LSMU mokslininkai prisijungė prie Europos iniciatyvos, raginančios stiprinti gyventojų apsaugą nuo ekstremalaus karščio
Lietuvos mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai prisijungia prie tarptautinės iniciatyvos, raginančios mažinti ekstremalaus karščio keliamą grėsmę Europos gyventojų sveikatai, ir išreiškia palaikymą atviram laiškui, adresuotam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai. Iniciatyvą palaiko Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Skaitmeninės etikos centro mokslininkai bei ekspertai.
Planetos sveikatos aljanso Europos regioninio centro (Planetary Health Alliance Europe Regional Hub) inicijuotu laišku „Dar viena mirtinai karšta vasara Europoje: būtina iš esmės didinti užmojus ir skiriamus išteklius“ siekiama atkreipti dėmesį į vis didėjančią ekstremalaus karščio grėsmę gyventojų sveikatai ir paraginti ES institucijas imtis ryžtingesnių veiksmų.
2026 m. vasara dar kartą parodė, kad Europos gyventojai nėra pakankamai apsaugoti nuo ekstremalaus karščio. Preliminariais duomenimis, šią vasarą Europoje užregistruota daugiau kaip 30 tūkst. mirčių, kurių buvo galima išvengti. Ekstremalaus karščio pasekmės priklauso ne tik nuo amžiaus ar sveikatos būklės, bet ir nuo gyvenimo bei darbo sąlygų, taip pat pajamų: stipriausią poveikį patiria žmonės, kurie jau priskiriami labiau pažeidžiamoms grupėms.
Ekstremalus karštis ir miškų gaisrai sukelia ne tik didžiulę žalą žmonių sveikatai, bet ir reikšmingus ekonominius nuostolius. Dėl jų ES bendrasis vidaus produktas 2026 m. sumažėjo maždaug 1 proc., arba apie 180 mlrd. eurų.
Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad pagrindinė problema šiandien yra ne žinių apie klimato kaitos grėsmę trūkumas, o nepakankami politiniai įsipareigojimai ir ištekliai, skiriami jai spręsti. ES raginama užtikrinti veiksmingas, pakankamai finansuojamas ir teisiškai įpareigojančias priemones, skirtas apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ekstremalaus karščio.
Ekstremalaus karščio keliamas pavojus gyventojų sveikatai aktualus ir Lietuvoje. Prie iniciatyvos prisijungiantys Lietuvos mokslininkai ir ekspertai pritaria, kad būtinas koordinuotas skirtingų sektorių bendradarbiavimas, apimantis sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatą, klimato politiką ir kitus sektorius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
