LSMU gimnazijos brolių triumfas: geriausi Kaune

LSMU gimnazijos brolių triumfas: geriausi Kaune

Broliai dvyniai Kondratavičiai, laikę net po šešis valstybinius brandos egzaminus, ir visus – idealiai, renkasi informatikos studijas užsienyje, o įgytas žinias nori parsivežti į gimtinę.

Pergalės – abiejų

Vakar pavakarę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos šiųmetės laidos absolventams iškilmingai įteikti atestatai. Fausto Kondratavičiaus rankose – atestatas net su šešiais šimtukais. Jo brolis Rojus iš egzaminų surinko penkis šimtukus. Iš šeštojo egzamino gavo 97 balus.

Tokie rezultatai juos ir šeimos narius, aišku, pradžiugino, bet emocijų cunamio nesukėlė. Šimtukų, nors gal ne visų, buvo tikėtasi. Kad tai neeiliniai protai, sufleravo ir daugybė pasiekimų tarptautinėse informatikos, geografijos, nacionalinėse fizikos olimpiadose, daug savarankiško darbo.

Broliai sako, kad konkurencijos tarp jų nėra, – atvirkščiai. „Jeigu vienam pasiseka, atrodo, kad pasisekė mums abiem. Olimpiadose visada palaikydavome vienas kitą. Labiau džiaugiamės bendrais pasiekimais, o ne skaičiuojame, kuris kurį kartą buvo geresnis“, – sakė Faustas, jaunesnysis dvynys.

Laikė tuos pačius

Abu užliediškiai pasirinko laikyti tuos pačius valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, informatikos, fizikos ir geografijos.

Rojaus prasčiausias įvertinimas – fizikos egzamino.

„Bandžiau pažiūrėti, kur galėjau suklysti, bet dabar jau sunku pasakyti. Fizika atrodo tikslus mokslas, tačiau ne visada lengva suprasti, kur konkrečiai praradai taškus. Vis dėlto esu visiškai patenkintas rezultatu“, – sakė Rojus.

Mintis teikti apeliaciją buvo trumpam kilusi, tačiau jos atsisakė, – reikėjo kuo greičiau pateikti dokumentus stoti į universitetus.

Svarbiausia – nuoseklumas

Paklausti, kas lėmė tokius rezultatus, abu pirmiausia mini kasdienį darbą.

„Nuo pirmųjų klasių buvome įpratę daug dirbti savarankiškai. Kai artėja egzaminai, jau žinai, ko reikia, belieka susirasti medžiagą ir dirbti. Žinoma, labai padeda mokytojai – jie geriausiai žino, į ką verta atkreipti dėmesį“, – atskleidė Faustas.

Egzistuoja ir sėkmės faktorius. „Sėkmės visada yra. Negalima sakyti, kad viskas priklauso tik nuo tavęs“, – teigė pašnekovai.

Dešimtoje klasėje abu suprato, kad vienodai daug dėmesio skirti visoms sritims nebeįmanoma. Paminėjo, kad olimpiadose buvo rezultatų nuopuolis. Taip įvardijo gautus sidabro medalius. „Supratome, kad reikia pasirinkti prioritetus“, – sakė Faustas.

Nuo vienuoliktos klasės daugiau dėmesio skyrė informatikai ir geografijai. Tačiau neapleido ir kitų dalykų, pomėgių.

Kur stoti?

Abu buvo nusitaikę studijuoti JAV, bet, sugriežtinus sąlygas stojantiesiems iš ES, tokių planų teko atsisakyti.

Kaip vienas atsarginių variantų Europoje buvo Kembridžo universitetas. Po visų procedūrų pakvietimą į šį geriausių pasaulio universitetų trejetuke esančią aukštąją mokyklą gavo tik Faustas. Konkurencija – milžiniška, nesitikėjo būti priimti abu. „Galvojome, kad gali priimti vieną iš mūsų, gali nepriimti nė vieno“, – sakė Rojus.

Kaip vyko atranka? Prisistatymas – motyvaciniame laiške, o nuotoliu tiesiogiai – loginių uždavinių sprendimas. „Per šį pokalbį reikėjo ne tiek prisistatyti, kiek parodyti, kaip mąstai ir sprendi problemas“, – aiškino Faustas, išsprendęs abu uždavinius. Rojus įveikė vieną.

Treniruotė smegenims

Abu jaunuoliai nuo rudens studijuos informatiką ir kompiuterių inžineriją. Rojus įstojo į Miuncheno technikos universitetą – vieną garsiausių mokslo centrų Europoje, ne kartą patekusį į geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Rojui mokslas Vokietijoje beveik nekainuos, o Faustas, likęs prie Kembridžo, laukia atsakymo dėl valstybės paramos ir iš privačių fondų, į kuriuos kreipėsi.

Paklausti, kuo juos taip traukia informatika, dvyniai kalba ne tik apie technologijas.

„Olimpiadinis programavimas nebūtinai tiesiogiai pritaikomas praktikoje, bet jis labai gerai treniruoja mąstymą“, – sakė Faustas. Kūrybiškumą – taip pat.

Kalbant apie kūrybiškumą, abu turi pomėgį rašyti. Rojus jau yra išleidęs ir grožinės literatūros knygą, Faustas – irgi parašęs ne vieną kūrinį.

„Jeigu būtų galima pragyventi vien iš rašymo, galbūt rinkčiausi šį kelią. Tačiau realybė kitokia. Informatika suteikia daugiau stabilumo, todėl profesiją sieju su ja, o rašymas liks labai svarbi gyvenimo dalis“, – sakė Faustas.

Jaunuoliai nori įgyti kuo geresnį išsilavinimą, kuris atvertų kuo daugiau galimybių. „Negaliu pasakyti, kad dabar jau žinome, kokį konkretų dalyką sukursime ar ką nuveiksime. Tačiau norime mokytis iš pačių geriausių, o paskui tas žinias pritaikyti Lietuvoje. Mūsų tikslas nėra išvažiuoti ir ten pasilikti visam laikui“, – sakė vaikinas.

Užvaldė stalo žaidimai

Ne visas jų gyvenimas sukasi apie mokslus. „Tikrai nesame tokie žmonės, kurie mokosi be sustojimo“, – sakė Kauno rajone gyvenantys broliai.

Mokyklos programai įveikti daug laiko neprireikdavo. Būdami smalsūs, ruošdamiesi olimpiadoms, papildomai daug kuo domėjosi.

Laiko likdavo ir stalo žaidimams, kartu su šeima dalyvaudavo protmūšiuose. Į stalo žaidimus įsitraukia ir kelioms valandoms.

Brolių pomėgiai taip pat beveik sutampa. „Gal tik aš šiek tiek daugiau skaitau knygų“, – šypsosi Rojus.

Paklausti, iš kur atsirado smalsumas, dvyniai pirmiausia mini šeimą.

„Sunku pasakyti, kad viskas atėjo iš vieno konkretaus žmogaus. Tačiau iki pirmos klasės mama buvo su mumis namuose, galėjo skirti labai daug dėmesio. Manau, tai buvo labai svarbu“, – sakė absolventas.

Broliai pamena, kad žemėlapius vartė jau nuo mažų dienų.

Patarimas jaunesniems

Paklausti, ką patartų jaunesniems mokiniams, Faustas ir Rojus neskatina kuo anksčiau susitelkti į vieną sritį.

„Svarbiausia daryti tai, kas iš tikrųjų įdomu. Jei domina keli dalykai, nereikia savęs dirbtinai riboti. Tik vėliau, kai atsiranda labai aukštas lygis ir dideli tikslai, tenka pasirinkti prioritetus“, – samprotavo dvyniai.

Vasarą jie nenuobodžiaus. Ruošiasi pasaulinei geografijos olimpiadai, kuri vyks rugpjūtį Turkijoje.

LSMU gimnazijos vadovas: tikslas – išmokyti mokytis

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys neslepia pasididžiavimo šių metų abiturientų pasiekimais ir atkreipia dėmesį į gebėjimo mokytis savarankiškai svarbą.

Lemiamas faktorius

Net trys mokyklos mokiniai yra tarp geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių Kauno miesto abiturientų.

Tokie rezultatai, anot vadovo, nėra atsitiktinumas – juos lemia ne tik išskirtiniai gabumai, bet ir nuoseklus darbas, motyvacija ir gebėjimas mokytis savarankiškai.

„Kai kalbame apie tokius mokinius kaip Faustas, Rojus ar Adelė, kuri gavo keturis šimtukus, pirmiausia reikia suprasti, kad jie yra labai motyvuoti. Jie turi tikslą, daug dirba patys, nuolat mokosi. Respublikinėse ar tarptautinėse olimpiadose vaikai medalių, jei patys nedirba, nelaimi“, – sakė gimnazijos vadovas.

Ir matematika, ir menai

A. Bučnys vardijo, kad Faustas ir Rojus išsiskiria ne tik informatikos gebėjimais. Jie yra dalyvavę informatikos, geografijos, fizikos, matematikos ir chemijos olimpiadose, o vienas iš brolių yra parašęs ir išleidęs knygą. Tai, direktoriaus teigimu, rodo, kad tikras talentas neturėtų būti uždaromas vienoje srityje.

„Kai jų paklausiau, ar nereikėjo nuo penktos klasės susitelkti tik į vieną dalyką, jie atsakė priešingai – pirmiausia reikia viską išbandyti. Tik tada gali suprasti, kas tau iš tiesų įdomu“, – prisiminė A. Bučnys.

Direktorius džiaugiasi, kad gabiausi mokiniai liko mokytis LSMU gimnazijoje, nors sulaukė kvietimų iš kitų mokyklų.

„Jie sakė labai gražų dalyką – mokykla jiems reikalinga ne tik dėl pamokų. Jiems svarbios tradicijos, bendruomenė, renginiai, visa mokyklos aplinka“, – teigė A. Bučnys.

Jo įsitikinimu, ugdymas negali apsiriboti vien akademiniais rezultatais. „Mūsų tikslas – kad vaikas būtų visapusiškai išprusęs. Kad mokėtų ne tik spręsti matematikos uždavinius, bet ir šokti, dainuoti, bendrauti, elgtis. Vien šimtukų neužtenka“, – vardijo vadovas.

Įžvelgia problemą

Kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemą direktorius neslepia kritikos. Pasak jo, pastarųjų metų pokyčiai dažnai orientuojasi ne į aukštesnius pasiekimus, o į kartelės mažinimą.

„Vis dažniau girdime, kad reikia mažiau reikalauti, mažiau dirbti, svarbiausia – kad vaikai būtų laimingi. Tačiau jeigu vaikai neturės žinių, jie nebus laimingi, nes negalės konkuruoti“, – įsitikinęs direktorius.

Jo manymu, svarbiausia mokykloje išugdyti ne gebėjimą išlaikyti konkretų egzaminą, o išmokyti mokytis.

„Visi vaikai, kurie pasiekia aukščiausių rezultatų, pirmiausia moka mokytis patys. Jie nelaukia, kol už juos viską padarys korepetitorius ar kas nors kitas“, – sakė A. Bučnys.

Direktorius ragina ir tėvus mažiau dėmesio skirti pažymiams. „Svarbiausia – ne pažymys, o ar vaikas įgyja žinių, ar dirba nuosekliai. Mokymasis yra darbas. Būtent mokykloje formuojasi darbo įgūdžiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Reikia auginti

Pasak direktoriaus, Lietuva pernelyg mažai dėmesio skiria gabiems mokiniams ugdyti.

„Politika dažniausiai orientuojasi į vidutinį lygį. O mes turėtume auginti talentus ir padėti jiems pasiekti patį aukščiausią lygį“, – teigė A. Bučnys.

Jis kaip pavyzdį pateikia Faustą, kuris siekia studijuoti Kembridžo universitete. Nors akademiniai rezultatai leidžia pretenduoti į prestižinę studijų vietą, didžiausia kliūtis – finansai.

„Būtų labai liūdna, jeigu toks vaikas negalėtų studijuoti vien dėl pinigų. Tokius talentus valstybė turėtų remti“, – įsitikinęs vadovas.

Mokiniai moko mokinius

Direktorius įsitikinęs, kad olimpiados nėra vien gražus įrašas gyvenimo aprašyme.

„Pirmiausia tai valstybės prestižas. Kai Lietuvos mokiniai laimi pasaulio olimpiadose, tai rodo šalies ugdymo lygį“, – dėstė A. Bučnys.

Nauda yra ir praktinė – olimpiadų pasiekimai atveria duris į geriausius pasaulio universitetus. „Stodamas į Kembridžą ar kitus aukščiausio lygio universitetus turi parodyti viską, ką esi pasiekęs. Tokie laimėjimai – labai svarbūs“, – minėjo gimnazijos vadovas.

Jo nuomone, ne mažiau vertinga ir tai, kad vyresni mokiniai perduoda savo patirtį jaunesniems.

„Mūsų olimpiadininkai padeda ruoštis jaunesniems mokiniams. Kai mokinys moko mokinį, tai duoda labai daug naudos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Tekstas: Kauno diena, žurnalistė Jurgita Šakienė. Nuotraukos: Regimanto Zakšensko.

Grįžti

Naujausi straipsniai

Visos naujienos