Nuo paskaitų iki nuotakų makiažo: LSMU dėstytojai kūryba padeda atrasti pusiausvyrą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytoja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Austėja Juškienė savo kasdienybėje derina akademinę veiklą, darbą medicinoje ir kūrybą. Jau beveik dešimtmetį ji užsiima profesionaliu vizažu.

Ši veikla A. Juškienei padeda atsitraukti nuo profesinės kasdienybės ir atrasti emocinę pusiausvyrą. Nors iš pirmo žvilgsnio medicina ir vizažas atrodo visiškai skirtingos sritys, dėstytoja jose įžvelgia ir panašumų.

Rinktis anesteziologiją paskatino mamos pavyzdys

Pasirinkti gydytojos anesteziologės-reanimatologės profesiją A. Juškienę paskatino šeimoje matytas pavyzdys. Jos mama taip pat yra anesteziologė, todėl su šios specialybės ypatumais pašnekovė susipažino anksti.

„Matydavau, kaip mama dirba, ir tai mane pakreipė į šią medicinos sritį. Joje sprendimai priimami čia ir dabar. Mane patraukė galimybė matyti savo darbo rezultatus ir padėti žmonėms. Galbūt dėl to ir pasirinkau šią specialybę“, – pasakoja gydytoja.

Susidomėjimas akademine veikla A. Juškienę lydėjo dar studijų metais. Tuomet ji aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos būreliuose bei įvairiuose mokymuose.

„Dar būdama rezidentė jaučiau, kad norėčiau mokyti jaunesnius kolegas. Baigusi rezidentūrą nusprendžiau, kad tikrai noriu perduoti savo žinias. Man patinka pasakoti, vesti paskaitas, kartais net ir paklausinėti rezidentų operacinėje“, – šypsosi LSMU dėstytoja.

Nuo nuotakų iki fantastinių personažų

Vizažas A. Juškienės gyvenime atsirado dar studijuojant rezidentūroje. Išbandžiusi makiažo kursus, ji sulaukė pagyrimų, kad šioje srityje jai puikiai sekasi. Tai paskatino ir toliau gilinti žinias.

„Nusprendžiau lankyti dviejų mėnesių mokymus Vilniuje, o juos baigusi gavau vizažistės pažymėjimą. Vėliau baigiau ir šukuosenų kursus. Taip 2017 metais prasidėjo mano kelias vizažo srityje“, – prisimena ji.

Ilgainiui pomėgis išaugo į profesionalią veiklą. „Atsirado fotografų, kurie norėjo bendradarbiauti, kūrėme įvairius meninius projektus, dalyvavome konkursuose. Mano darbai – nuo nuotakų makiažo iki fantastinių personažų kūrimo“, – pasakoja A. Juškienė.

Trejus metus A. Juškienė dirbo ir grožio salone. Šiandien vizažu ji užsiima savo malonumui. Pasak LSMU dėstytojos, norint suderinti akademinę veiklą, gydytojos darbą ir pomėgius reikia kruopštaus planavimo, tačiau iš anksto žinant budėjimų grafiką galima atrasti laiko ir kūrybai.

Per beveik dešimtmetį vizažo srityje A. Juškienė susidūrė su daugybe netikėtų situacijų, kuriose tekdavo pasitelkti ne tik kūrybiškumą, bet ir gebėjimą greitai spręsti problemas.

„Ateina panikuojantis jaunikis ir sako, kad nemoka užsirišti kaklaraiščio. Įjungi „YouTube“ ir pradedi rišti, nors tau pačiai tai irgi pirmas kartas. Arba kas nors paprašo užrišti korsetą. Tokiose situacijose turi čia ir dabar išmokti kažką naujo“, – juokiasi pašnekovė.

A. Juškienė pastebi, kad medicinoje ir vizaže praverčia panašūs įgūdžiai, ypač kruopštumas ir rankų tikslumas.

„Kai atliekame, tarkime, spinalinę anesteziją, labai svarbu, kad ranka nejudėtų. Taip pat yra ir brėžiant akių kontūro liniją. Kiti medikai, pavyzdžiui, chirurgai, mezga. Taip lavinamas rankų miklumas, judesių tikslumas ir kruopštumas“, – pastebi ji.

Vizažas – tarsi meno terapija

Vis dėlto didžiausią vizažo vertę A. Juškienė įžvelgia galimybėje atsitraukti nuo kasdienių profesinių atsakomybių ir pasinerti į visai kitokią aplinką. „Man vizažas yra kaip meno terapija. Tai padeda atsitraukti nuo kasdienės rimties ir išlaisvinti savo kūrybinę pusę“, – dalijasi dėstytoja.

Apie pomėgių svarbą medikų emocinei savijautai buvo kalbama ir 2025 metais vykusioje konferencijoje „Baltic Anesthesia“, kurioje dalyvavo A. Juškienė. Atidaromoji konferencijos paskaita buvo skirta profesinio perdegimo rizikai mažinti. Jos metu pristatytame vaizdo įraše buvo galima išvysti įvairiomis laisvalaikio veiklomis užsiimančius medikus.

„Matėme žmones, kurie buriuoja, piešia paveikslus, užsiima keramika. Tai vienas iš būdų, kaip išvengti perdegimo mūsų darbe ir netapti pernelyg ciniškiems. Iš tiesų labai svarbu dirbant tokioje rimtoje srityje atrasti veiklą, nesusijusią su profesija“, – įsitikinusi A. Juškienė.

Vizažas – ne vienintelis kūrybinis jos pomėgis. A. Juškienė taip pat tapo, yra baigusi muzikos mokyklą, dramos būrelį, o neseniai pradėjo lankyti ir keramikos užsiėmimus. Meile menui ji dalijasi ir su savo sūnumi.

„Man menas – viskas. Dabar ir mano sūnus pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Matau, kaip jam tai patinka. Jis taip pat mėgsta piešti. Po mokyklos kartu susėdame: jis piešia savo piešinį, o aš tapau paveikslą“, – šiltomis akimirkomis dalijasi pašnekovė.

A. Juškienė vertina ir bendravimą su vizažo klientėmis. „Bendraudama su žmonėmis, kurie ruošiasi vestuvėms, krikštynoms ar kitoms progoms, patiriu visai kitokias emocijas. Galiu kalbėtis įvairiomis temomis, ne tik apie darbą“, – pasakoja ji.

LSMU dėstytoja įsitikinusi, kad kiekvienam medikui svarbu atrasti pomėgį, leidžiantį bent trumpam atsitraukti nuo profesinės kasdienybės.

„Manau, kad visiems reikia turėti pomėgį, kuris būtų nesusijęs su medicina. Kai pernelyg įklimpstame į rutiną ir net prie stalo galime kalbėti tik apie įdomius atvejus darbe, tai mums nepadeda“, – pabrėžia A. Juškienė.

Galerija

Žiūrėti visas nuotraukas