Mokslinės konferencijos „Sveikata visiems“ dėmesys – retų ligų problematikai
Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) sugrįžta vienas laukiamiausių akademinių įvykių – balandžio 19–20 dienomis „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vyks mokslinė konferencija „Sveikata visiems“ („Health for All“).
Įdirbis matomas ne tik Lietuvoje
Jau penktą kartą organizuojamas renginys tęsia retų ligų temą, kuriai buvo dedikuotas ir LSMU „Hospiton-2022“ idėjų turnyras. Šiandien tiek tokių ligų kamuojami pacientai, tiek mokslininkai, tiek praktikai buriasi, ieškodami kompleksinių problemų sprendimų būdų – ne tik veiksmingesnių, ekonomiškesnių diagnostikos, ligos eigos stebėsenos, bet ir gydymo metodų.
Konferencijos pranešėjo – gyvybės mokslų startuolio „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjo ir „Baltic Sandbox Ventures“ investicinio partnerio Dominyko Milašiaus pastebėjimu, po COVID-19 paskatinto sveikatos inovacijų bumo svarbu toliau taikyti jas naujuose frontuose, pavyzdžiui, retų ligų terapijoms.
„Platus sveikatos technologijų proveržio spektras pamažu keičia retų ligų vaistų tyrimų farmaekonomiką. Tai jaučiame ir mes: plėtodami spartesnę molekulių tikrinimo sistemą sulaukiame vis daugiau susidomėjimo iš retų ligų tyrėjų, norinčių greičiau ir ekonomiškiau tikrinti ankstyvos stadijos vaistinius kandidatus“, – sako pašnekovas.
Šiemečiame renginyje pranešimus taip pat skaitys tokie tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai, kaip vaikų slaugos ir retų ligų akademikė, tyrėja iš Dublino universiteto kolegijos dr. Suja Somanadhan bei Liuksemburgo mokslo ir technologijos instituto Medžiagų tyrimų ir technologijų skyriaus grupės vadovas dr. Sivashankaras Krishnamoorthy.
Daugiau dinamikos ir įtaigumo
Kaip pripažino LSMU doktorantų tarybos pirmininkė Indrė Karaliūtė, tai, jog renginio žinomumas vis labiau auga ir už mūsų šalies ribų, neabejotinai džiugi tendencija. Štai ir į antrą konferencijos dieną vykstančių doktorantų tezių pristatymą šiemet pavyko pritraukti dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.
„O didžiausia naujovė šiemet yra tai, jog šiek tiek pakeitėme pristatymo formatą. Doktorantai yra pripratę, kad tokiuose renginiuose pristatymai trunka apie 10 minučių, tačiau siekdami didesnės dinamikos, įtaigumo apsistojome ties pastaruoju metu sparčiai populiarėjančio mini flash talk formato. Tad prisistatymus sutrumpinome iki 5 minučių, iš kurių viena bus skirta tinklinimui su verslu“, – pasakojo pašnekovė.
Juo labiau kad šiemet, pasak I. Karaliūtės, suplanuota gerokai daugiau pristatymų nei pernai, tad tikimasi, kad doktorantų bus lengviau ir įdomiau klausyti tiek komisijai, tiek kitiems susirinkusiesiems, o patys pranešėjai susigrums su savotišku iššūkiu, kaip ypač akcentuotai, koncentruotai atrinkti tai, kas svarbiausia iš jų mokslinių tyrimų bei rezultatų.
Bendradarbiavimas – būtinybė
Organizatoriai atkreipia dėmesį, jog mokslinė konferencija „Sveikata visiems“ bei tinklinimo renginys atliepia bent keletą tikslų.
„Pirmiausia – pristatyti ir demonstruoti LSMU sukurtus MTEP rezultatus, taip pat megzti bei stiprinti ryšius su potencialiais partneriais, siekiant užtikrinti efektyvų produktų komercializavimą. Tad tai yra puiki erdvė suburti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir antreprenerius, verslo atstovus bei kitas institucijas, kurios gali prisidėti prie sėkmingo MTEP rezultatų komercinimo proceso“, – įvardijo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovas Edmundas Šalna.
Kaip pripažino D. Milašius, tiek inovacijoms kurti, tiek jų pritaikymui praktinėms problemoms spręsti tarpdiscipliniškumas būtinas.
„Akademijoje dažnai gimsta fundamentiniai proveržiai, o verslas padeda juos greitai pritaikyti opioms pacientų problemoms spręsti. O pacientų įtraukimas į diagnostinių ar terapeutinių inovacijų kūrimo procesą yra geriausia pasaulinė praktika, nes nuo pradžios gaunamas beprecedentis grįžtamasis ryšys apie kertines jų problemas, padedant efektyviausiai valdyti MTEPI tyrimams ir komercializacijai reikalingus resursus. Todėl džiaugiuosi, kad LSMU visuose savo renginiuose, nuo konferencijų iki studentų hakatonų, užtikrina visų sektorių atstovų dalyvavimą ir skatina tolesnį bendradarbiavimą“, – sako „Delta Biosciences“ atstovas.
Nestinga nei idėjų, nei potencialo
D. Milašiaus akimis, inovacijų procese svarbiausia yra balansas tarp ilgalaikės vizijos ir smalsumo konkrečioje srityje bei tarp sparčios reiteracijos ir greito mokymosi iš savo rezultatų ar klaidų.
Dėl to ne visada galima numatyti, ką pavyks sukurti po penkerių metų, tačiau galima suplanuoti, kokias hipotezes svarbiausia tikrinti tam, kad mažesniais žingsneliais priartėtume prie MTEPI tikslo, sako pašnekovas.
„Vienas konferencijos tikslų – pasiaiškinti, ar galime sukurti gyvybės mokslų vienaragį su pasauliniu poveikiu retų ligų srityje. Esu įsitikinęs, jog galime, nes neturėtume galvoti, kad Lietuvoje kuriamos mokslinės inovacijos nusileidžia užsieniui. Tačiau turime dėti daugiau pastangų į didesnio tarpdiscipliniškumo skatinimą, bendradarbiavimą atviro mokslo pagrindais, mokslo komercializavimą ir bendrą startuolių ekosistemos stiprinimą – tik taip sukursime ryšį ir su kitomis inovacijų ekosistemomis, ir su pasauliniais farmacijos žaidėjais, kuriems gali būti įdomi susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) veikla lietuviškų sveikatos inovacijų sektoriuje“, – įsitikinęs konferencijos „Sveikata visiems“ pranešėjas.
Renginio organizatoriai ir partneriai: LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, LSMU doktorantų taryba, Inovacijų agentūra. Daugiau informacijos – https://healthforall.lt/
Daugiau informacijos:
Inga Kanapeckienė
Projektų vadovė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Sveikatos inovacijų vystymo centras
+370 601 04722