Klinika yra atsakinga už medicinos fakulteto ikidiplominių studijų modulį:
- „Krūtinės ligos, alergologija ir klinikinė imunologija bei hematologija ir onkologija“ medicinos akademijos IV kurso studentams
LSMU Pulmonologijos klinika vykdo podiplominių rezidentūros studijų programą:
- Pulmonologija
Gydytojai rezidentai baigę antrosios pakopos studijas turi galimybę pasirinkti doktorantūros studijų programą:
- Pulmonologija
Viena iš pagrindinių klinikos mokslo krypčių – lėtinių obstrukcinių plaučių ligų etiologijos, patogenezės, patofiziologijos, diagnostikos, gydymo klausimai. Tyrimus remia Lietuvos mokslo taryba, LSMU Mokslo fondas, Kauno plaučių ligų mokslo klubas, gaunama parama iš užsienio mokslininkų. Atnaujinta klinikos struktūroje esančios Pulmonologijos laboratorijos mokslinė įranga, įdiegta struktūrinių plaučių ląstelių auginimo ir kombinuotų ląstelių kultūrų sudarymo sistema. Rezultatai pristatomi Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, publikuojami straipsniai citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science”. Intensyviausi moksliniai tyrimai šiuo metu vyksta astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ir miego apnėjos srityse.
Pulmonologijos laboratorijos mokslininkai, vadovaujami prof. dr. K. Malakausko, aktyviai bendradarbiauja su Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkais.
Pulmonologijos klinikos mokslininkai dalyvauja ES programos COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veikloje, skirtoje remti tyrėjų, inžinierių ir mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje. Prof. dr. K. Malakauskas atstovavo Lietuvą COST veiklose: BM1201 “Lėtinių plaučių ligų kilmė ir raida”, CA15214 „Integruota veikla ląstelių struktūrinių tinklų daugiadisciplininiams tyrimams“.
Nuo 2001 m. Pulmonologijos klinikoje apginta 17 mokslo daktaro disertacijų:
- Tromboembolinės kilmės hipertenzijos formavimosi ir eigos ypatumai. S. Miliauskas, 2001.
- Eozinofilų reikšmė sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis bei jų kinetika eksperimentinio imuninio atsako į alergeną metu. B. Šitkauskienė, 2003.
- Etiologinių ir klinikinių bei vietinio nespecifinio imuninio atsako intensyvumo įtaka sunkios pneumonijos eigai ir baigčiai. V. Dudzevičius, 2003.
- Sergančiųjų polinoze imuninės būklės ir klinikos ypatumai. J. Staikūnienė, 2003.
- Sergančiųjų nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu epigenetinių ir genetinių pažaidų bei proteominių naviko žymenų ypatumai. M. Žemaitis, 2005.
- Potencialių hospitalinės pneumonijos sukėlėjų Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae patogeniškumo veiksniai bei jų įtaka ligos eigai. A. Vitkauskienė, 2008.
- Kosulio reflekso jautrumo pokyčiai metus rūkyti sveikiems asmenims ir sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga. K. Stravinskaitė (Biekšienė), 2008.
- Rūkymo sąlygoti imuninio atsako ypatumai sergant astma. A.Krisiukėnienė, 2009.
- Alfa-1 antitripsino poveikis monocitų in vitro bei genotipo įtaka lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ypatumams. D. Serapinas, 2009.
- Vietinio ir sisteminio imuninio atsako ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma. D. Urbonienė, 2010.
- Sergančiųjų plaučių vėžiu lėtinio neinfekcinio uždegimo žymenų bei epidermio augimo veiksnio receptoriaus geno raiškos tyrimas. N. Vagulienė, 2013.
- Nespecifinis uždegimas paūmėjus lėtinei obstrukcinei plaučių ligai. M. Vaitkus, 2014.
- Vyrų, sergančių obstrukcine miego apnėja, metabolinių ir uždegimo požymių ypatumai.G. Pilkauskaitė (Vaitukaitienė), 2014.
- 17-o tipo T limfocitų pagalbininkų vaidmuo sergant alergine astma. I. Bajoriūnienė, 2014.
- Periferinio kraujo neutrofilų ir eozinofilų aktyvumas alergeno sukeltos vėlyvos fazės kvėpavimo takų uždegimo metu sergant astma. S. Lavinskienė (Vaitkienė), 2014.
- 9 tipo T limfocitų pagalbininkų bei eozinofilų apoptozės vaidmuo sergant alergine astma. D. Hoppenot, 2016.
- Navikinį audinį infiltruojančių imuninių ląstelių ir serumo citokinų reikšmė sergant nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu. J. Jackutė, 2017.
Nuo 2006 m. iki šiol leidžiamas žurnalas “Pulmonologija ir alergologija“, kuris nuo 2017 m. jau turi ir recenzuojamų straipsnių skiltį.
Dalyvavimas registruose ir panašaus profilio projektuose leidžia centrams keistis nuasmeninta sergančiųjų informacija ir taip gerinti retomis ligomis sergančių asmenų diagnostiką, gydymą bei stebėjimą, vystyti tarptautinį mokslininkų ir klinicistų bendradarbiavimą. Apibendrinta registro duomenų analizė suteikia galimybę sveikatos priežiūros specialistams, mokslininkams įžvelgti ir nustatyti naujas ligos vystymosi tendencijas, atpažinti efektyviausius gydymo būdus, sudaryti kliniškai pagrįstus naujus tyrimus, kuriais siekiama į gydymo praktiką įdiegti naujus, patogeneziškai veikiančius vaistus.
Klinika daug metų bendradarbiauja su Gento (Belgija), Groningeno (Nyderlandai), Amsterdamo universitetų mokslo centrais. Palaikomi glaudūs ryšiai su Vokietijos Manheimo universiteto ir Heidelbergo universiteto Krūtinės ląstos klinikos specialistais, kurie yra vieni iš pirmaujančių plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo srityse.
Klinikos gydytojai specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos (LPAD) veikloje, kurios pirmininku yra išrinktas Pulmonologijos klinikos gydytojas prof. dr. K. Malakauskas.
2017 m. balandžio 5 d. LPAD pasirašė tarptautinės narystės sutartį su ERS, taip dar labiau praplečiant bendradarbiavimo su užsienio klinicistais ir mokslininkais galimybes.