APIE KLINIKĄ

Istorija

1948 metais dar Kauno Vytauto Didžiojo universitete savo gyvenimo kelią pradėjo kaip Fizinio auklėjimo ir sporto katedra. Po Vytauto Didžiojo universiteto reorganizacijos (nuo 1951 metų) katedra rūpinosi jau Kauno medicinos instituto studentų fiziniu lavinimu, teikė jiems žinių apie fizinių pratimų bei judamosios veiklos ypatumus ir taikymo metodiką saugant ir stiprinant sveikatą. 2003 metais katedros pavadinimas pakeistas į Kineziologijos ir sporto medicinos katedra, nuo 2012 metų kovo 1 dienos – į Sporto institutą, nuo 2019 metų vasario 1 dienos – į Sporto medicinos kliniką.

Nuo 1948 metų iki 1975 metų katedrai vadovavo doc. m. dr. Zigmas Vegertas. Pirmą kartą Lietuvoje pradėtas dėstyti sporto medicinos ir kineziterapijos kursas studentams medikams ir odontologams, parengti 4 šių disciplinų vadovėliai. Beveik du dešimtmečius katedrai vadovavo doc. Gerardas Šauklys, o nuo 1993 metų – prof. Valerijus Jasiūnas. 2003 metais katedros vedėjo pareigos patikėtos prof. Alfonsui Vainorui. Nuo 2012 iki 2020 metų Sporto medicinos klinikos vadovo pareigas ėjo prof. Rimtautas Gudas. Dabartinė Sporto medicinos klinikos vadovė – doc. dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė.

Sporto medicinos klinika dalyvauja šiose studijų programose:

Laipsnį suteikiančios studijų programos:

  • Pirmosios pakopos (bakalauro): burnos higiena, ergoterapija, gyvulininkystės technologija, gyvūnų mokslas, kineziterapija, maisto mokslas, sveikatos psichologija, veterinarinė maisto sauga, visuomenės sveikata.
  • Antrosios pakopos (magistro): gyvensenos medicina, išplėstinė slaugos praktika, slaugos lyderystė, sveikatinimas ir reabilitacija.
  • Vientisųjų studijų: farmacija, medicina, odontologija, veterinarinė medicina.
  • Trečiosios pakopos: biologijos, medicinos ir slaugos krypčių doktorantūra.

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos:

  • sporto medicinos rezidentūra.

Dėstytojai vadovauja studentų bakalaurų, magistrų baigiamiesiems darbams, padeda jiems parengti publikacijas ir pranešimus konferencijoms. Taip pat Sporto medicinos klinikoje veikia SMD Kineziterapijos būrelis (mokslinė vadovė lekt. dr. Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė).

Mokslinė veikla vykdoma pagal patvirtintą Sporto medicinos klinikos mokslinę temą „Kompleksinis fizinės sveikatos vertinimas daugiadisciplininiu požiūriu“.

DALYVAVIMAS MOKSLINIUOSE PROJEKTUOSE

  • Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“, Kvalifikacijos tobulinimo kursai „Sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos skatinimas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija“. Nr. VP1-1.1-SADM-10-V-01-007. 2009–2014 m.
  • Projektas „Arterinės hipotenzijos epizodų prognozavimo inovacinės sistemos technologinė plėtra“. Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-003. 2013–2015 m.
  • „Alogeninio kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis sąnario kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO)”. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-078. 2013–2015 m.
  • „3D mikrostruktūrizuotų ir kolageninių konstruktų su chondrogeninėmis ląstelėmis sukūrimas ir jų transliacinis panaudojimas kremzlės regeneracijai“. Nr. SEN-20/2015. 2015–2018 m.
  • „Pažangios ląstelinės terapijos prototipų, skirtų sąnarinės kremzlės ūminių ir lėtinių pažeidimų prevencijai ir gydymui, vystymas (RECART)”. Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-02-0011. 2018–2021 m.

Tarptautiniai projektai:

  • Projektas „Individaulized rehabilitation: embodying movement“. Remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Nuo 2021-06-01 iki 2021-11-15. Projekto vadovė dr. Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė.
  • Projektas Erasmus + Jungtinės Karalystės Volverhamptono universiteto Erasmus+ Sporto programos projektas „Virtual Advice, Nurturing, Guidance on Universal Action, Research and Development for physical activity and sport engagement: the VANGUARD project“ (dalyvauja prof. L. Šiupšinskas).
  • Eureka projektas EDFAS „Paskirstyto intelekto funkcinės būklės įvertinimo sistema pagyvenusiems ir neįgaliesiems“. 2008–2012 m.
  • Eureka ITEA2 projektas GUARANTEE „Angelas sargas išplėstai namų aplinkai“. 2009–2011 m.
  • Interreg IVB projektas „ICT for Health – Strenthening social capacities for the utilisation of eHealth technologies in the framework of ageing population“. 2010–2012 m.
  • „PrimCareIT-Counteracting brain drain and professional isolation of health professionals in remote primary health care (PrimCareIT)”. 2011–2014 m.
  • Klinikinis tyrimas, skirtas NOVOCART® 3D plus saugumui ir veiksmingumui įvertinti, lyginant su mikrolūžių procedūra, pacientams, kuriems yra kelio sąnario kremzlės defektų. Nr. AAG-G-H-1202. 2016–2019 m.

ORGANIZUOTOS KONFERENCIJOS

  • Tarptautinė konferencija „Exercise for health and rehabilitation”,
  • II tarptautinė konferencija „Exercise for health and rehabilitation”,
  • III mokslinė-praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai”,
  • 3rd International Congress „Complex Systems in medicine and sport“,
  • 4th Scientific – Practical Conference „Exercise for health and rehabilitation”.

 

2019 METŲ MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS

Straipsniai Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėse – 11.
Tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose – 3.
Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose (Lietuvos mokslo leidiniuose, konferencijų pranešimų medžiagoje) – 29.
Vadovėliai, mokymo ir metodinės priemonės – 1.

2001–2021 m. apginta 17 daktaro disertacijų:

  • Saulė Salatkaitė. Jauno amžiaus fiziškai aktyvių asmenų, kuriems atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, tolimųjų gydymo rezultatų įvertinimas (2021).
  • Justinas Mačiulaitis. Sporto traumų metu patirtų sąnarių osteochondrinių pažeidimų gydymas, naudojant audinių inžinerijos produktus ikiklinikiniuose modeliuose (2020).
  • Deivydas Velička. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, okliuzinės treniruotės ir aerobinio krūvio pratybų, papildytų diferencinio mokymo užduotimis, įtaka vyrų širdies ir kraujagyslių sistemai (2020).
  • Toma Garbenytė-Apolinskienė. Didelio meistriškumo krepšininkių apatinių galūnių sporto traumų ir funkcinių griaučių ir raumenų sistemos rodiklių sąsajų tyrimas (2020).
  • Rokas Jurkonis. Transplanto tipo ir diametro įtaka kelio sąnario funkcijos atgavimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos (2018).
  • Margarita Radžiūnienė. Motorikos pokyčiai kūdikystėje ir vaikystėje, taikant pagal amžių adaptuotą judesių mokymą (2016).
  • Viktorija Repšaitė. Diferencinio mokymo poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkciniams judesiams ir savarankiškumui (2015).
  • Virginija Bertašiūtė. Vyrų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinių rodiklių kaita ties anaerobinės apykaitos slenksčiu (2015).
  • Giedrė Taletavičienė. Elektrokardiografinių rodiklių ir jų dinaminių sąsajų kaita bendrosios krioterapijos ir peloidoterapijos procedūrų metu (2014).
  • Brigita Zachovajevienė. Dubens dugno, diafragmos ir liemens raumenų funkcinių ryšių ir jų kaitos įvertinimas vyrams po radikalios prostatektomijos (2013).
  • Sandra Bardauskienė. Trumpalaikio badavimo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams (2012).
  • Aura Leonaitė-Evans. Alternation of the cardiovascular system functional state during two relaxation techniques in men after myocardial infarction (2010).
  • Inga Muntianaitė Dulkinienė. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos kompleksiškumo matematinis įvertinimas atliekant judamąsias užduotis (2010).
  • Ernesta Gurskienė. Studenčių, lankančių aerobikos pratybas, širdies ir kraujagyslių sistemos bei nerimo ir depresijos simptomų įvertinimas (2009).
  • Kristina Poderytė. Ilgalaikės adaptacijos fiziniams krūviams įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai (2009).
  • Kristina Bačiulienė. Vaikų laikysenos rodiklių, širdies ir kraujagyslių sistemos bei jėgos parametrų sąsajų vertinimas (2006).
  • Laimonas Šiupšinskas. Kompleksinis studentų fizinio aktyvumo vertinimas fizinės sveikatos, fizinio pajėgumo ir kūno masės kompozicijos rodikliais (2006).
  • Vilma Mauricienė. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno laikysenos ypatumai ir sąsajos su kūno kompozicijos parametrais ir dalyvavimu sportinėje veikloje (2005).
  • Algė Daunoravičienė. Ilgalaikis lokaliųjų fizinių pratimų poveikis raumenims bei širdies ir kraujagyslių sistemai (2001).
  • HeartMath institutu, JAV – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) bei Širdies matematikos institutas („Institute of HeartMath“, JAV) nuo 2014 m. kovo 3 d. bendradarbiauja Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo ir registravimo bei analizavimo procese, kartu su šio instituto mokslininkais rašo mokslines publikacijas tarptarutiniuose žurnaluose;
  • Mainzo Johano Gutenbergo universiteto Sporto institutu, Vokietija – Sporto medicinos klinikos dėstytojai aktyviai bendradarbiauja su prof. W.I. Schöllhorn, bendradarbiavimo sritys yra susijusios ne tik su ECG monitoravimu bei „Kaunas-krūvis“ sistemos naudojimu moksliniuose tyrimuose, bet taip pat ir ECG bei EEG sistemų naudojimas bei signalų registravimo sinchronizuotu metu išgavimas. Diferencio mokymo taikymas  ir šio metodo paplitimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių šio bendradarbiavimo rezultatų. Dabartinė bendradarbiavimo kryptis yra tradicinės kinų medicinos ir tokių jos elementų kaip Čigongas integravimas į kasdienį fizinį aktyvumą.
  • Kartu su Seinajoki Taikomųjų mokslų universitetu (Suomija) bei Flensburgo Taikomųjų mokslų universitetu (Vokietija) dalyvaujama HORISONT 2020 bei INTERREG programose, aktyvi Erasmus+ veikla, bendradarbiaujama taikant IT technologijas sveikatos sistemoje;
  • Skopjė Ss. Kirilo ir Methodius universitetu, Makedonija – su šiuo Universitetu ir jame dirbančiu profesoriumi R. Hristovski bendradarbiaujama ieškant optimalių matematinės analizės metodų, kuriuos būtų galima pritaikyti apdorojant duomenis. Dinaminių sistemų teorija ir jos taikymas yra vienas iš kertinių šio bendradarbiavimo aspektų;
  • Barselonos INEFC institutu, Ispanija – Sporto medicinos klinikos dėstytojai dalyvauja bendrame moksliniame projekte „Unified framework for the study of sport related phenomena“, kurio pagrindinis tikslas yra taikant dinaminių sistemų teoriją studijuoti sportuojant atsirandančius fenomenus (pvz., nuovargis, skausmas) bei pasiūlyti inovatyvius modelius ir sprendimo būdus šiems fenomenams apibūdinti. Kompleksinių sistemų teorija ir jos taikymas sporto moksluose yra vienas iš esminių šias dvi institucijas vienijančių interesų sričių. Mokslininkai skaito paskaitas pagal Erasmus mainų programą ir nuolat kelia savo kompetenciją. Sporto medicinos klinikos dėstytojai dalyvavo organizuojant tarptautinį Komplekisnių sistemų sporte kongresą, vykusį FCB Camp Nou, Barcelonoje 2017 m.; http://www.complexsystemsinsport.com/?p=5138
  • Tartu universitetu, Sporto mokslų ir kineziterapijos institutu, Estija – Sporto medicinos klinikos dėstytojai bendradarbiauja su kolegomis iš Tartu universiteto sporto kineziterapijos tema. Taip pat vykdomi Erasmus mainai;
  • Kartu su Lietuvos krepšinio federacija kasmet atliekami sportinių traumų rizikos vertinimai įvairioms jaunučių, jaunių merginų ir vaikinų rinktinėms, nacionalinei vyrų bei moterų rinktinėms. Taip pat traumų rizika vertinama ir Lietuvos moterų krepšinio lygos komandoms, vykdomi įvairūs projektai, tokie kaip Lietuvos moterų krepšinio lygos Sporto traumų ir ligų registras; krepšininkų žaidybinio efektyvumo analizė po kelio sąnario kremzlės rekonstrukcinių operacijų; gebėjimas atkurti prieš pažeidimą buvusius fizinio aktyvumo lygius po skirtingo diametro priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijų sportininkams;
  • KTU Sveikatos telematikos mokslo institutu;
  • KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu, Mechatronikos institutu;
  • LSMU Kardiologijos institutu, Kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratorija;
  • LSMU gimnazija.
LSMU MA Slaugos fakultetas Sporto medicinos klinika
+370 37 362249 sporto.medicinos.klinika@lsmu.lt
Tilžės g. 18, 9 korpusas, Kaunas
Doc. dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė
Sporto medicinos klinikos vadovė
Visi kontaktai