COVID-19 pandemijos poveikis Lietuvos 65 m. ir vyresnių gyventojų sveikatai ir gyvensenai bei rekomendacijų jų sveikatos stiprinimui parengimas

SANTRAUKA

COVID-19 pandemija, įvesti ribojimai pakeitė visų Lietuvos gyventojų, tame tarpe ir 65 m. ir vyresnių, gyvenimą ir gyvensenos įpročius. Šio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamo projekto tikslas – įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos 65 m. ir vyresnių gyventojų sveikatai ir gyvensenai ir parengti rekomendacijas jų sveikatos stiprinimui.

65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų 2018–2022 metais mirčių priežastys gautos iš Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro. 65 metų ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų ligotumo dažniausiomis lėtinėmis ligomis rodiklių pokyčiams 2018–2022 m. apskaičiuoti vertintas sergančių asmenų skaičius, kurio šaltinis  – Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinė sistema. 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonei įvertinti buvo atlikta reprezentatytyvi apklausa. 2024 m. sausio 5–17 d. anoniminės apklausos būdu buvo apklausti 1503 65 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai. Tyrimas vyko akivaizdinio interviu respondento namuose būdu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

2018–2022 metais didžiausias pagal amžių standartizuotas bendrasis mirtingumas mieste ir kaime nustatytas tarp 85 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. 2018–2022 metais didžiausias vyrų ir moterų standartizuotas mirtingumas nustatytas nuo kraujotakos sistemos ligų, išskyrus 65–69 metų moterų. Šioje moterų amžiaus grupėje pirmąją vietą 2020 ir 2022 metais užėmė mirtingumas nuo piktybinių navikų. 2020–2022 metais didžiausias Lietuvos gyventojų perteklinis mirtingumas visose amžiaus grupėse buvo registruotas 2021 metais.

Vertinant visų atrinktų ligų tendencijas 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų tarpe 2018-2022 metais, nustatyta, kad tik 6 ligų (demencija, glaukoma, krūtinės angina, tulžies pūslės akmenligė, priešinės liaukos piktybinis navikas bei obstrukcinės plaučių ligos) ligotumas mažėjo – 2,3–8,8 proc. Ligotumo rodikliai kitomis ligomis analizuojamu laikotarpiu didėjo – 0,2–100 proc. 2022 m. vyresnio amžiaus asmenys daugiausia sirgo hipertenzinėmis ligomis, lipoproteinų apykaitos sutrikimais ir kitomis lipidemijomis, krūtinės angina, laidumo sutrikimais ir širdies aritmijomis.

Apklausos metu dauguma respondentų teigė, kad jų mitybos, rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai, suvalgomo maisto kiekis, užkandžiavimo dažnumas bei kūno svoris COVID-19 pandemijos metu nepasikeitė, tačiau sumažėjo fizinis aktyvumas, suretėjo bendravimas su artimaisiais tiesiogiai, susitinkant ir padažnėjo bendravimas nuotoliniu būdu. Nedidelė respondentų dalis pažymėjo, kad padidėjo jų užkandžiavimo dažnumas bei kūno svoris. Apie pusė respondentų teigė, kad COVID-19 pandemijos metu atsiradę maisto produktų vartojimo pokyčiai išliko, kita pusė – kad grįžo į priešpandeminį lygį; dažniausiai respondentai teigė, kad išliko greitojo maisto ir konditerijos gaminių bei kitų saldumynų vartojimo įpročiai. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad po COVID-19 pandemijos išliko jos metu atsiradę kūno svorio pokyčiai bei rūkymo dažnumas ir intensyvumas. Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, kad į priešpandeminį lygį grįžo bendravimas tiesiogiai, susitinkant bei bendraujant telefonu, fizinis aktyvumas bei alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas ir kiekis.

Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą nustatyta, kad dažniausiai respondentai COVID-19 laikotarpiu lankėsi šeimos gydytojo bei gydytojo specialisto konsultacijose. Daugiau nei penktadalis tiriamųjų teigė, kad jiems nebuvo suteikta jokių sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant nuotolines. Pagrindinės įvardytos priežastys, kodėl nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo šios: neturėjo sveikatos sutrikimų, nenorėjo lankytis gydymo įstaigoje, nes bijojo užsikrėsti COVID-19 virusu, ir negalėjo užsiregistruoti pas gydytoją.

Remiantis mokslo literatūros apžvalga, kitų autorių atliktais tyrimais ir projekto metu atliktų tyrimų gautais rezultatais, parengtos rekomendacijos. Jos skirtos neigiamų senyvo amžiaus gyventojų gyvensenos pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu padariniams mažinti.