeninį identifikatorių, kuris išlieka nuoseklus per visą autoriaus karjerą, net jei pasikeičia jo vardas arba jie keičiasi iš vienos institucijos į kitą.
• Aptinkamumas ir matomumas: ORCID profilius galima susieti su kitomis tyrimų sistemomis ir platformomis, todėl mokslininkams lengviau pristatyti savo darbus, o kitiems – rasti ir cituoti savo publikacijas.
• Supaprastinta darbo eiga ir sumažinta administracinė našta: ORCID integravimas su leidybos sistemomis ir tyrimų darbo eigomis supaprastina rankraščių pateikimo, tarpusavio peržiūros ir kt. procesus.
• Standartizuota autoriaus informacija: ORCID skatina naudoti standartizuotą autorių informaciją, kuri pagerina duomenų kokybę ir palengvina keitimąsi duomenimis bei sąveikumą tarp skirtingų sistemų ir duomenų bazių.
• Tyrimų poveikio analizė: ORCID leidžia visapusiškai analizuoti tyrimų poveikį, bendradarbiavimo ir publikavimo modelius.
• Tyrimo rezultatų susiejimas: ORCID sukuria ryšius tarp tyrėjo profilio ir  mokslinių rezultatų, įskaitant žurnalų straipsnius, duomenų rinkinius, patentus ir kt.
• Duomenų valdymas: naudodami ORCID, mokslininkai visą pagrindinę informaciją saugo vienoje vietoje ir kontroliuoja privatumo nustatymus.
• Didesnis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje: ORCID gali padėti palengvinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje.
• Didesnis mokslinių tyrimų skaidrumas: ORCID gali padėti padidinti tyrimų skaidrumą.

Mokslinis citavimas yra svarbi akademinė praktika, kai autoriai pateikia informaciją apie savo arba kitų mokslinius darbus, kuriuos jie naudoja akademinėse publikacijose ar kituose darbuose. Ši procedūra ne tik padeda autoriams patvirtinti šaltinių tikslumą, bet ir leidžia skaitytojams lengvai rasti originalius šaltinius, kurie buvo panaudoti tyrimui. Tai leidžia autoriams įrodyti, kad jų darbai grindžiami patikimais šaltiniais ir yra pagrįsti ankstesniais tyrimais. Antra, citavimas palengvina skaitytojams surasti originalius šaltinius, kurie buvo naudojami autorių darbuose. Citavimas yra integrali mokslinės etikos dalis, būtina užtikrinant mokslinio tyrimo patikimumą.

Savicitavimas yra dažnai naudojama akademinė praktika, tačiau jo naudojimą turėtų motyvuoti tik konkrečios priežastys, pvz., poreikis grįsti savo darbus ankstesniais tyrimais, išnagrinėti istoriografinius aspektus arba koreguoti klaidas, kurios buvo nustatytos kituose straipsniuose.

Perteklinis savicitavimas pavojingas mokslo bendruomenei ir gali turėti įvairių padarinių:

• Mokslinių žinių vientisumo grėsmė. Pernelyg dažna savicitavimo praktika gali sukelti klaidingą įspūdį, kad tyrėjo išvados yra plačiau žinomos nei realybėje. Tai gali pakenkti bendraautorių ir kitų tyrėjų įtakai, apsunkintų skirtingų tyrėjų darbų palyginimą, klaidingai interpretuoti autoriaus ar žurnalo įtaką mokslo bendruomenei ir pakenkti akademinei reputacijai.
• Mokslinių tyrimų įvairovės ribojimas. Dažnas savicitavimas gali sumažinti įvairių požiūrių įtraukimą į mokslinius tyrimus dėl autorių dominuojančios pozicijos mokslo bendruomenėje. Cituojant dažnai kartojamos žinomos idėjos, naujų idėjų ir požiūrių ribojimas kenkia mokslui ir akademinei reputacijai.
• Tyrėjo mokslinės veiklos pervertinimas. Dažnas savicitavimas gali būti laikomas savireklama ir manipuliacija, pažeidžiančia objektyvaus tyrimo principus. Tai gali skatinti „citavimo kartelių” formavimąsi, kai tyrėjų grupės per daug cituoja viena kitą.
• Nesąžiningo pranašumo įgyjimas. Perteklinis savicitavimas gali suteikti nesąžiningą pranašumą siekiant finansavimo ir karjeros tikslų.

Bendradarbiavimas ir įvairovė:

• Tarpdisciplininis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Skatinamas bendradarbiavimas su kitais tyrėjais mažina polinkį remtis vien savo darbais.
• Kitų autorių susijusių darbų citavimas. Tyrėjai gali cituoti kitų autorių darbus, kurie svarbūs jų tyrimui.
• Bendrų publikacijų rengimas. Mokslininkai gali bendradarbiauti su kitais tyrėjais rengdami bendras publikacijas.

Skaidrumas ir atsakomybė:

• Savicitavimo pagrįstumas. Redakcijos gali reikalauti, kad mokslininkai aiškiai pagrįstų savo citatų būtinumą ir ribotų vienai publikacijai leidžiamų citatų skaičių.
• Alternatyvių metrikų naudojimas. Altmetriniai rodikliai gali suteikti išsamesnį vaizdą apie tyrimų poveikį ir įtaką, padedant sumažinti savicitavimo priklausomybę.
• Tarpusavio vertinimas. Recenzentai gali padėti nustatyti perdėto savicitavimo atvejus, pateikti atsiliepimų apie citatų tinkamumą.
• Etiška citavimo praktika. Kolegų pastabos apie etišką citavimo praktiką, ypač pradedantiems tyrėjams ir mokslininkams, gali padėti išvengti piktnaudžiavimo.

Mokslinės įtakos pripažinimas:

• Bendradarbių citavimas. Reikia pripažinti kitų tyrėjų, kurie reikšmingai prisidėjo prie tos pačios srities, temos, darbo indėlį.
• Pakartojamų tyrimų citavimas. Mokslininkai gali cituoti tyrimus, kurie sėkmingai pakartojo jų išvadas.
• Prieštaringų ir alternatyvių tyrimų citavimas. Tyrėjai gali sumažinti perteklinio savicitavimo riziką pripažindami tyrimus, kuriuose pateikiami prieštaringi ar alternatyvūs požiūriai.
• Ankstyvos įtakos citatos. Mokslininkai turėtų pripažinti ankstyvą mokslinę įtaką, kuri suformavo jų temą.

Šių sprendimų naudojimas perteklinio savicitavimo įveikimui ne tik pagerina mokslinių tyrimų kokybę, patikimumą, bet ir skatina intelektualinio augimo dvasią akademinėje bendruomenėje, mokslininkų ir tyrėjų tarpusavio bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir pažangą. Šios priemonės yra svarbios mokslo etikos ir patikimumo užtikrinimui, prisidedant prie akademinės bendruomenės gerovės ir mokslinio progreso.

• Skatina bendradarbiavimą ir dialogą tarp mokslininkų, institucijų ir visuomenės: Altmetrija gali padėti mokslininkams ir institucijoms matyti, kaip jų darbas veikia visuomenę ir kaip jis yra vertinamas.
• Suteikia viešai prieinamą informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatus ir jų įtaką: Altmetrija gali padėti visuomenei sekti naujausius mokslinius atradimus ir suprasti, kaip mokslas keičia pasaulį.
• Leidžia institucijoms stebėti savo mokslinių publikacijų poveikį visuomenei ir įsitikinti, kad atliekamas darbas atitinka jų misiją ir tikslus: Altmetrija gali padėti institucijoms matyti, kaip jų moksliniai darbai veikia visuomenę ir kaip jie atitinka institucijos misiją ir tikslus.
• Suteikia papildomą informaciją apie jų mokslinių darbų įtaką ir pasiekimus: Altmetrija gali padėti mokslininkams ir institucijoms gauti papildomą informaciją apie jų mokslinių darbų įtaką ir pasiekimus.
• Apima įvairesnius mokslinių tyrimų rezultatus ir šaltinius, platesnę neakademinę auditoriją: Altmetrija apima įvairius mokslinių tyrimų rezultatus ir šaltinius, įskaitant socialinę žiniasklaidą, tinklaraščius, naujienų svetaines ir kitus neakademinius šaltinius.
• Siūlo greitus, realiu laiku atliekamus poveikio rodiklius: Altmetrija gali suteikti greitus, realiu laiku atliekamus poveikio rodiklius, kurie gali padėti mokslininkams ir institucijoms greitai reaguoti į mokslinių tyrimų tendencijas.

Citavimai (Google Scholar ir kt.), diskusijos, paminėjimai ar komentarai žiniasklaidoje, tinklaraščiuose, paminėjimai viešuosiuose dokumentuose (politiniuose, teisiniuose, reguliavimo dokumentuose), dalykinės srities dalinimasis akademiniuose bei socialiniuose tinkluose (ResearchGate, Mendeley, Academia.edu, Facebook, Twitter, LinkedIn ir kt.), duomenų saugyklose (Zenodo, Figshare, arXiv, bioRxiv ir kt.), , institucinėse talpyklose, leidyklų ar duomenų bazių svetainėse (SpringerOpen, Taylor & Francis, ScienceDirect, BioMed Central , PLOS, Oxford Academic ir kt.) , komentavimai, vertinimai, nuorodos, diskusijos, žymos ir kt.

Populiarūs altmetrinių duomenų tiekėjai:

• Altmetric (https://www.altmetric.com/). Altmetric renka ir analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant žiniasklaidos paminėjimus, socialinių tinklų dalinimus, citavimus ir kt. Jų duomenys yra skirti mokslininkams ir institucijoms, kurie nori stebėti ir matuoti mokslinio darbo viešumą ir poveikį.
• PlumX (https://plumanalytics.com/). PlumX yra altmetrinių duomenų platforma, kuri teikia išsamią mokslinio tyrimų rezultatų poveikio analizę (žiniasklaidos paminėjimus, socialinių tinklų dalinimus, atsisiuntimus, citavimus ir kitus rodiklius). PlumX duomenys taip pat yra skirti mokslininkams ir institucijoms, norintiems gauti išsamesnę informaciją apie mokslinio darbo įtaką ir viešumą.
• Dimension (https://www.dimensions.ai/). Dimension yra plačiai naudojama altmetrinių duomenų platforma, kuri renka ir analizuoja informaciją apie mokslinių darbų viešumą ir poveikį. Jie stebi žiniasklaidos paminėjimus, socialinių tinklų dalinimus, citavimus, atsisiuntimus ir kitus rodiklius. Dimension duomenys padeda mokslininkams ir institucijoms įvertinti mokslinio darbo svarbą ir įtaką.
• PLOS Article-Level Metrics (https://www.plos.org/alms). PLOS (Public Library of Science) yra žinoma atviros prieigos mokslinių straipsnių leidykla, kuri taip pat teikia altmetrinius duomenis. Jie renka  informaciją apie straipsnių peržiūros skaičių, atsisiuntimus, socialinių tinklų dalinimus, citavimus ir kt. PLOS Article-Level Metrics gali būti naudingi mokslininkams, norintiems matuoti ir stebėti savo straipsnių poveikį.
• ImpactStory (https://impactstory.org/). ImpactStory yra altmetrinių duomenų tiekėjas, kuris teikia informaciją apie mokslinio darbo poveikį. Jie renka ir analizuoja įvairius rodiklius, įskaitant citavimus, atsisiuntimus, socialinių tinklų dalinimus ir kt. ImpactStory taip pat suteikia galimybę kurti savo profilius ir sekėjus, kad būtų lengviau matuoti ir stebėti mokslinio darbo poveikį.
• Crossref Event Data (CED) (https://www.eventdata.crossref.org/). Crossref Event Data yra duomenų rinkinys, kuris teikia informaciją apie mokslinių darbų citavimus, atsisiuntimus, dalinimus socialiniuose tinkluose ir kt. Jų duomenys yra paremti Crossref mokslinių straipsnių duomenų baze ir gali būti naudingi norint gauti išsamesnį vaizdą apie mokslinio darbo poveikį ir viešumą.

Altmetrija atlieka svarbų vaidmenį skatinant atvirumą, atvirosios prieigos principus ir piliečių mokslą. Ji teikia informaciją apie mokslinio darbo viešumą ir poveikį, padeda matuoti atvirosios prieigos politikos efektyvumą ir priartina mokslininkus, piliečius bei visuomenę.

Altmetriniai rodikliai gali atskleisti, kaip plačiai mokslinio darbo rezultatai yra dalijami, cituojami, diskutuojami ir naudojami skirtingose platformose ir socialiniuose tinkluose. Tai gali būti naudinga siekiant įvertinti atvirosios prieigos politikos ir praktikos efektyvumą bei jos įtaką moksliniam bendruomenės vystymuisi.

Atvirasis mokslas siekia užtikrinti, kad mokslinė informacija, rezultatai ir duomenys būtų viešai prieinami. Tai skatina skaidrumą, bendradarbiavimą ir naujovių sklaidą mokslinėje bendruomenėje. Altmetrija gali būti vertinga atvirajame moksle, nes ji suteikia papildomą įrankį matuoti ir įvertinti mokslinio darbo viešumą, poveikį ir pasiekimus. Altmetrija gali padėti identifikuoti ir pripažinti mokslininkų, kurie aktyviai dalyvauja atvirame moksle, indėlį bei įvertinti jų darbo poveikį plačiajai visuomenei.

Piliečių mokslas  yra bendruomeninės mokslo praktikos forma, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja mokslo tyrimuose, duomenų rinkime ir interpretavime. Altmetrija gali būti naudinga piliečių mokslui, nes ji padeda vertinti ir pripažinti piliečių indėlį į mokslinius tyrimus ir rezultatus. Piliečių mokslas pasižymi  viešumu ir socialiniu poveikiu, todėl altmetrija gali padėti plėtoti šiuos prjektus ir užtikrinti rezultatų pasiekiamumą visuomenei. Tai gali skatinti ir piliečių mokslą bei padėti sukurti geresnes sąlygas piliečių dalyvavimui moksle. Altmetrija gali padėti suvokti tiek socialinės žiniasklaidos aktyvumo ir viešosios diskusijos reikšmę mokslui, tiek mokslo įtaką visuomenei, įvertinti mokslininkų įnašą ir plėtoti naujus mokslo rezultatų vertinimo rodiklius, atsižvelgiančius į skaitmeninio amžiaus iššūkius ir naujas informacijos sklaidos formas.