APIE KATEDROS VEIKLĄ
PRIVALOMIEJI DALYKAI
| Bakalaurams ir vientisųjų studijų studentams | Magistrantams |
| Baigiamasis darbas | Mokslo tiriamasis darbas |
| Fundamentinė epidemiologija ir profilaktinė medicina | Infekcinių ir neinfekcinių ligų profilaktika |
| Fundamentinė epidemiologija | Taikomoji epidemiologija ir kokybiniai tyrimai |
| Ekonomika ir vadyba | Pokyčių valdymas visuomenės sveikatos priežiūroje |
| Fundamentinė epidemiologija ir biostatistika | Sveikatos stiprinimas ir politika |
| Sveikatos priežiūros ekonomikos pagrindai | Duomenų analizės metodai |
| Fizinis aktyvumas ir sveikata | Sveikatos ekonomika |
| Lėtinių ligų etiologija, epidemiologija ir profilaktika | Sveikatos politika ir strategija |
| Sveikatos politika ir ugdymas | Taikomoji epidemiologija, biostatistika ir kokybinių tyrimų metodai |
| Profilaktinė medicina | Sveikatos ekonomika ir taikomieji finansai |
| Vaiko sveikatos raida | Mityba |
| Lėtinių ir užkrečiamų ligų epidemiologija | Gyvensenos medicinos tyrimų sritys. Baigiamojo darbo metodologija |
| Sveikatos politika ir ekonomika | Mityba gyvensenos medicinoje |
| Ekonomikos ir vadybos pagrindai | Ekonomika ir vadyba |
| Ekonomikos pagrindai | Visuomenės sveikatos stebėsena ir stiprinimas |
| Statistika maisto moksle | Taikomoji statistika |
| Žemės ūkio ekonomika | |
| Finansai ir apskaita | |
| Sveikatos priežiūros sistema, ekonomika ir valdymas |
PASIRENKAMIEJI DALYKAI
| Bakalaurams ir vientisųjų studijų studentams | Magistrantams |
| Informacijos vizualizacija | Biomedicinos Inovacijos ir Antreprenerystė |
| Mityba ir sveikata | Informacijos vizualizacija |
| Apskaitos pagrindai | Bendruomenės sveikatos ugdymas |
| Sveikos gyvensenos pagrindai | Fundamentinė epidemiologija ir duomenų analizės metodai |
| Vaiko sauga | |
| Sveikatos stiprinimas visą gyvenimą: visuomenės sveikatos specialisto vaidmuo | |
| Karjeros kūrimas |
| Doktorantūros studijos |
| Lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologija |
| Modernioji visuomenės sveikata |
| Socialiniai vaikų sveikatos raidos klausimai |
| Sveikatos mokslinių tyrimų metodologija |
| Sveikatos ugdymo sistema |
Profilaktinės medicinos katedros (PMK) mokslinio darbo tema – sveikatos rizikos veiksniai, jų valdymas, gyvensena ir sveikatos stiprinimas skirtingose Lietuvos gyventojų grupėse.
Tikslas – vertinti sveikatos rizikos veiksnius, jų valdymą, gyvenseną ir sveikatos stiprinimą skirtingose Lietuvos gyventojų grupėse.
Uždaviniai:
- Vertinti skirtingų Lietuvos gyventojų grupių sveikatą, gyvensenos veiksnius ir jų sąsajas.
- Vertinti gyvensenos rizikos veiksnių valdymą skirtingose Lietuvos gyventojų grupėse.
- Vykdyti sveikatos stiprinimo, mokymo ir raštingumo tyrimus.
COSI nutukimo stebėsenos iniciatyva, kuris nuo 2016 m. metų keičia pavadinimą ir vadinsis Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyva (European Childhood Growth Surveillance Initiative). 2016 m. pavasarį buvo vykdomas jau ketvirtasis visos Lietuvos šalį reprezentuojantis pirmų klasių vaikų antropometrinis ir anketinis tyrimas. Projektą finansuoja LSMU Mokslo fondas ir PSO. Projekto vykdytojai (prof. A. Petrauskienė – koordinatorė ir pagrindinė tyrėja; V. Žaltauskė, J. Vaitkevičiūtė – tyrėjos). Projektą taip pat padeda vykdyti VSF magistrantai ir bakalaurai bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.
HBSC. Tarptautinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) yra vienas iš seniausiai (nuo 1994 m.) katedros darbuotojų vykdomų PSO tyrimų. Moksleivių anketinės apklausos atliekamos kas 4 metai. Tarptautiniame tyrime dalyvauja per 40 Europos ir kitų šalių. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 11, 13 ir 15 metų moksleiviai. Tyrimą koordinuoja LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Profilaktinės medicinos katedra.
Katedros projektai
| Projekto pavadinimas
|
Vykdymo laikotarpis | Dalyviai |
| Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyva/European Childhood Growth Surveillance Initiative (COSI) | Nuo 2008 m. tęstinis tyrimas, kartojamas kas 3 m. | Prof. A. Petrauskienė (vadovė), prof. V. Kriaučionienė |
| Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas/Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) | Nuo 1994 m. tęstinis tyrimas, kartojamas kas 4 m. | Lekt. T. Vaičiūnas, asist. J. Bulotaitė |
| Lietuvos moksleivių ir suaugusių gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu vertinimas ir rekomendacijų jų neigiamam poveikiui mažinti parengimas. | 2022-2023 m. | Prof. V. Kriaučionienė (vadovė), prof. J. Petkevičienė |
| Alkoholio kontrolės politikos poveikio įvertinimas sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. | 2020-2025 m. | Doc. M. Štelemėkas (vadovas), prof. J. Petkevičienė |
| Lėtinės ligos ir jų rizikos veiksniai suaugusių žmonių populiacijoje | 2019-2024 m. | Prof. V. Kriaučionienė, prof. J. Petkevičienė, lekt. L. Šileikienė |
| Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai COVID-19 karantino metu (tarptautinio COVIDiet tyrimo dalis). | 2020-2021 m. | Prof. V. Kriaučionienė (vadovė), prof. J. Petkevičienė, asist. L. Bagdonavičienė |
| Medicinos, sveikatos studijų vertinimo priemonių ir tikslų sukūrimas – SPRING (ERASMUS+ KA2). | 2019-2022 | Prof. L. Šumskas (vadovas), lekt. V. Žalstauskė |
| Visuomenės sveikata kasdieniame gyvenime: kuriame ateities sveikatą čia ir dabar. | 2021-2022 | Lekt. L. Šileikienė (vadovė), G. Venclovienė koordinatorė), doc. A. Domeikienė, lekt. V. Žalstauskė, lekt. J. Paulauskienė, prof. V. Kriaučionienė, lekt. T. Vaičiūnas |