Medicinos lopšys LSMU laukia studentų – tai nepaprastos karjeros pradžia

2023-04-05
< Grįžti

Studijuoti medicinos į LSMU veržiasi pirmakursiai iš visos Lietuvos. Nenuostabu: medicinos tradicijos Kaune skaičiuoja šimtmetį, per kurį čia dirbo iškiliausi šalies medikai, amato subtilybes perdavę mokiniams. Šie kartelę kėlė tik aukštyn, neatitraukdami rankos nuo naujovių pulso. LSMU beprecedentis visos šalies mastu – jo kontaktai platūs, mokslo rezultatus skelbia prestižiniai pasaulio mokslo žurnalai, o vykdomos medicinos studijos puikuojasi pasaulio geriausiųjų sąraše.

Varžosi geriausi, bet laukiami visi

Nors Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ne pirmus metus iš eilės tarptautiniuose reitinguose iškilęs aukščiau kitų šalies universitetų, jis siekia dar daugiau – tapti sveikatos mokslų lyderiu Europoje. Dėstytojai dirba mokslo institutuose, laboratorijose, tarpdisciplininėse tyrėjų komandose, jų straipsniai publikuojami prestižiniuose pasaulio mokslo leidiniuose, mezgami ryšiai su geriausiais pasaulio universitetais. Viso to dalimi gali tapti kiekvienas ambicingas LSMU studentas, galimybės išties svaigina, tačiau visų kelias prasideda nuo pirmo kurso pasirinktoje studijų programoje.

LSMU studijų pasaulį laiko keturi banginiai – medicinos, odontologijos, veterinarijos ir farmacijos vientisųjų studijų programos. Pasirinkimas, ant kurio iš šių banginių išplaukti į plačiuosius vandenis, nelengvas: kiekviena programa turi daug pasiūlyti. Nenuostabu, kad pačius geriausius egzaminų rezultatus pasiekę abiturientai varžosi, kad galėtų čia mokytis. Tačiau LSMU pabrėžia: universitete laukiami visi – lai nesibaido ir tie, kurių rezultatai žemesni. Čia ruošiama didelė medikų komanda: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai ir t.t. Patekti į universitetą galima ir su žemesniais balais, į specialybes, kuriose konkursas mažesnis. LSMU privalumas, kad visos studijos jungiasi į darnią visumą – patirtimi keičiasi įvairiausių krypčių specialistai.

Farmacija turi didžiulį potencialą

Bene daugiausia mitų vis dar gaubia farmacijos studijas, mat įsivaizduojama, kad jas baigus laukia vienintelis kelias – į vaistinę už prekystalio. Tačiau taip toli gražu nėra. Apie šių studijų galimybes mielai sutiko papasakoti Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė, profesorė Jurga Bernatonienė, modernių inovatyvių vaistų ir kosmetikos kūrėja, prieš porą metų apdovanota Lietuvos mokslo premija.
 
Prof. J.Bernatonienė puikiai supranta abiturientus kankinančias dilemas. „Kai man pačiai reikėjo apsispręsti, ką studijuosiu, rinkausi tarp veterinarijos, odontologijos ir farmacijos. Tačiau galutinis sprendimas buvo pastarosios naudai. Ir manau, tai buvo vienas teisingiausių žingsnių mano gyvenime“, – tvirtina profesorė. Trečiame studijų kurse ji įsidarbino vaistinėje, tačiau ilgainiui paviliojo mokslo pasaulis – įstojo į doktorantūrą, su dideliu entuziazmu kibo į mokslinę veiklą, o šiandien ir pati ugdo doktorantus, rengia magistrus, kurių dalis žengia mylimos dėstytojos pėdomis.
 
Pašnekovė pabrėžė, kad mokslo tyrimų poreikis šiais laikais milžiniškas, tačiau ne visus studentus domina mokslinė veikla, tad jie pasuka įvairiausiomis kryptimis, pradedant darbu vaistinėse, baigiant didmeninėmis prekybos, gamybos įmonėmis, farmacijos kampanijų atstovybėmis Lietuvoje ir užsienyje, valstybinėmis institucijomis. „Kiekvienas studentas lengvai atranda savo sritį pagal galimybes ir pomėgius. Šiandien farmacija be galo reikalinga ir užtikrina šimtaprocentį įsidarbimą“, – neabejoja prof. J.Bernatonienė.

Ji ragina nebijoti „kalimo“ ir nuobodulio studijų metu – stengiamasi jas organizuoti kuo labiau įtraukiančias, daug mokoma naudojant simuliacines mokomąsias priemones: manekenus, muliažus, specialiai įrengtą mokomąją aplinką. Studentai mėgsta mokytis šiuo būdu, nes imituojant realias situacijas jie gali saugiai išmokti reikiamų įgūdžių, kartoti juos, kiek tik reikia. Farmacijos fakultete veikia net trys simuliacinės laboratorijos: sveikatos ir grožio paslaugų, e-receptų klasė ir imitacinė vaistinė.

Studentus motyvuoja ir galimybės bendradarbiauti su užsienio mokslininkais pagal Erazmus mainų programą, stažuotės, vykstant į seminarus, konferencijas – tam universitetas sudaro visas sąlygas.

Kūrybinės pagundos laboratorijoje
Farmacijos fakultetas įsikūręs Farmacijos ir sveikatos technologijų centre, kuris aprūpintas moderniausia įranga, tad nuo pirmųjų kursų įmanoma prisijungti prie produkto kūrimo. „Atsiranda graži trejybė: studijos – mokslas – verslas. Verslas žino, ko reikia, mokslas – kaip tai pasiekti. O studentams galime pasiūlyti naujausias žinias, kad jie taptų ateities kūrėjais“, – vaizdžiai palygino prof. J.Bernatonienė.
 
Profesorė prisimena, kad su verslu pradėjo bendradarbiauti gan netikėtai. „2014 metais persikėlėme į naujutėlį Farmacijos ir sveikatos technologijų centrą, kuris turi be galo daug modernios įrangos ir leidžia vykdyti pasaulinio lygio tyrimus. Tad į mus po truputį pradėjo kreiptis verslininkai“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad pirmieji jų dar buvo nedrąsūs, abejojo, ar atsipirks investuotos lėšos. Tačiau greitai veikla įsisiūbavo. Fakultetas jau spėjęs aptarnauti per 50 įmonių, yra sudaręs per 70 sutarčių, daugelis sukurtų produktų sėkmingai komercializuoti. Jie fakultete eksponuojami penkiose spintose, kuriose atsiskleidžia plati gaminių įvairovė – nuo odos priežiūrai skirtų produktų iki įvairių maisto papildų ar vaistų.
 
Dalį iš verslo projektų uždirbtų lėšų universitetas nusprendė skirti studentams ir nuo ateinančių mokslo metų įsteigė stipendijas. Pirmoji, vienkartinė 300-500 eurų dydžio išmoka už semestrą, bus skirta pirmakursiams farmacininkams. Taip pat įsteigtos trys vardinės iki 1 tūkst. eurų dydžio „Ateities farmacijos“ stipendijos, kurias suplanuota teikti aktyviems studentams, pasiūliusiems inovatyvių idėjų mokslo ar tiriamajam darbui, farmacijos srities produktų gamybai.

Baltas chalatas – ne tik rūbas

Neseniai Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekano pareigas pradėjęs eiti prof. dr. Andrius Macas sutiko papasakoti apie vienas labiausiai geidžiamų – medicinos studijas. Pokalbį jis pradėjo džiugia gaida, kad po praūžusios pandemijos, padariusios žalą šios srities studijoms pasaulyje, tiek dėstytojai, tiek studentai lengviau atsikvėpė galėdami grįžti į įprastą mokymo procesą su gyvu kontaktu ir daug praktikos. Ir ne tik grįžti, bet ir žengti į priekį.

Pastaruoju metu visas modernus pasaulis ieško sprendimų, kaip į medicinos pedagogiką ir praktiką kuo glaudžiau integruoti naujausius mokslinius pasiekimus, diegti pažangiausias technologijas. Tai rūpi ir LSMU.

„Augindami jaunuosius gydytojus turime ugdyti supratimą apie medicinos mokslą ne dėl to, jog viliamės, kad visi baigę studentai bus mokslininkai, o todėl, kad mokslinės žinios padeda geriau suprasti organizmo procesus, disponuoti naujausiais tyrimais bei kasdienėje praktikoje taikyti mokslu grįstos medicinos principus, – kalbėjo Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas.

„Galima sakyti, kad ir anksčiau buvo tas pats. Tai tiesa – universitetas dėl to išliko toks stiprus, kad ir prieš šimtmetį sau kėlė šiuos uždavinius. Tačiau žinios nuolat atsinaujina, kaupiasi naujos mokslo žinios, o dabar – ypatingo progreso metas. Galime keliauti ne tik į ląstelę, audinius, bet į mitochondrijas ar kitas jos struktūras, pasitelkiame nanotechnologijas, pažinimui atsiveria vis subtilesni lygmenys“, – sakė prof. dr. A.Macas.
 
„Antra svarbi studijų kryptis – klinikinių įgūdžių formavimas. Kaip prieiti prie žmogaus, veikti saugiai, nesužeisti. Po šiai dienai kartojame nesenstantį lotynišką posakį primum non nocere – visų pirma, nepakenk“, – kalbėjo profesorius. Kiekvieną rugsėjį LSMU pirmakursiai laukia šventės, kai jiems įteikiami pirmieji balti chalatai – būsimos profesijos simbolis. „Tokiu būdu pasakome studentams, kad grįžę į namus pas senelius, tėvus jie jau nebus tokie, kaip išvažiavo. Net būdamas pirmo kurso studentas aplinkinių akimis esi gydytojas ir turi nešti šios profesijos misiją. Tai prasideda nuo pat pirmojo kurso. Jaučiate – pirmas studijų kursas, o jau aplanko atsakomybės jausmas“, – kalbėjo fakulteto dekanas.

 Prof. A.Macas pastebi, kad iš mokyklų abiturientai ateina jau turėdami tam tikrų žinių ir įgūdžių, o kai kuriais jų dabartinės kartos lenkia ankstesnes. „Šiuolaikiniai studentai aktyvūs, nori daugiau įgūdžių, prisiliesti prie mokslinių, klinikinių patirčių, turi įvairių poreikių. Daugelį jų nesunkiai galime išpildyti. Smagu, kad mediciną besirenkantys žmonės yra motyvuoti. Jie stengiasi pasiekti šių studijų ir dažniausiai tas noras dera su pašaukimu“, – pastebėjo prof. A.Macas.
 
Į LSMU susirenka abiturientai iš visos Lietuvos – tai lemia ir patogi geografinė padėtis, ir studijų kokybė. „LSMU renkasi vilniečiai, kauniečiai, abiturientai iš įvairių šalies kampelių. Didžiuojamės ir džiaugiamės regionų vaikais, jie turi daug ugnies, nuoširdumo, nemaža jų dalis tęsia karjerą universitete“, – kalbėjo fakulteto dekanas.

Kaip dėstoma medicina?
Paprašytas papasakoti, kas laukia būsimųjų studentų, Medicinos fakulteto dekanas prof. A.Macas teigė, kad nuo 2022 m. pradėta palaipsnė medicinos studijų pertvarka. Studentai vis anksčiau mokomi reikiamų įgūdžių. Pirmame kurse mokomasi pasitelkus simuliacines priemones – manekenus, kūno dalių muliažus, kartais paciento vaidmenį atlieka dėstytojas. Prof. A.Macas pasakojo, kad užsienyje šiuo tikslu netgi samdomi aktoriai… „Mūsų studentai mokomi prieiti prie paciento, bendrauti, užmegzti su juo ryšį. Jei pasitelkiamas žmogaus manekenas, su juo taip pat reikia pasisveikinti. Galbūt tai stebina: juk tikrovėje pacientai kartais – sunkios būklės ligoniai, net nekalba, regis, kam tada sveikintis, jei žmogus nieko nejaučia? Priešingai, gal jis daug jaučia, tiesiog negali pasakyti“, – humanistinį požiūrį akcentavo profesorius.

Jis konstatuoja, kad simuliacinė įranga – vis išmanesnė. „Manekenai kalba, skundžiasi, dejuoja, tyli, pyksta… Yra net klasės, kai studentai užsidėję virtualios realybės akinius jaučiasi, lyg stovėtų prieš gyvą pacientą, kuris atsako į jo klausimus, – apie naujausius mokymo metodus pasakojo dekanas ir pridūrė, kad dirbtinėje aplinkoje negalima užsibūti; ateina laikas prisiliesti ir prie tikro paciento. – Antrakursiai geba paimti kraują, trečiaisiais studijų metais jie mokosi paciento klausymo, gebėjimo suprasti simptomus. Daugiausiai su pacientais susitinkama trečiais-ketvirtais studijų metais.“
 
Dekanas pažymi, kad didelis dėmesys tenka ir darbdavių lūkesčiams. „Jiems svarbu, kiek savarankiškų veiksmų ką tik baigę absolventai gali atlikti pagal pirmąją medicinos gydytojo licenciją po šešerių studijų metų. „Pasiekėme labai gerus rezultatus, tačiau išsikėlėme tikslą tobulėti dar labiau. Jaunasis medikas dar ne specialistas, dar reikia užbaigti magistro studijas, tačiau ligoninėje medicinos gydytojas jau gali tapti visaverčiu gydytojų bendruomenės jaunuoju nariu“, – kalbėjo prof. A.Macas.

Paklaustas apie savo, kaip dekano planus, jis pažymi, kad ankstesni dekanai buvo ir yra atsidavę, įspūdį keliančios asmenybės, garsūs Lietuvos medikai ir kartu žinomi mokslininkai, dėl to jaučia didelę pareigą tęsti jų darbus. „Pagadinti galima greitai, todėl pradžia turi būti lėta, kad užtikrintai keliautume toliau“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šiuo metu rengiamasi atsakingai plėsti fakulteto erdves.
 
Kodėl norintys studijuoti mediciną turėtų rimtai pasvarstyti būtent apie Kauną? „Yra keli pagrindiniai dalykai, – teigia profesorius. – Visų pirma Kaunas nuo seno yra studijų ir studentų miestas. LSMU ir jame veikiantys fakultetai gyvuoja bei plėtojami daugiau nei šimtą metų. Kaunas tampa miestu, kuriame visos stacionarinės asmens sveikatos įstaigos yra susijusios su Universitetu ir jo raida bei augimu. Tad Kaunas išlieka išskirtinis ne tik universitetų ir aukštųjų mokyklų miestas, bet ir sveikatos paslaugų formuotojas. Čia atsiskleidžia LSMU stiprybė ir unikalumas.“

Užuot ieškoję trečio brolio, skirkime daugiau lėšų sveikatos sistemai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. dr. Kęstutis Petrikonis.
 
– Teigiate, kad pavasaris į LSMU įžengė visomis prasmėmis…
– Tikrai išgyvename pavasarį ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Atsinaujino studijų programos, keičiasi dekanai, įsilieja naujų žmonių. Prof. A.Macas pradėjo vadovauti Medicinos fakultetui, Visuomenės sveikatos fakultetas taip pat turi naują dekanę – prof. dr. Idą Liseckienę.
 
– O kaip vertinate valstybės finansuojamų vietų skaičių sveikatos mokslams, jų pakanka?
– Paliesta tema, kur daug džiugesio nėra. Susirūpinimą kelia ryškus valstybės finansuojamų vietų mažėjimas odontologijos studijų programoje. Jau ir užpernai, kai buvo trisdešimt vietų, įspėjome, kad tai per mažai, tačiau šiemet turime vos dvidešimt. Toks sprendimas atrodo keistas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos žmonių nerimą dėl kylančių odontologinių paslaugų kainų. Žinoma, jas lemia įvairios priežastys – geresnis mokesčių mokėjimas, padidėjusios algos. Tačiau paslaugų prieinamumo valstybiniame sektoriuje tai nedidins. To, kuris studijavo savo lėšomis, valstybės sistemoje dirbti nepriversi. Problema gilėja ir, deja, šio klausimo niekas nesvarsto. O kas svarsto – atstovauja privatiems odontologams, kurie mato tik konkurencijos klausimą ir nieko daugiau.
Valstybės finansuojamų medicinos studijų vietų šiemet padidėjo penkiolika – iki trys šimtai keturiasdešimt penkių. Tai leis dar didesnei daliai studentų dėmesį skirti studijoms, nereikės galvoti, kaip uždirbti, jie bus laisvesni sprendimuose.

Nors farmacijos vietų skaičius padidėjo devyniomis ir iš viso yra penkiasdešimt devynios, tačiau to negana. Už mokslą mokėjęs studentas norės atidirbti paskolą ar tėvų investuotas lėšas, tad matome panašią problemą kaip su odontologais.
Reabilitacijoje valstybės finansuojamų vietų padidėjo keturiomis. Matome neatitikimą su kolegijomis, nes pas mus baigę studentai įgyja universitetinį bakalauro laipsnį, o kolegijoje mokosi metais trumpiau, ten konkursinis balas mažesnis. Jei norime gerų, universitete parengtų specialistų, turėtų būti atsižvelgta ir skirstant valstybės finansavimą.

Itin keistas valstybės požiūris mažinti finansuojamų slaugos studijų vietų skaičių. Jų buvo du šimtai trisdešimt, o šiemet sumažėjo dvidešimčia. Mažėjimas yra ir kolegijose. Viceministras žadėjo, kad jų bus daugiau, bet žinutė nėra gera. Jei deklaruojame, kad trūksta slaugytojų, turime galvoti, kaip didinti, o ne mažinti finansavimą.
 
– Investicijas į sveikatos apsaugos sistemą laikote esminėmis.
– Tikrai taip. Valstybė turi galvoti, ar reikia tiek vietų, pavyzdžiui, informacinių technologijų studijų programose, nes tuojau nebus kam pasirūpinti pačiu didžiausiu piliečių turtu – sveikata. Noriu apibendrinti, kad yra pokyčių į gera, bet pasigendu aiškios vizijos, kur link einame, kaip planuojamas specialistų poreikis po penkerių, dešimties metų. Žmonės, kurie renkasi studijas, planuoja ateitį ilgalaikėje perspektyvoje, o politikų ciklas – ketveri metai. Ne be reikalo sakoma, kad bažnyčia ir universitetai – dvi stabiliausios institucijos. Mes rūpinamės ne tik studentais, bet ir valstybės bei regiono gerove, todėl į universitetų nuomonę derėtų atsižvelgti.
Universitetas ieško sprendimų, atnaujina programas. Semiamės patirties iš kitų šalių ir kuriame gerąją praktiką patys. Stebime ekspertų vertinimus: studijų kokybė tikrai kyla. Todėl natūralu, jog to paties tikimės ir iš valstybės. Kad daugėtų finansuojamų vietų, didėtų darboviečių, į kurias ateina mūsų absolventai, patrauklumas. Kitaip jie išvyks į užsienį. Turime skirti tam dėmesio, kad sulaikytume juos Lietuvoje.
Medicinos darbuotojai nori dirbti patogiai, už gerą algą. Nereikia tikėtis, kad atsiras „trečias brolis“, kuris pasirūpins ir aukosis dėl visuomenės – jo nėra. Turime patys rūpintis darbo vietų patrauklumu. Kartais norisi ir aštriau pasakyti: atsibuskit, nes nebus kam dirbti. Juolab kad pasaulinės tendencijos rodo, jog nebūtinai patys gabiausi norės rinktis mediciną.

– Jau prasidėjo išankstinis priėmimas?
– Taip, ankstesniais metais baigusieji mokyklas jau dabar gali stoti į valstybės nefinansuojamas vietas. Vienas priėmimo etapų – motyvacijos pokalbiai. Juos pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas rengiame jau penkerius metus. Norėtume ateityje tai pritaikyti ir valstybės finansuojamoms vietoms.
 
– O kaip vyksta motyvacinis pokalbis, kaip jam pasiruošti?
– Motyvacinio pokalbio metu mums rūpi išsiaiškinti asmenines kandidato savybes: ar prieš mus visapusiška, tikslo siekianti asmenybė. Jei žmogus sugebėjo sunkiai dirbti, išsikelti tikslą ir jį pasiekti, net ir kitoje srityje, tarkime, laimėjo šokių konkursą, tai vertiname kaip privalumą. Jis rodo mokėjimą kryptingai veikti siekiant tikslų. Svarbūs ir kandidato komunikaciniai gebėjimai, kurie medicinoje būtini.
Motyvacinio pokalbio baimintis nereikia, ir galiu tik pridurti, jog jei žmogus pasirengęs studijuoti, visi tai akivaizdžiai mato. Nepaslėpsi nei pasirengimo, nei nepasirengimo.
 
– Daug kas baiminasi, ar sugebės studijuoti mediciną – dalyką, kurio studijos tikrai laikomos nelengvomis.
– Tai – rimtos studijos, tačiau jei gerai mokeisi gimnazijoje, ir studijuoti nebus sunku. Noriu pastebėti, kad egzaminų rezultatai nebūtinai atspindi pasirengimą – juk gali ir nepasisekti, tačiau jei buvai geras mokinys, greičiausiai būsi geras studentas.
O universitetas pasiruošęs ugdyti visapusišką asmenybę: turime įvairių kultūrinių programų, Emanuelio Levino centrą, Studentų reikalų tarnybą ir netgi studentų dekaną, ko neturi joks kitas universitetas. Visa socialinė, psichologinė pagalba taip pat yra šalia, ir ji bus žymiai didesnė nei anksčiau – to tikrai reikėjo.

Teksto aut. Sima Kazarian