Intensyviosios terapijos klinika

Apie kliniką

KLINIKINĖ VEIKLA

Intensyviosios terapijos kliniką sudaro Centrinis reanimacijos skyrius bei Traumų ir skubiosios pagalbos centre esantis Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, kuriuose teikiama aukščiausio lygio reanimacinė pagalba įvairių patologijų gyvybei grėsmingų būklių pacientams iš visos Lietuvos.

Pandemijos metu ženklią klinikinės veiklos dalį sudaro sunkiausios būklės Covid-19 liga sergančių pacientų gydymas.

Gydytojai anesteziologai reanimatologai konsultantai teikia skubią konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą Kauno krašto intensyviosios terapijos skyriams; gaivinimo bei transportavimo komandos atlieka gaivinimus Kauno klinikose ir reanimobiliu perveža į Kauno klinikas sunkiausių būklių pacientus iš visos Lietuvos.

Hiperbarinės oksigenacijos (HBO) kamera

Baroterapijos procedūros metu deguonies koncentracija kraujo plazmoje ir limfoje padidėja apie 20 kartų ir jis ima skverbtis į kūno audinius. Tai itin svarbu nuo kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, įvairių uždegimų, infekcijų, negyjančių žaizdų kenčiantiems pacientams, kuriems tokiu būdu atstatoma sutrikusi medžiagų apykaita organizme.

ISTORIJA

Intensyviosios terapijos istorija ryškiausiai žymi šie įvykiai:

1958 m. Tuometinės Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės (RKKL) chirurgijos hospitaliniame skyriuje įkurtas vienos lovos intensyvaus sekimo postas. Intensyviosios terapijos diegimo šioje ligoninėje iniciatorius buvo akademikas Zigmas Januškevičius.

1963 m. Prof. Aldona Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai panaudojo elektrinę širdies defibriliaciją ir kartu su RKKL vyr. gydytoju P. Jašinsku ir pavaduotoju medicinos reikalams S. Daktaravičiumi ėmėsi organizuoti reanimacinę tarnybą.

1965 m. Hospitalinės terapijos skyriuje pradėjo dirbti pirmieji reanimatologai: B. Šlapikienė, G. Kanaporis, S. Taftienė, A. Vaičėnas, pradėta taikyti ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija.

1968 m. Centrinio klinikinės ligoninės korpuso trečiojo aukšto hole įkuriamas 6 lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Tais pačiais metais Z. Statkevičius čia pirmą kartą atliko peritoninę dializę, o 1969 m. Z. Dulevičius pritaikė hemodializę.

1975 m. Kauno medicinos institute įkurta Anesteziologijos-reanimatologijos katedra, jai o taip pat ir anesteziologijos ir intensyviosios terapijos veiklai klinikose iki pat 1994 m. vadovavo prof. A. Lukoševičiūtė.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prasidėjo intensyviosios terapijos specializacija, reanimacinių lovų skaičius išaugo iki 36.

1981 m. Prie centrinio reanimacijos skyriaus atidarytas hiperbarinės oksigenacijos poskyris (vedėjas L. Mackevičius).

1983 m. Ligoninėje duris atvėrus naujam neurochirurgijos korpusui, įkurtas ir Neurochirurginės reanimacijos skyrius.

1983-1984 m. KMI paruošta pirmoji ir vienintelė gydytojų reanimatologų laida. Iki 1983 m. ir nuo 1984 m. ruošiami gydytojai anesteziologai-reanimatologai.

1985 m. Pradėtas statyti naujasis operacinis blokas, į kurį 1988 m. persikėlė ir 18 lovų centrinis reanimacijos skyrius.

1994 m. Naująja Anesteziologijos-reanimatologijos katedros vedėja išrinkta prof. Dagmara Reingardienė.

1997 m. Profilinių klinikų reorganizacijos metu Anesteziologijos ir Intensyviosios terapijos klinikos buvo atskirtos ir tapo savarankiškais padaliniais. Intensyviosios terapijos klinikai, kurią sudarė Centrinis reanimacijos, Neurochirurginės reanimacijos, Skubios pagalbos bei Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriai, iki 2001 m. vadovavo prof. D. Reingardienė.

2001-2021 m. Intensyviosios terapijos klinikai vadovavo prof. Vidas Pilvinis.

Intensyviosios terapijos klinika yra LSMU mokomoji bazė, kurioje: 

  • Medicinos fakulteto V kurso studentai studijuoja Intensyviosios ir urgentinės medicinos modulio Gyvybei pavojingų būklių diagnostikos ir valdymo, Intensyviosios terapijos ir Homeostazės sutrikimų gyvybei grėsmingų būklių metu problemas;
  • Farmacijos fakulteto III k. – Pasirenkamuosius specialiosios medicinos dalykus;
  • Slaugos fakulteto IV kurso studentai – Intensyviąją terapinę slaugą;
  • Medicinos, Odontologijos ir Visuomenės sveikatos  fakulteto I kurso studentai – pirmąją medicinos pagalbą.
  • Intensyviosios terapijos klinika kartu su Anesteziologijos klinika 4 metų trukmės rezidentūros studijų metu rengia gydytojus anesteziologus-reanimatologus;
  • Organizuojami profesinės kvalifikacijos kursai, stažuotės, seminarai bei konferencijos įvairių specialybių gydytojams ir slaugytojams.
Klinikos mokslinio darbo kryptys – įvairūs su gyvybei grėsmingomis būklėmis bei gyvybinių funkcijų sutrikimais susiję klausimai: mikrocirkuliacijos sutrikimai ir jų korekcija įvairių šokų metu, hospitalinių infekcijų paplitimas ir prevencija, dauginio atsparumo antibiotikams problema intensyviosios terapijos skyriuose ir kt.

Intensyviosios terapijos klinikoje vykdomi klinikiniai mikrocirkuliacijos nustatymo ortoganalinės mikroskopijos metodu ir hospitalinių infekcijų (bakteriemijų, ventiliacinių pneumonijų, šlapimo takų infekcijų) paplitimo, diagnostikos ir gydymo optimizavimo tyrimai.

Apgintos disertacijos:

  • „Mikrocirkuliacijos tyrimai kritinių neurochirurginių būklių metu“ (dr. Tomas Tamošuitis),
  • „Dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų sukeltos ventiliacinės pneumonijos“ (dr. Aušra Čiginskienė)

Rengiamos disertacijos:

  • „Kraujotakos pokyčiai fiziologinio streso metu eksperimentinėmis bei klinikinėmis sąlygomis“ (dokt. Eglė Belousovienė).
  • „Kritinio fiziologinio streso, kurį sukelia anaerobinis fizinis krūvis, poveikio mikrocirkuliacijai tyrimas bei moduliavimas“ (dokt. Inga Kiudulaitė)
  • „Akies mikrocirkuliacijos pokyčių tyrimas sepsinio šoko metu“ (dokt. Jūratė Šimkienė)
MA Medicinos fakultetas Intensyviosios terapijos klinika
6217
Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas
Dr. Tomas Tamošuitis
Intensyviosios terapijos Klinikos vadovas
Visi kontaktai