Atsinaujino LSMU Centriniai rūmai: unikalus tarpukario pastatas su daugybe paslapčių

2024-02-22
< Grįžti

Dažnas kaunietis, praeidamas pro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Centrinius rūmus A. Mickevičiaus gatvėje, turbūt nė nesusimąsto, kokias paslaptis slepia šis autentiškas tarpukario pastatas. Įspūdingame komplekse užkoduotos tarpukario medicinos ištakos ir neįtikėtinos žmonių istorijos – pradedant dramatišku šalies didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno palaikų slėpimu, baigiant Anatomijos instituto muziejaus eksponatų gyvenimais.

„Tai vienas iš tų pastatų, kuris Kaunui ir Lietuvai atnešė UNESCO šlovę“, – vasario 20 dieną vykusioje ekskursijoje „Kelionė po tarpukario medicinos ištakas: kokias paslaptis slepia LSMU centriniai rūmai?“ pristatė Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas. Ekskursijos metu paminėta Kauno miesto savivaldybės ir Universiteto paveldotvarkos projekto pabaiga, kurio metu suremontuotas ir atnaujintas Universiteto fasadas.

„Šis pastatas ypatingai svarbus ne tik Universitetui, bet ir visai šaliai, medicinos istorijai. Sukvietėme visus, nes norime padėkoti miesto vadovams, Savivaldybei, kad tai suprato, sutiko, padėjo ir kad pastatas jau sutvarkytas“, – sakė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. 

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis taip pat pasidžiaugė bendromis LSMU ir Kauno miesto savivaldybės pastangomis atsinaujinusiu Universiteto pastatu. Pasak mero, per pastaruosius metus Kaunas smarkiai pasikeitė ir išgražėjo, o atsinaujinę LSMU Medicinos akademijos centriniai rūmai puikiai dera prie bendro miesto veido.

Daugybė autentikos

LSMU pakvietė visuomenę atidžiau pasidairyti to erdves, kuriomis Kaunas ir Lietuva gali pagrįstai žavėtis ir didžiuotis.

„Man yra gražu, kad tiek daug išsaugota originalių dalykų: ir turėklai, ir radiatoriai, grindų plytelės, auditorijų interjeras ir dar daug visko. Pastatas nuo laiko ir nuo karo nukentėjęs labai nedaug. Autentikos čia – pasiutusiai daug. Pastatas pastatytas ir įrengtas buvo kokybiškai. Pavyzdžiui, kad ir traukos spintos. Pagamintos iš ąžuolo. Jos dar šimtą metų laikys“, – sakė T. Mekas. Išlikę ir iki šiol tebenaudojami daug originalių šviestuvų.

Pakvietęs užsukti į vieną laboratorijų, jis atkreipė dėmesį, kad išlikę originalios kriauklės, kranai, stalai, dalis kėdžių, traukos spinta. Rūsyje buvo įrengtas krematoriumas. Ilgą laiką tai buvo vienintelis krematoriumas Lietuvoje.

Statė broliai

Renginys ne veltui pradėtas prof. Vlado Lašo auditorijoje. Tuometinis Medicinos fakulteto dekanas savais svertais ir išrūpino, kad sklypas A. Mickevičiaus g. būtų skirtas medicinos mokslo reikmėms ir tai, kad statyboms valstybė skirtų pinigų – 2 mln. litų. Palyginimui – Kauno centrinis paštas iškilo už 1,5 mln., apskrities savivaldybė – 1,2 mln., Lietuvos banko Kauno rūmai – 6 mln. litų.

Projektavimas patikėtas tautinio stiliaus propaguotojui,  vienam moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, architektui, dailininkui, pedagogui prof. Vladimirui Dubeneckiui, tarp kurio žinomiausių projektų – dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt.

Pasak architektūros istorikės Jolitos Kančienės, pastato Statybos vyko labai sparčiai. Projektas patvirtintas 1931 m. birželį, statyba pradėta po metų liepą, o 1932 m. gruodį statybos darbai baigti. 1933 m. vasario 15 d. vyko pastato atidarymo šventė.

Statybų rangovai – brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bendrovė. Ji pastatė ir ugniagesių rūmus I. Kanto g., Akių ir ausų kliniką Vytauto pr., Žemės ūkio rūmus K. Donelaičio g., Vytauto Didžiojo karo muziejų ir t.t.

Komplekse įrengtos galingos ventiliavimo ir šildymo sistemos. Kai kuriose patalpose oras jau tais laikais keisdavosi ir po 12 kartų per valandą.

Pastato paskirtis niekuomet nebuvo pasikeitusi, tik vokiečių okupacijos laikais trumpam veikla čia buvo sustabdyta, stovėjo tuščias, saugomas sargybos.

S. Dariaus ir S. Girėno palaikai

LSMU Centriniai rūmai išskirtiniai ne tik kalbant apie medicinos ir švietimo istoriją, bet ir apie valstybingumą. Iki šiol tebeveikiančioje universiteto koplyčioje kadaise buvo saugomi legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Nuo 1934 iki 1937 m., po to jie vėl čia sugrąžinti.

„Artėjant sovietinei kariuomenei, kad šiems palaikams gali kilti grėsmė, trys žmonės abu karstus su palaikais užmūrijo šių rūmų nišoje ir davė įžadus, kad niekam apie tai neprasitars“, – kalbėjo T. Mekas.

Paslaptis išaiškėjo po dvidešimties metų. Atšilus politiniam klimatui, didvyrių palaikai galėjo būti viešai palaidoti. Tai ir buvo padaryta.

Medicinos mokslo Kaune ištakos

LSMU ištakos yra 1919 m. rudenį Kaune pradėję veikti Aukštieji medicinos kursai. 1920 m. sausio mėn. pabaigoje, atidarius Lietuvos Aukštuosius kursus, Aukštieji medicinos kursai tapo jų Medicinos skyriumi.

1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanas 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, nuo 1924 m. – prof. V. Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė: pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), fakulteto klinikų rūmai (1940 m.).

„Kauno dienos“ informacija

Galerija