Gyvūnų mokslų ateitis kuriama šiandiena: 6-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvulininkystė – naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“

Kokia bus gyvulininkystė po dešimties ar dvidešimties metų? Kaip gyvūnų auginimą padaryti tvaresnį, efektyvesnį ir draugiškesnį aplinkai? Kaip užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, kartu išlaikant aukštą produkcijos kokybę? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškojo mokslininkai bei gyvūnų mokslų specialistai, spalio 8–9 dienomis susirinkę Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakultete. Konferencija dedikuota Gyvūnų mokslų fakulteto 80-mečio ir Veterinarijos akademijos 90-šimtmečio jubiliejams paminėti. Renginį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakultetas kartu su LSMU Gyvulininkystės institutu ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi.

Konferenciją atidarė Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė akad. prof. dr. Elena Bartkienė. Ji akcentavo, kad tvariam žemės ūkiui reikia ne tik naujų technologijų, jam reikia kompetentingų, atsakingų ir gebančių prisitaikyti žmonių, kurie gebėtų susieti: gyvūnų mokslą, visuomenės poreikius ir verslą. Renginio metu Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė pristatė kartu su Gyvulininkystės institutu naujai sukurtą tarpdisciplininę studijų programą „Gyvūnai, visuomenė, atsakingas verslas“. Ji teigė, kad svarbus tikslas – ugdyti specialistus, gebančius žinias paversti atsakingais sprendimais, inovacijomis ir ilgalaikiu poveikiu, o investicijos į žmogiškąjį kapitalą šiandien – tai tvaraus žemės ūkio kūrimas rytoj.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės patarėjas Mindaugas Sėjūnas perdavė dalyviams sveikinimo žodį. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika sveikindamas dalyvius pasidžiaugė vykdoma pažanga ir darbų tęstinumu. Gyvūnų mokslų sričiai nusipelnusiems mokslininkams ir pedagogams buvo įteiktos Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro padėkos.

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. prof. dr. Vidmantas Stanys sveikino konferencijos dalyvius pabrėždamas šios žemės ūkio mokslų srities kompleksiškumą.

Konferencijos pavadinime esantys žodžiai „naujausios tendencijos“ ir „ateities perspektyvos“ šiemet skambėjo itin prasmingai. Gyvulininkystė šiandien keičiasi sparčiai. Prie tradicinių gyvūnų auginimo ir veisimo klausimų vis dažniau prisideda genetika, pažangiosios technologijos, duomenų analizė, nauji pašarai, žiedinės ekonomikos sprendimai ir klimato kaitos iššūkiai. Todėl šiuolaikinis gyvūnų mokslas jau seniai neapsiriboja vienu ūkiu ar viena gyvūnų rūšimi. Jis apima visą grandinę – nuo gyvūno sveikatingumo, gerovės ir mitybos iki maisto žaliavų saugos, aplinkosaugos bei tvarios žemės ūkio sistemos.

Nuo gyvūno gerovės iki tvarios gamybos

Dvi konferencijos dienos buvo kupinos mokslinių pranešimų, diskusijų ir idėjų. Programoje daug dėmesio skirta gyvūnų sveikatingumui, mitybai, reprodukcijai, genetikai, veisimui ir naujų technologijų taikymui. Greta fundamentinių tyrimų buvo pristatomi ir darbai, orientuoti į praktinius sprendimus, galinčius būti pritaikyti ūkiuose ar maisto gamybos grandinėje.

Viena iš ryškesnių temų – gyvūnų gerovė ir reprodukcija. Mokslininkai pristatė tyrimus, susijusius su pieno gamybos šalutinių produktų panaudojimu gyvūnų sveikatai ir reprodukciniam efektyvumui gerinti. Taip pat nagrinėti procesai, susiję su oocitų kokybe, embrionų vystymusi ir galvijų spermos išsaugojimu.

Šie tyrimai primena svarbią šiandienos gyvulininkystės taisyklę: didesnis produktyvumas neatsiejamas nuo sveiko gyvūno. Ūkininkavimo ateitis priklauso ne tik nuo to, kiek produkcijos galima gauti, bet ir nuo to, kaip ją galima pagaminti atsakingai, tausojant gyvūną ir aplinką.

Ne mažiau dėmesio sulaukė gyvūnų mityba. Konferencijoje pristatyti tyrimai apie skirtingų pašarinių žaliavų, natūralių medžiagų, šalutinių produktų ir fermentacijos procesų panaudojimą. Tyrėjai ieško būdų, kaip efektyviau panaudoti turimus išteklius ir kartu gerinti gyvūnų mitybą bei sveikatą.

Šalutiniai maisto pramonės produktai gali tapti svarbiais ištekliais gyvulininkystėje

Viena iš šiandien itin aktualių krypčių – žiedinė ekonomika. Konferencijoje pristatyti tyrimai atskleidė, kad tai vis dažniau tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvūnų mokslo tema.

Mokslininkai nagrinėjo maisto pramonės šalutinių produktų panaudojimo galimybes, biokonversijos procesus, alternatyvius pašarinių žaliavų išteklius. Kitaip tariant, ieškoma būdų, kaip tai, kas anksčiau galėjo būti laikoma atlieka bei taršos šaltiniu, paversti vertingu ištekliumi.

Toks požiūris ypač svarbus siekiant mažinti gamybos sąnaudas, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę maisto gamybos sistemą. Gyvulininkystė šioje sistemoje gali atlikti svarbų vaidmenį – panaudodama įvairias žaliavas ir kartu kurdama vertingą produkciją.

Genetika padeda žvelgti į ateitį

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta ir gyvūnų genetikai bei veisimui. Pristatyti tyrimai, kuriuose nagrinėjama genetinė įvairovė, vietinių gyvūnų veislių savybės, genominės informacijos panaudojimas ir galimybės tiksliau prognozuoti gyvūnų produktyvumą bei augimą.

Genetiniai tyrimai šiandien leidžia vis tiksliau atsakyti į klausimą, kokių gyvūnų savybės bus vertingiausios ateityje. Tačiau kartu išlieka svarbus ir genetinės įvairovės išsaugojimo klausimas. Vietinės veislės ir jų genetiniai ištekliai gali tapti svarbiu pagrindu prisitaikant prie besikeičiančių klimato ir ūkininkavimo sąlygų.

Technologijos gyvulininkystės versle

Dar viena konferencijos kryptis – technologijų taikymas gyvulininkystėje. Moksliniai tyrimai vis dažniau ieško būdų, kaip pasitelkti jutiklius, duomenų analizę ir kitus šiuolaikinius sprendimus, kad gyvūnų sveikatos problemos būtų pastebimos kuo anksčiau.

Tai ypač svarbu kalbant apie ligų prevenciją. Anksti pastebėtas sveikatos sutrikimas gali reikšti ne tik geresnę gyvūno savijautą, bet ir mažesnius ekonominius nuostolius ūkiui. Konferencijos stendiniuose pranešimuose buvo pristatyti ir tyrimai, kuriuose nagrinėjamos jutiklių pagrindu nustatomos karvių mastito indikacijos bei kiti gyvūnų sveikatos stebėsenos sprendimai.

Technologijos taip pat padeda spręsti maisto saugos klausimus. Konferencijoje aptartos aflatoksinų kontrolės piene ir kitos su maisto kokybe bei saugumu susijusios temos. Tai rodo, kad nuo gyvūno sveikatos iki vartotojo stalo driekiasi viena tarpusavyje susijusi grandinė.

Klimato kaita keičia ir gyvulininkystę

Gyvulininkystės ateities neįmanoma įsivaizduoti nekalbant apie klimato kaitą. Konferencijoje buvo pristatyti tyrimai, nagrinėjantys gyvulininkystės sistemų prisitaikymą prie klimato kaitos bei ūkininkavimo iššūkius skirtinguose pasaulio regionuose.

Kintančios klimato sąlygos verčia ieškoti naujų sprendimų – nuo gyvūnų mitybos ir laikymo sąlygų iki veisimo strategijų. Atsparumas aplinkos pokyčiams tampa ne mažiau svarbus nei produktyvumas.

Todėl ateities gyvulininkystė turės būti ne tik produktyvi, bet ir lanksti. Gebanti prisitaikyti. Taupanti išteklius. Atsakingai naudojanti technologijas. Ir, svarbiausia, išlaikanti dėmesį gyvūno gerovei.

Mokslas neturi sienų

Šeštoji tarptautinė konferencija dar kartą parodė, kad šiuolaikinis gyvūnų mokslas yra tarptautinis. Kaune pristatyti tyrimai atvyko iš įvairių Europos šalių ir gerokai už jos ribų – tarp dalyvių buvo mokslininkų iš Lenkijos, Slovakijos, Portugalijos, Turkijos, Ukrainos, Latvijos, Nigerijos ir kitų šalių. Dalis pranešimų buvo pristatyta nuotoliniu būdu.

Toks tarptautinis bendradarbiavimas leidžia dalytis skirtingų šalių patirtimi ir ieškoti sprendimų problemoms, kurios šiandien tampa bendros visam pasauliui. Klimato kaita, gyvūnų sveikata, antimikrobinis atsparumas, maisto sauga ar tvarus išteklių naudojimas nėra vienos šalies klausimai.

Būtent todėl mokslinės konferencijos svarbios ne tik dėl jose pristatomų tyrimų. Ne mažiau svarbūs čia užsimezgantys ryšiai, diskusijos ir idėjos būsimiems bendriems darbams.

Ateitis prasideda nuo žinių šiandiena

Šių metų konferencija parodė, kad gyvulininkystės ateitis jau kuriama šiandien – laboratorijose, universitetuose, tyrimų institutuose ir ūkiuose.

Kuriami nauji pašarai bei pašarinės žaliavos, ieškoma alternatyvių žaliavų, tobulinami genetiniai tyrimai, siekiant užtikrinti gerovę, ieškomi nauji biožymenys, nagrinėjamos gyvūnų gerovės problemos. Visa tai yra vienos didelės dėlionės dalys, kurios padeda kurti šiuolaikinę gyvulininkystę.

Ir ši dėlionė vis labiau tampa tarptautinė bei tarpdisciplininė. Biologija susitinka su technologijomis, genetika – su duomenų analize, gyvūnų mityba – su žiedine ekonomika, o žemės ūkis – su aplinkosauga.

Šeštoji tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvulininkystė – naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“ tapo dar viena svarbia stotele šiame kelyje. Ji priminė, kad norint kurti tvarią gyvulininkystės ateitį neužtenka vien prognozuoti pokyčius. Reikia juos tyrinėti, suprasti ir kurti sprendimus jau dabar.

O svarbiausia – dalytis žiniomis ir dirbti kartu. Būtent taip mokslas tampa pokyčių varikliu, o šiandien sukurtos žinios – rytdienos gyvulininkystės pagrindu.