„Norėjau būti herojumi, bet supratau, kad medicina nėra filmas“: neurochirurgas – apie kelią į profesiją

„Norite būti gerais gydytojais – eikite į ligoninę, būkite prie žmonių, šalia pacientų, su jais bendraukite ir bendradarbiaukite“, – medicinos studentus neretai ragina gydytojas neurochirurgas Karolis Bareikis.

Tai – patarimas iš gydytojo asmeninės profesinės patirties: nuo antrojo medicinos studijų kurso pradėjęs dirbti ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje, būsimasis medikas įgijo praktinių įgūdžių ir išmoko esminės gydytojui elgsenos, pirmiausia – nebijoti žmogaus, nebijoti paciento nei liesti, nei kalbinti, nesvarbu, kokio jis socialinio statuso ir su kokia sveikatos problema atėjęs.

„Supratau, kad būti geru gydytoju reiškia būti šalia žmogaus“, – sako gydytojas.

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas Karolis Bareikis daug valandų praleidžia operacinėje ir kasdien priima sprendimus gydant sudėtingas, gyvybiškai svarbias pacientų būkles – nuo galvos smegenų ir stuburo navikų iki kraujagyslių patologijų.

Gydytojo darbas anaiptol neapsiriboja operacine, o aprėpia visą gydymo procesą – nuo konkretaus paciento apžiūros, jam skiriamų tyrimų analizės iki pooperacinės paciento priežiūros, ilgalaikio individualaus pasirengimo kiekvienam laukiančiam atvejui.

Kiekviena diena prasideda tradicine gydytojų „penkminute“ – trumpais, labai svarbiais gydomų pacientų atvejų aptarimais, kuriuose su kolegomis nustato gydymo planus, sprendžia sudėtingiausius klinikinius klausimus. Nemažai laiko gydytojas skiria ir akademinei veiklai: LSMU savo patirtimi ir žiniomis dalijasi su būsimaisiais gydytojais.

Apmąstydamas savo profesinį kelią, pašnekovas akcentavo gydytojo profesijai svarbiausius momentus.

Ar sunku studijuoti mediciną?

„Dažnai klausia: ar sunku studijuoti mediciną? Taip, sunku. Kodėl? Nes žmogaus organizmas – labai sudėtingas, informacijos apie jį – daug ir ji labai sparčiai atsinaujina“, – pastebėjo gydytojas.

Pačiam pašnekovui siekis studijuoti mediciną susiformavo dar vaikystėje. Nors šeimoje gydytojų nebuvo, veikė aplinkos vertybės, stiprūs autoritetai, skatino šeimos nariai. Vėliau pasirinkimą stiprino ir realūs pavyzdžiai: žinomų gydytojų – širdies chirurgo profesoriaus Vytauto Sirvydžio, mikrochirurgijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Mečislovo Vitkaus operacijos:

„Žavėjausi jais kaip herojais – ir pats norėjau tapti tokiu herojumi. Tad natūraliai atėjus metui apsispręsti, gydytojo kelias atrodė artimas. Nemažai nulėmė ir tai, kad mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai“, – prisimena jis.

Pasak K. Bareikio, medicinos studijos „stovi“ ant trijų svarbių polių: iš pradžių studentai semiasi teorinių žinių, vėliau formuojami jų praktiniai įgūdžiai, galiausiai – profesinė elgsena, santykis su pacientu, sveikatos priežiūros įstaiga:

„Kaip kariuomenėje niekas iš karto neišsiunčia į mūšį, nepatyrusiam pilotui nepatikimas sudėtingas lėktuvas – taip ir medicinoje: bazinių įgūdžių išmokstama saugiai – su muliažais, manekenais, inovatyvia medicininės simuliacijos įranga. Tik vėliau, praktikų universitetinėje ligoninėje metu, studentai jau pradeda integruoti savo žinias ir įgūdžius į klinikinę praktiką: bendrauja su pacientais, stebi simptomus, bando įžvelgti, kokia tai gali būti sveikatos problema, diagnozė.“

Pašnekovas neslepia: komforto medicinoje išties nedaug, sunki – ne tik pradžia. Dėl su profesija susijusios patirties ir savivertės stokos iš pradžių keblu bendrauti su pacientu, pasikliauti savo žiniomis ir veiksmais. Bet dirbant tarp žmonių, dedant pastangas, mokantis, kaupiant patirtį su laiku išauga ir pasitikėjimas savimi, ir profesionalumas.

Profesionalą ugdo ne tik studijos

K. Bareikiui pirmieji medicinos studijų metai nepasirodė itin sudėtingi – vis dėlto stipriu proveržiu tapo antrasis kursas. Darbas skubiosios pagalbos skyriuje užaugino kaip būsimą profesionalą, papildė žinių ir gyvenimo patirties bagažą.

Svarbią vietą studijose užėmė ir bendruomenė. Choras, į kurį tuo metu įsijungė studentas, tapo ne tik kūrybine erdve, bet ir profesionalų tinklu.

„Visi buvome ganėtinai alkani tos medicinos, choras buvo mūsų bendras pomėgis. Kai esi tarp žmonių, kurie rimtai žiūri į mediciną – pats pradedi labiau stengtis. Šis žmonių ratas išliko.

Šiuolaikinėje medicinoje vienas jau nelabai ką gali padaryti, kad ir koks būtum auksinių rankų gydytojas: praktiškai visose srityse dirba komanda, ir jei jos neturi ar nesugebi joje dirbti – gydyti žmones bus sunku“, – patirtimi dalijosi gydytojas.

Viena ryškiausių studijų akimirkų – susidūrimas su realiu chirurgijos mastu:

„Atrodė, dirbdamas ligoninės priimamajame, jau esu matęs daug – o tada turėjome profesoriaus Ryčio Rimdeikos dėstomą plastinės rekonstrukcinės chirurgijos ciklą.

Profesoriui atvertus atvejų ir nuotraukų archyvą – suvokiau, kad iš tikrųjų dar nieko nesuprantu apie chirurgiją, pamačiau, kiek aš dar nežinau ir koks platus yra šis laukas, kiek daug jame įmanoma padėti žmogui.“

Šis suvokimas tapo svarbiu lūžio tašku – momentu, kai vyksta tikras profesinis augimas.

Specializacija: ne romantika, o pasirinkimo kelias

Neurochirurgiją kaip būsimą specializaciją K. Bareikis atrado ne iš karto. Sprendimas brendo pamažu, atmetant kitas kryptis. Iki galutinai apsispręsdamas, bandė save akušerijos ginekologijos, pilvo chirurgijos, krūtinės chirurgijos srityse.

„Žinojau, kad noriu chirurgijos. Tas noras būti tam tikru herojumi niekur nedingo“, – šyptelėjo pašnekovas.

Aktyvus domėjimasis, darbas ligoninėje, dalyvavimas studentų mokslinėje veikloje, praktika operacinėje padėjo atrasti ir iš arti stebėti neurochirurgijos sritį. Vėliau atsitiktinai atsirado laisva niša šios srities studentų mokslinėje veikloje, dažnos asistavimo operacinėje galimybės. Įsijungus į neurochirurgijos srities lauką, jis pradėjo patikti.

Būti gydytoju: asmeninis lygmuo ir saviraiška

Pasak neurochirurgo, svarbiausia gydytojo savybė – atsparumas: jis dirba ten, kur žmonės ateina su savo nelaimėmis. Taip pat svarbu gebėti išlaikyti profesinį atstumą, fizinė ištvermė (operacijos gali trukti daugybę valandų), gebėjimas koncentruotis, dirbti komandoje.

Netikėtas privalumas gydytojui – muzikinis išsilavinimas. Pianino pamokos išlavino rankų motoriką, jautrumą, padėjo joms prisitaikyti prie skirtingų audinių – nuo labai trapių iki kietų. Tai labai praverčia operuojant.

Gydytojas pabrėžia, kad reali medicina skiriasi nuo idealizuoto įvaizdžio: kai pradedi suprasti ligas ir jų gydymą – suvoki savo ribotumą. Todėl svarbiausia – ne dideli lozungai, nepamatuoti siekiai („įveiksiu vėžį“) , o nuoseklus darbas ir mokslas, vidinis įsipareigojimas ieškoti naujų ligų gydymo sprendimų ir judėti į priekį.

Didelė atsakomybė, koncentracija, įtampa – kaip gydytojas įveikia stresą, atsipalaiduoja po įtemptos darbo dienos?

Čia LSMU išugdyti medikai itin pabrėžia aktyvaus, kokybiško fizinio aktyvumo naudą.

Tarp gyd. K. Bareikio streso įveikos būdų – aktyvus bėgiojimas, bėgimas su kliūtimis. Vienas būdų, kurį renkasi K. Bareikis, ganėtinai radikalus – šaltas vanduo: „Neri į eketę – ir labai greitai nusiramini. Fizinis iššūkis nepalieka laiko galvoti apie problemas.“

Nedingo ir pomėgis muzikai: gydytojas iki šiol su kolegomis dainuoja chore.

K. Bareikio patarimai: jei ketini rinktis gydytojo kelią

• Svarbiausia – per anksti neprisirišti prie kurios nors vienos specialybės. Pirmiau verta rinktis sektorių, o ne konkrečią specialybę.
• Medicinos studijos suteikia daug galimybių – ir klinikinėje srityje, ir kitose kryptyse. Bet vien studijų nepakanka: reikia nerti į visą akademinį LSMU gyvenimą – nes būtent ten vyksta tikras augimas.
• Studentiškos veiklos, LSMU bendruomenė ir praktinė patirtis padeda formuotis ne tik kaip specialistui, bet ir kaip žmogui: Universitete išmoksti būti atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus.
• Medicinos studijas LSMU verta rinktis, nes jos atveria plačias profesinės ir asmeninės saviraiškos galimybes. Nėra kitos tokios įdomios specialybės, kurioje galėtumei tapti ne tik medicinos profesionalu, bet ir patikimu bendradarbiu, sveikatos advokatu, mokslininku, komunikatoriumi, sveikatos politikos, sveikatos teisės, sveikatos ekonomikos, bioetikos ir daugelio kitų kitų sektorių ekspertu.

Išsamiau apie medicinos studijas: https://lsmu.lt/priemimas/vientisosios-studijos/medicina/