1936 m. rugsėjo 19 d. naujuose Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto rūmuose iškilmingai atidaryta Veterinarijos akademija. Pirmaisiais metais buvo priimta 16 studentų ir 9 laisvieji klausytojai. Juridiškai įsteigta Akademija dar nebuvo savarankiška, bendrieji mokslai buvo dėstomi Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, išskyrus gyvulių anatomiją ir tik 1938 m., paskelbus VA Statutą ir prie jo prijungus modernų VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla, atitinkanti Vakarų Europos aukštųjų mokyklų studijų programas.

 Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI – Serologijos institutas, kiti VVBI padaliniai reorganizuoti į katedras, instituto mokslo darbuotojai tapo Akademijos dėstytojais, dauguma iš jų – autoritetingų Europos aukštųjų mokyklų absolventai. Rektoriumi paskirtas Stasys Jankauskas, studijas baigęs Miuncheno universitete.

1945 m. Akademijos pavadinimas pakeistas į  Lietuvos veterinarijos akademija (LVA).

Pokariu Akademijos kolektyvas patyrė daugybę išbandymų: trūko dėstytojų, mokymo priemonių, kuro. 1946 m. upių potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų, apgadino pastatus, pražudė laboratorinius gyvūnus, 30 Serologijos instituto arklių. Nepaisant sunkumų Veterinarijos akademija per trumpą laiką atsikūrė.

1946 m. įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas (1976 m. pavadintas Zooinžinerijos, o 1992 m. reorganizuotas ir pavadintas Gyvulininkystės technologijos fakultetu). 1947 m. Akademijoje pradėjo veiklą Studentų mokslinė draugija (SMD). 1948 m. visos disciplinos studentams buvo dėstomos Akademijoje. Nuo 1949 m. Akademijoje veikė Neakivaizdinis fakultetas, o nuo 1976 m. – Kvalifikacijos kėlimo. 1974 m. įsteigtas mokslinis sektorius, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.

   Nuo 1956 m. nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, įrengta sporto salė, statomi mokomieji korpusai, bendrabučiai. Erdvus sklypas sudarė Akademijai sąlygas plėstis dešimtmečiais. 1971–1979 m. metais buvo pastatytas keturių aukštų mokomasis korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, sujungtas su aktų salės pastatu, įrengti magistraliniai šilumos tinklai. 1983 m. atidaryti nauji sporto rūmai. 1996 m. atidaryta Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. 2001 m. įsteigtas Tęstinio mokymo centras, kuriame tobulinasi veterinarijos gydytojai, prie LVA prijungtas Lietuvos gyvulininkystės, po metų – Lietuvos veterinarijos institutai. 2005 m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.