LSMU „Projektų popietėje“ – tarptautinių projektų sėkmės istorijos ir naujos finansavimo galimybės
Lapkričio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakultete įvyko Mokslo ir inovacijų centro (MIC) Projektų skyriaus organizuotas renginys „Projektų popietė – kaip idėjas paversti realybe pereinamuoju laikotarpiu“. Renginys subūrė universiteto bendruomenės narius prasmingai diskusijai apie motyvaciją rengti mokslinių tyrimų projektų paraiškas, kylančius iššūkius ir galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautines mokslinių tyrimų iniciatyvas.
Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo LSMU Mokslo ir inovacijų centro Projektų skyriaus vadovė Jolita Sabalienė, o strateginėmis įžvalgomis apie 2027-uosius, kaip pereinamuosius metus, pasidalijo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) grupės vadovė ir koordinatorė Aiga Jonele. Pranešime „Europos horizonto“ pabaiga, FP10 pradžia: strateginiai žingsniai 2027 metams“ ji apžvelgė būsimos FP10 programos (2028–2034 m.) reglamento rengimo procesą, derybas dėl biudžeto ir numatomą glaudesnę sąsają su Europos konkurencingumo fondu (ECF). Taip pat pristatė paskutinių 2027 m. „Europos horizonto“ kvietimų naujoves – trumpesnius temų aprašymus, platesnį fiksuotųjų sumų (lump sum) finansavimo taikymą, dviejų etapų paraiškų teikimą ir pereinamojo laikotarpio priemones (Bridging Actions). Pranešime pabrėžta, kad svarbu ne tik pasinaudoti paskutiniais „Europos horizonto“ kvietimais, bet ir iš anksto ruoštis būsimai FP10 programai, plėtojant naujas projektų idėjas ir stiprinant tarptautines partnerystes.
Asmenine patirtimi pranešime „Nuo „neįmanoma“ iki „mes laimėjome“: tarptautinių projektų kelias“ pasidalijo LSMU Slaugos fakulteto Slaugos klinikos vadovė prof. Aurelija Blaževičienė. Remdamasi įgyvendintų tarptautinių projektų („Take Care International“, IHOD, M3DTECH, H-PASS, DITEPRACT, „Hope4Kids“) pavyzdžiais, profesorė pabrėžė, kad sėkmė projektinėje veikloje yra ilgalaikis ir nuoseklus procesas, reikalaujantis disciplinos, ankstyvo pasirengimo bei pasitikėjimu grįstų partnerysčių kūrimo. Pranešime akcentuota, jog neigiamas paraiškos įvertinimas turėtų tapti investicija į metodikos bei poveikio tobulinimą, o nuoseklus darbas leidžia užaugti nuo projekto stebėtojo iki vadovo ar konsorciumo lyderio.
Renginį užbaigė Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės moderuojama panelinė diskusija „Your Proposal is Funded: kas lemia laimėjimo sėkmę?“. Diskusijoje dalyvavo LSMU prorektorius mokslui prof. Juozas Kupčinskas, Medicinos akademijos dekanas ir Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas, Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vadovas dr. Julius Burkauskas, Slaugos klinikos vadovė prof. Aurelija Blaževičienė bei LMT NCP koordinatorė Aiga Jonele. Diskusijos dalyviai dalijosi tarptautinių projektų paraiškų rengimo patirtimi, aptarė dažniausius iššūkius, komandos kompetencijų ir strateginių partnerysčių svarbą siekiant finansavimo.
Pabrėžta, kad sėkmingam dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų programose itin svarbu nuosekliai plėsti profesinių kontaktų tinklą, įsitraukti į COST veiklas, pasinaudoti ilgalaikių stažuočių galimybėmis pažangiuose užsienio mokslinių tyrimų centruose. Ne mažiau reikšmingi ir asmeniniai veiksniai – drąsa imtis iniciatyvos, atvirumas naujovėms, smalsumas bei atkaklumas susidūrus su nesėkmėmis. Diskusijoje akcentuota, kad net ir dešimt nesėkmingų projektų paraiškų ar vos vienas atsakymas į šimtą išsiųstų laiškų neturėtų tapti priežastimi sustoti – kartais būtent tas vienintelis atsakymas gali atverti kelią naujai partnerystei ir būsimam sėkmingam projektui.
Galerija
Naujausi straipsniai












