„Neurologijos ruduo“: autoritetų atradimai ir sėkmingi jaunųjų debiutai

„Neurologijos ruduo“: autoritetų atradimai ir sėkmingi jaunųjų debiutai

Tradiciniai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) neurologijos mokslo srities renginiai ­– moksliniai praktiniai neurologijos „pavasariai“ ir „rudenys“ – pasižymi įvairove: kaskart plačiai, iš skirtingų požiūrių gilinamasi į kurią nors neurologijos aktualiją, kviečiama žinomų specialistų.

Gruodžio pradžioje įvykęs „Neurologijos ruduo Kaune 2022“ didžiausią dėmesį teikė judesių sutrikimams. Renginys subūrė per 220 įvairių sričių specialistų: gydytojų neurologų, vaikų neurologų, neurochirurgų, fizinės medicinos ir reabilitacijos, vidaus ligų, šeimos ir kitų specialybių gydytojų, medicinos psichologų, kineziterapeutų.

Tradicinę, jau ketvirtus metus vykstančią mokslinę praktinę konferenciją organizavo LSMU MA Neurologijos klinika ir Neurologų draugija.

Konferencijoje subtiliai atiduota duoklė prasmingam Mokytojo ir Mokinio ryšiui. Atskleidžiant ir akcentuojant bendradarbiavimą, veiklos tęstinumą, pagarbą vyresniesiems kolegoms, daug vilčių teikiančias ateities perspektyvas, „Neurologijos rudens Kaune“ pirmoji dalis pavadinta „Mokytojai ir mokiniai“, antroji – „Mokiniai ir mokytojai“.

Pirmajai konferencijos daliai pirmininkavo LSMU MA kanclerė, Neurologijos klinikos vadovė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė ir LSMU prorektorius studijoms, Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas prof. dr. Kęstutis Petrikonis. Antrajai – Neurologijos klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus vadovė prof. dr. Renata Balnytė ir Neurologijos skyriaus vadovas prof. dr. Antanas Vaitkus.

Kauno neurologai turi kuo pasidžiaugti

Prof. habil. dr. D. Rastenytė įžanginiame pranešime apie šiųmečius Kauno neurologų pasiekimus apžvelgė svarbiausias Neurologijos klinikos veiklos sritis, daugiau dėmesio skirdama proveržiams, kuriems pasiekti reikėjo ne vienerių metų darbo.

Kauno klinikose veikiančiame Epilepsijos centre (vad. prof. dr. Giedrė Jurkevičienė) šiemet galutinai įteisinta epilepsijos daugiadalykio konsiliumo veikla gydymui atsparios epilepsijos priešchirurginiam ištyrimui. Pradėtas taikyti tokiu ištyrimu grįstas priepuolinės elektroencefalografijos aprašymas vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos tyrime.

Dokt. Evelinos Pajėdienės iniciatyva Kauno klinikose jau galima atlikti narkolepsijos diagnostikai ir diferencinei diagnostikai svarbų neuropeptido hipokretino koncentracijos tyrimą smegenų skystyje. Tai tyrimas, būtinas norint atitikti tarptautinius standartus ir patvirtinti narkolepsijos diagnozę.

Nervų ir raumenų ligų centre (vad. gyd. Evelina Grušauskienė  ir gyd. Milda Dambrauskienė) patvirtintas odos biopsijos protokolas – tyrimas, kuris palengvina smulkiųjų skaidulų polineuropatijos diagnostiką.

Pradėti gydyti suaugusieji pacientai, sergantys 3 tipo spinaline raumenų atrofija– iki šių metų šis gydymas buvo prieinamas tik vaikams, sergantiems  1-2 tipo raumenų distrofija.

Atnaujintos abi Neurologijos klinikos vykdomos rezidentūros programos, padėti pagrindai bazinės neuroradiologijos, kaip subspecializacijos,  kompetencijų įgijimui neurologijos rezidentūros metu. Studentams ir rezidentams parengtas leidinys  – „Įvadas į klinikinę encefalografiją“.

Džiugina ir jaunoji specialistų karta: gydytojos Evelina Pajėdienė ir Gintarė  Žemgulytė, baigia rengti daktaro disertacijas. E. Pajėdienė išrinkta Lietuvos miego medicinos draugijos prezidente, Europos neurologų akademijos Miego ir budrumo sutrikimų grupės pirmininke. G. Žemgulytės pranešimas 15-oje Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje pripažintas geriausiu.

Parkinsono liga aptarta įvairiais aspektais

Judesio sutrikimus nagrinėjusioje šiųmetėje konferencijoje nemažai pranešimų skirta nagrinėti vienai pagrindinių judesių sutrikimą sukeliančių ligų – Parkinsono ligai.

Išsamų pagrindinį pranešimą „Parkinsono liga – nevienalytė ir sudėtinga dėl klinikinės išraiškos ir progresavimo“ skaitė ir žymus šios srities autoritetas, Karolinskos ligoninės (Švedija) prof. Peras Svenningssonas. Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo, konferencijos dalyviai profesoriui uždavė nemažai klausimų.

Vėliau Parkinsono liga buvo aptarta ir įvairiais kitais aspektais. Dokt. Erlandas Paulėkas aptarė prodrominės Parkinsono ligos stadijos nemotorinių simptomų spektrą ir naujų biožymenų paiešką, dokt. Evelina Pajėdienė nagrinėjo miego sutrikimus, sergant Parkinsono liga ir parkinsonizmu. Gydytojas rezidentas Tadas Vanagas kalbėjo apie atipinio parkinsonizmo ir griuvimų diferencinę diagnostiką.  

Dr. Kristina Laučkaitė (East Kent University Hospital, JK) aptarė antrinį (kraujagyslinį, vaistų sukeltą ir kt.)  parkinsonizmą: kada įtarti, kaip gydyti.

Vaistai nuo Parkinsono ligos – jau pakeliui?

Po savo pranešimo prof. Peras Svenningsonas atsakė į keletą klausimų.

Kadangi profesorius ­– Nobelio komiteto narys ir aktyviai dalyvauja teikiant Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje, vienas pirmųjų klausimų prof. P. Svenningsonui ir buvo – už kokį proveržį ir kada, jo manymu, galėtų būti teikiama Nobelio premija už proveržį gydant Parkinsono ligą?

Pasak mokslininko, praeityje jo tautietis Arvidas Carlssonas yra gavęs Nobelio premiją už atradimus, susijusius su signalo perdavimu nervų sistemoje. Premija įvertinti mokslininko darbai buvo susiję su Parkinsono liga. Šiuo metu esama tam tikrų proveržių stimuliuojant smegenis, neurochirurgas profesorius Alimas Louisas Benabidas (Prancūzija) šioje srityje pelnė prestižinį Laskar apdovanojimą.

„Vis dėlto turbūt labiausiai Nobelio premijos verta būtų atrasta terapija arba vaistai – juk mes iki šiol neturime nei veiksmingo gydymo, nei vaistų nuo Parkinsono ligos“, – pastebėjo pašnekovas.

„Šiandien svarbiausia tai, jog jau yra žinoma daug skirtingų Parkinsono ligos pogrupių. Ateityje jie bus skirtingai gydomi – ir tai gali pakeisti požiūrį į pačią ligą.

Šiuo metu laboratorijoje ieškome būdų ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti Parkinsono ligą. Džiaugiamės galėdami papildyti ligos patogenezę ir kurti terapiją be šalutinio poveikio. 

Atlikome ganėtinai įdomių klinikinių tyrimų ir manome, kad pagrindiniai vaistai jau pakeliui.

Klinikinių tyrimų tikslas – sulėtinti ligos eigą. Esame gavę finansavimą išbandyti būdus ligos eigai lėtinti nenaudojant prieuždegiminio gydymo, taip pat gydyti diabetą ir reguliuoti alfa-sinukleinus.

Parkinsono liga progresuoja itin sparčiai, tai didelė problema. Kai kurie pacientai patiria palyginti švelnius šios ligos simptomus, tačiau kai kurie vidutiniškai per 15 metų pasiligoja labai sunkiai. Pagrindiniuose tyrimuose sužinome vis daugiau apie įvairius genetinius ir tarpląstelinius mechanizmus, kuriuos bandome koreguoti pasitelkę genų terapiją“, – apie savo tyrimus pasakojo prof. P. Svennigsonas.

Ar įmanoma Parkinsono ligos prevencija – ar mes patys galime ką nors padaryti?  

„Šiandien nėra jokios veiksmingos prevencijos nuo šios ligos. Tačiau yra žinoma, jog galimybę susirgti Parkinsono mažina fizinis aktyvumas, mankšta, taip pat kava (kofeinas ) – ir, deja, taip pat nikotinas. O štai diabetas didina tikimybę susirgti šia liga.  Manau, viskas, ką galime padaryti – sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, priemonės nesusirgti diabetu ir kavos gėrimas“, – šyptelėjo pašnekovas.

Po renginio – naujos žinios ir galimybės

Konferencijoje „Neurologijos ruduo Kaune 2022“ aptartos ir kitos neurologijos aktualijos.  Prof. Dr. Kęstutis Petrikonis gilinosi į spastiką ir distoniją po insulto, prof. dr. Antanas Vaitkus aptarė neurodegeneracines ligas ir galvos skausmus.

Gyd. Jolita Čičelienė kalbėjo apie tai, ar verta tirti uoslę, doc. dr. Giedrė Gelžinienė skaitė pranešimą apie epilepsiją ir judesių sutrikimus, doc. dr. Dalia Mickevičienė – apie judesių sutrikimus sergant išsėtine skleroze. Gyd. Deimantė Janulytė pateikė naujausių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų apie neramių kojų sindromą, dokt. Mindaugas Urbonas aptarė hidrocefalijos ir jos sukeltų simptomų neurochirurginio gydymo galimybes.

Neurologų draugijos pirmininkas prof. K. Petrikonis pabrėžė: renginio formatas numatė ir žinomų tarptautinių pranešėjų, ir jaunųjų, karjerą pradedančių mokslininkų pranešimus, taip pat siekta ir sutelkti dėmesį į vieną ligą, šiuo atveju – Parkinsono, ir pateikti didelę įvairovę pranešimų apie kitas ligas.  Visa tai šioje konferencijoje labai pasiteisino.

„Parkinsono liga ar į ją panašios būklės pagal klasifikaciją yra klasikinė judesių sutrikimo liga. Kadangi šiuo metu pasaulyje aktyviai ieškoma, kaip paveikti Alzeimerio ligos progresavimą ir plitimą, tikėtina, kad kita, susilauksianti tokio dėmesio, bus Parkinsono liga.

Puikūs tarptautiniai pranešėjai sulaukė susirinkusiųjų dėmesio. Prof. P. Svenninsonas ­ – vienas produktyviausių mokslininkų, dirbančių su Parkinsono liga ir ankstyvąja jos diagnostika, mūsų bendradarbiavimas tęsiasi, ir planuojame jį plėsti, ypač miego sutrikimų ir Parkinsono ligos gydyme, kur galėtume būti stiprūs partneriai.

Dr. Kristina Laučkaitė, Ist Kento universiteto Judesių sutrikimo padalinio vadovė, pranešė šios srities naujienų iš Jungtinės Karalystės – ir suteikė visai temai platesnės perspektyvos.

Labai pasiteisino įvairių kitų ligų aptarimas. Tradiciškai skatiname dalyvauti ir jaunus pranešėjus.

Tad esu patenkintas tiek konferencijos apimtimi, tiek ir turiniu: suteikė naujų žinių, idėjų, atskleidė ryšį tarp mokytojų ir mokinių, parodė tarptautines perspektyvas, suteikė progą įvairių specialybių gydytojams susitikti, pasidalyti patirtimi, padiskutuoti.

Šiais laikais daugelis problemų jau išeina iš vienos disciplinos ribų, tad atsiveria naujų galimybių“, – apibendrino prof. K. Petrikonis.