Veterinarijos akademija

< Grįžti

veterinarijos akademija

LSMU Veterinarijos akademija vienintelė Lietuvoje ruošia kvalifikuotus veterinarinės medicinos gydytojus, kurių diplomai pripažįstami visoje Europoje. 2010 metais susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai, tapo lygiaverte akademija Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Dviejuose akademijos fakultetuose – Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų – vykdomos I, II pakopų ir vientisosios studijos: Veterinarinės medicinos, Maisto mokslo, Veterinarinės maisto saugos, Gyvūnų mokslo, Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programos. Veterinarijos akademijos katedrose ir institutuose vykdomi tarptautiniai moksliniai tyrimai.

Veterinarijos Akademijos ištakos ir raida

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Veterinarijos skyriaus statuto projekte pirmą kartą Lietuvoje paminėtas aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo klausimas, nes po Pirmojo pasaulinio karo buvo didelis veterinarijos gydytojų stygius. 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete atidarytas Veterinarijos skyrius, į kurį buvo priimta 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų. 1929 m. skyrių dėl menkos mokymo bazės (neturėjo savo veterinarijos  klinikų), lėšų stygiaus, pedagogų trūkumo vyriausybė nutarė laikinai uždaryti.

Veterinarijos akademija

Ne vienerius metus nuosekliai buvo ruošiamasi aukštosios veterinarijos mokyklos kūrimui. Nepriklausomos valstybės gyvulininkystės pažangai, maisto pramonei, eksportuojamų maisto produktų ir kariuomenės arklių priežiūrai, gyvūnų užkrečiamųjų ligų gydymui ir prevencijai reikalingų veterinarijos specialistų trūkumas vis aštrėjo,  todėl 1935 m. Veterinarijos taryba priėmė sprendimą steigti Veterinarijos akademiją (VA) Kaune, prijungiant Valstybinį veterinarijos bakteriologijos institutą (VVBI). 1936 m. sausio mėnesį Žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis įteikė Ministrų tarybai Veterinarijos departamento direktoriaus S. Jankausko parengtą memorandumą dėl aukštosios mokyklos steigimo, kuriam buvo pritarta. Netrukus Prezidentas A. Smetona pasirašė Veterinarijos akademijos steigimo įstatymą. 1936 m. buvo sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, kurios pirmininku paskirtas Stasys Jankauskas. Taryba rūpinosi naujos mokslo įstaigos statuto, studijų programų rengimu, dėstytojų paieška, mokymo bazės plėtra.

1936 m. rugsėjo 19 d. naujuose Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto rūmuose iškilmingai atidaryta Veterinarijos akademija. Pirmaisiais metais buvo priimta 16 studentų ir 9 laisvieji klausytojai. Juridiškai įsteigta Akademija dar nebuvo savarankiška, bendrieji mokslai buvo dėstomi Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, išskyrus gyvulių anatomiją ir tik 1938 m., paskelbus VA Statutą ir prie jo prijungus modernų VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla, atitinkanti Vakarų Europos aukštųjų mokyklų studijų programas.

 Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI – Serologijos institutas, kiti VVBI padaliniai reorganizuoti į katedras, instituto mokslo darbuotojai tapo Akademijos dėstytojais, dauguma iš jų – autoritetingų Europos aukštųjų mokyklų absolventai. Rektoriumi paskirtas Stasys Jankauskas, studijas baigęs Miuncheno universitete.

1939 m. Akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dėstė 1 profesorius, 10 docentų, mokėsi 65 studentai. Toliau plėtėsi Akademijos mokymo bazė: 1937 m. pastatytas anatomikumas, 1938 m. – modernios  klinikos, 1940 m. – mokomoji kalvė.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Veterinarijos akademiją nurodyta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu: padidintas studentų skaičius, pradėti dėstyti politiniai mokslai. 1941 m. įkurtas mokomasis bandymų  ūkis. Vokiečių okupacijos metu  1943 m. Veterinarijos akademija buvo uždaryta, joje įsikūrė vokiečių kareivių ligoninė. Rektorius Juozas Motiejūnas leido studentams mokytis slapčia. Akademijos turtas buvo vežamas į Vokietiją. 1944 m. į užsienį emigravo dalis dėstytojų ir studentų.

1945 m. Akademijos pavadinimas pakeistas į  Lietuvos veterinarijos akademija (LVA).

Pokariu Akademijos kolektyvas patyrė daugybę išbandymų: trūko dėstytojų, mokymo priemonių, kuro. 1946 m. upių potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų, apgadino pastatus, pražudė laboratorinius gyvūnus, 30 Serologijos instituto arklių. Nepaisant sunkumų Veterinarijos akademija per trumpą laiką atsikūrė.

1946 m. įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas (1976 m. pavadintas Zooinžinerijos, o 1992 m. reorganizuotas ir pavadintas Gyvulininkystės technologijos fakultetu). 1947 m. Akademijoje pradėjo veiklą Studentų mokslinė draugija (SMD). 1948 m. visos disciplinos studentams buvo dėstomos Akademijoje. Nuo 1949 m. Akademijoje veikė Neakivaizdinis fakultetas, o nuo 1976 m. – Kvalifikacijos kėlimo. 1974 m. įsteigtas mokslinis sektorius, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.

   Nuo 1956 m. nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, įrengta sporto salė, statomi mokomieji korpusai, bendrabučiai. Erdvus sklypas sudarė Akademijai sąlygas plėstis dešimtmečiais. 1971–1979 m. metais buvo pastatytas keturių aukštų mokomasis korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, sujungtas su aktų salės pastatu, įrengti magistraliniai šilumos tinklai. 1983 m. atidaryti nauji sporto rūmai. 1996 m. atidaryta Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. 2001 m. įsteigtas Tęstinio mokymo centras, kuriame tobulinasi veterinarijos gydytojai, prie LVA prijungtas Lietuvos gyvulininkystės, po metų – Lietuvos veterinarijos institutai. 2005 m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. 2004 m. LVA buvo reorganizuojamos katedros. Liko 11 katedrų su integruotomis mokslinėmis laboratorijomis. 2004 m. įsteigta nauja specialybė – veterinarinė maisto sauga. 2005 m. įkurtas Patologinių tyrimų centras. 2006 m. patvirtinta 11 rezidentūros studijų programų.

2010 m. LVA ir KMU taryboms ir senatams pritarus buvo nutarta įkurti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Per 80 metų Veterinarijos akademiją baigė 74 veterinarijos gydytojų ir 63 gyvūnų mokslo specialistų laidos, diplomus gavo 6240 veterinarų ir 4628  gyvūnų mokslų specialistai.

Svarbiausios datos

1936

įsteigta ir iškilmingai atidaryta Veterinarijos Akademija

1945

Akademijos pavadinimas pakeistas į  Lietuvos veterinarijos akademija (LVA)

1946

įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas

1948

jau visos disciplinos studentams buvo dėstomos Akademijoje (rektorius Jonas Čygas). Nuo 1949 m. Akademijoje veikė Neakivaizdinis fakultetas, o nuo 1976 m. – Kvalifikacijos kėlimo.

1956

nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė. 1974 m. įsteigtas mokslinis sektorius, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas (rektorius Jonas Šulskis).

1971-1979

pastatytas keturių aukštų mokomasis korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, sujungtas su aktų salės pastatu, įrengti magistraliniai šilumos tinklai.

1982

pastatytas zooinžinerijos korpusas su įrengtomis auditorijomis ir laboratorijomis, 1983 m. – sporto bazė (rektorius Rimantas Karazija).

1983

atidaryti nauji sporto rūmai

1996

atidaryta Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika, kurioje vyksta praktinis mokymas (rektorius Vidmantas Bižokas), 2001 m. įsteigtas Tęstinio mokymo centras, kuriame tobulinasi veterinarijos gydytojai, 2001 m. prie LVA prijungtas Lietuvos gyvulininkystės, po metų – Lietuvos veterinarijos institutai. 1994 m. sukurtas naujas Akademijos herbas ir vėliava.

2006

rugsėjį paminėtas LVA įkūrimo 70-metis. Per šiuos metus veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijo 4532 absolventai dieniniame ir 564 neakivaizdiname skyriuose, parengta 3818 kvalifikuotų gyvulininkystės specialistų. LVA kaip specializuota aukštoji mokykla, be profesijos specialistų rengimo, yra dar mokslo įstaiga, kurioje prie katedrų specializuotose mokslo tiriamosiose laboratorijose, institutuose vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami doktorantai veterinarijos ir zootechnikos mokslo kryptyse, leidžiamas mokslinis žurnalas „Veterinarija ir zootechnika“.

2010

LVA ir KMU taryboms ir senatams pritarus buvo nutarta įkurti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU).

Lietuvos veterinarijos akademija tapo Veterinarijos akademija LSMU sudėtyje.

VA Laikinosios tarybos pirmininkas

  • 1936–1938 m.
    Stasys Jankauskas

rektoriai

  • 1938–1940 m.
    Stasys Jankauskas
  • 1940–1941 m.
    Prof. Jonas Nainys
  • 1941–1944 m.
    Prof. Juozas Motiejūnas
  • 1944–1947 m.
    Prof. Juozas Žemaitis
  • 1947–1959 m.
    Doc. Jonas Čygas
  • 1959–1976 m.
    Prof. Jonas Šulskis
  • 1976–1992 m.
    Prof. Rimantas Karazija
  • 1993–2003 m.
    Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas
  • 2003–2010 m.
    Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas

kancleriai

  • 2010 – 2016 m.
    Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
  • 2016 m. – dabar
    Prof. Mindaugas Malakauskas