Atviroji prieiga

Atviroji prieiga (angl. „Open access”) – tai informacijos sklaidos praktika, siekianti suteikti nemokamą, nuolatinę, neribojamą galimybę naudotis skaitmenine pilnatekste informacija internete. Tai reiškia, kad vartotojai gali skaityti, atsisiųsti, dalintis ar pakartotinai panaudoti dokumentų turinį atsižvelgiant į autorių teisių apsaugos bei licencinius reikalavimus. Ši praktika dažniausiai taikoma akademiniams leidiniams, moksliniams straipsniams, konferencijų tezėms, tyrimų rezultatams ir duomenų rinkiniams, magistro ir doktorantų tezėms bei disertacijoms.

Atviroji prieiga remiasi įsitikinimu, kad neribota informacijos prieiga teikia tiesioginę naudą kiekvienam mokslo proceso etapo dalyviui: finansuotojams, mokslo institucijoms, tyrėjams, įvairių sričių darbuotojams bei visuomenei. Vis daugiau mokslą finansuojančių institucijų reikalauja, jog galutiniai rezultatai būtų viešai prienami, mokslinės institucijos priima atvirosios prieigos mandatus, todėl mokslininkai yra nuolat skatinami spausdinti savo publikacijas atvirosios prieigos leidiniuose bei talpinti jas institucinėse talpyklose. Atviroji prieiga yra naudinga, nes:

Suteikia galimybę mokslininkams, studentams, švietimo ar sveikatos priežiūros darbuotojams, bei plačiosios visuomenės nariams laisvai ir nemokamai rasti naujausią ir aktualiausią mokslinę produkciją. Nemokama prieiga yra ypač svarbi mokslininkams ir studentams iš mažesnių institucijų ar besivystančių šalių, kur finansiniai resursai ir bibliotekų ištekliai yra itin riboti.
Pagerina mokslinės veiklos matomumą, skaitomumą, citavimą ir panaudą. Tokiu būdu pagerinamas mokslininko, publikuojančio žurnalo, bei afilijuotos mokslo institucijos prestižas tarptautinėje erdvėje.
Skatina tarptautinį bendradarbiavimą tarp tyrėjų ir institucijų, naujų tarpdisciplininių tyrimų bei inovatyvių projektų kūrimą.
Motyvuoja naują mokslinę veiklą ir inovacijas, kadangi tyrėjai gali pasisemti naujų idėjų, išmokti naujų metodų, atlikti tolesnius ir detalesnius tyrimus remiantis jau išpublikuotais rezultatais, panaudoti juos meta-analizėms.
Sumažina pasikartojančių tyrimų skaičių, todėl pagerina pasaulinės mokslo produkcijos kokybę ir užtikrina efektyvesnę finansavimo išteklių panaudą.
Išsaugo autorių teises į publikuotą turinį.
Užtikrina ilgalaikį mokslinės produkcijos išsaugojimą.
Pagreitina mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir panaudą, todėl naujausi tyrimai gali būti panaudoti inovacijoms, įstatymams koreguoti, švietimo ar medicinos paslaugų kokybei gerinti.
Ugdo visuomenės mokslinio raštingumo lygį, skatina piliečių mokslą (angl. “Citizen science”), bei atvirojo mokslo kultūrą.
Pagerina mokslinių tyrimų rezultatų skaidrumą ir patikimumą, skatina pasitikėjimą mokslu ir naujomis technologijomis.
Užtikrina, jog mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai yra prienami visiems mokesčių mokėtojams.

Svarbiausi dokumentai

Tarptautiniai reglamentai

Atvirosios prieigos esminiai principai ir dabartinė samprata pirmą kartą buvo paskelbti Budapešto atvirosios prieigos iniciatyvos (2002) dokumente. Deklaracijoje buvo raginama suteikti nemokamą ir neribotą prieigą visų sričių mokslinei literatūrai, bei galimybę pakartotinai panaudoti publikacijos turinį. Atvirosios prieigos praktika buvo toliau vystoma pasirašant Bethesdos atvirosios prieigos leidybos pareiškimą (2003), bei Berlyno atvirosios prieigos prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų žinių deklaraciją (2003). Dokumentuose buvo detalizuojama greitos mokslo žinių sklaidos ir pakartotinės panaudos svarba. Autoriai buvo paskatinti paviešinti pilnatekstę publikacijos versiją bent vienoje elektroninėje atvirosios prieigos talpyklose, bei suteikti savo kūriniams licencijas, leidžiančias kopijuoti, platinti ar demonstruoti jų turinį, bei kurti naujas publikacijas ankstesnės pagrindu.

Papildoma informacija:

Finansuojančių organizacijų nuostatai

Siekiant užtikrinti skaidrų valstybinių lėšų panaudojimą, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas numato, jog visa valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinė produkcija turi būti skelbiama viešai, jeigu tai nepažeidžia autorinių ar turtinių teisių. Įstatymas taip pat taikomas nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, jeigu tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairėmis, LMT lėšomis finansuojamų projektų produkcijos atviroji prieiga turi būti užtikrinta spausdinimu atvirosios prieigos žurnaluose arba kėlimu į talpyklas. Projekto metu sukaupti duomenys taip pat turi būti prieinami bent 5-erius metus po projekto pabaigos, jeigu tai yra suderinama su asmens duomenų apsaugos reikalavimais, komercinio panaudojimo tikslais, ar kitomis pagrįstomis priežastimis. Teikiant projekto paraiškas, turi būti pateiktas duomenų valdymo planas.

Plačiau:

Kitos, privačios ar nacionalinės, finansuojančios organizacijos taip pat dažnai taiko reikalavimus, jog galutiniai tyrimų rezultatai ir duomenys būtų išpublikuoti viešosios prieigos žurnaluose ir talpyklose (pvz. Europos Mokslo Taryba).

Sužinoti daugiau apie finansuojančių organizacijų keliamus atvirosios prieigos reikalavimus galima SHERPA Juliet puslapyje. Pasitikrinti, ar publikavimui pageidaujamas žurnalas atitinka finansuojančios organizacijos keliamus atvirosios prieigos reikalavimus, galima cOAlition S sukurtu Žurnalų patikros įrankiu (angl. Journal checker tool).

Universiteto nuostatai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas remiasi atvirosios prieigos (angl. Open Access) strategija ir siekia leisti viešai naudotis LSMU mokslinių tyrimų rezultatais, užtikrinti jų matomumą, efektyvų naudojimą bei universiteto mokslininkų publikacijų citavimą šalyje ir pasaulyje. Institucijos mokslinių tyrimų rezultatų atvira prieiga didina mokslinių tyrimų svarbą, plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą, supažindina su rezultatais visuomenę, išplečia skaitmeninių dokumentų matomumą. Universitetas aktyviai remia atvirosios prieigos judėjimą, taip skatindamas socialinę atsakomybę prieš visuomenę: mokslinių tyrimų rezultatai, kurie yra mokslo publikacijų pagrindas, finansuojami viešomis lėšomis, todėl turi būti prieinami viešai ir nemokamai.

LSMU universiteto ir klinikų darbuotojai bei studentai privalo pateikti talpinimui DSpace CRIS talpykloje mokslines publikacijos, knygas, konferencijų tezes, bakalaurų, magistrų baigiamuosius darbus, apgintas doktorantų disertacijas, patentines paraiškos ir patentus, bei kitą mokslinę produkciją, jeigu tai nepažeidžia autorinių ir turtinių teisių. Publikacijos keliamos į LSMU CRIS Talpyklą pagal rektoriaus 2021 m. įsakymu 2021-V-0699 nustatytą tvarką.

LSMU Atvirosios prieigos mandatas

LSMU Atvirosios prieigos mandatas / LSMU Open Access mandate

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kuria institucinę LSMU elektroninių dokumentų talpyklą eDoc, remiantis Open Access (atviros prieigos) strategija ir siekia leisti „laisvai“ naudotis (pagal autorių teisių nuostatas) LSMU mokslinių tyrimų rezultatais ir užtikrinti jų matomumą, efektyvų naudojimą bei Universiteto mokslininkų publikacijų citavimą. Institucijos mokslinių tyrimų rezultatų atvira prieiga didina mokslinių tyrimų svarbą, supažindina su rezultatais visuomenę, išplečia elektroninių dokumentų matomumą bei jų citavimą šalyje ir pasaulyje. Universitetas aktyviai remia Open Access (atviros prieigos) judėjimą, taip atlikdamas vieną iš Universiteto funkcijų – socialinę atsakomybę prieš visuomenę. Atvira prieiga skatina tarptautinį bendradarbiavimą, tyrėjų bendradarbiavimą, naujus tarpdisciplininius tyrimus, inovacijas, vystymąsi, dalinimąsi informacija ir propaguoja mokslą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninių dokumentų talpykla (toliau LSMU institucijos talpykla) įkurta 2013 m. siekiant užtikrinti Universiteto mokslinės produkcijos atvirą prieigą. LSMU Institucijos talpykloje talpinamos mokslinės publikacijos, knygos, konferencijų tezės, studentų moksliniai darbai (bakalaurų, magistrų baigiamieji darbai ir doktorantų apgintos disertacijos) ir kita Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslinė produkcija. LSMU moksliniai žurnalai ir elektroninės knygos yra laisvai prieinami.

***

Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) creates institutional repository LUHS eDoc supporting Open Access policy and seeking to enable the possibility to access freely (in accordance with copyright provisions) the results of scientific research of the LUHS and to ensure the visibility, effective use, citation of the publications of the University‘s scientists. Open access to the research results of an institution increases the significance of scientific investigations, brings them to the society, expanding their visibility and citation both at the national and global levels. University actively supports the open access movement thereby realizing one of the functions of the University – social responsibility to the society. It promotes international co-operation, researchers networking, new cross-disciplinary research, innovation, development, sharing of information and promotion of science. Lithuanian University of Health Sciences open access institutional repository (hereinafter – Institutional Repository LUHS) is launched in 2013 in order to ensure open access of the scientific production of the University. The Institutional Repository LUHS contains scientific publications, books, conference papers, student final papers (graduate, undergraduate, doctoral thesis) and other scientific output developed by Lithuanian University of Health Sciences staff. Scientific journals and e-books, published by LUHS, are open access.

Planas S

kOAlicija S (angl. cOAlition S) – tai tarptautinis finansuojančių bei mokslinių tyrimų organizacijų konsorciumas, remiamas Europos Komisijos bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (angl. World Health Organization (WHO)). Konsorciumo sukurtas Planas S (angl. Plan S) numato, jog nuo 2021 metų visos mokslinės publikacijos, sukurtos viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų pagrindu, privalo būti išspausdintos kriterijus atitinkančiuose atvirosios prieigos žurnaluose ar platformose arba nedelsiant patalpintos į atvirosios prieigos talpyklas be jokių draudimo laikotarpių (angl. Embargo period). Planas taikomas visoms pilnai ar dalinai konsorciumo narių finansuojamoms publikacijoms bei duomenų rinkiniams.

Planą S sudaro 10 pagrindinių principų:

Autoriai išsaugo visas autorines teises, pageidaujama, jog publikacijoms būtų suteikta Creative Commons licencija.
Finansuojanti organizacija nustato griežtus kriterijus ir reikalavimus aukštos kokybės žurnalams, platformoms bei talpykloms identifikuoti.
Minėtiems aukštos kokybės žurnalams ar platformoms neegzistuojant, finansuojančios organizacijos prisideda ir ragina jų kūrimą.
Tyrėjai yra atleidžiami nuo publikavimo mokesčių, juos padengia finansuojančios organizacija ar mokslo institucija.
Publikavimo mokesčiai turėtų būti skaidrūs ir standartizuoti, jiems turėtų būti nustatytos maksimalios ribos.
Vyriausybė, universitetai, bibliotekos, mokslo tyrimų institucijos turėtų suderinti savo nuostatus ir strategijas.
Knygoms ir monografijoms ir knygų skyriams taikomas ilgesnis prisitaikymo laikotarpis.
Finansuojančios organizacijos nepalaiko mišriosios prieigos žurnalų (angl. Hybrid access), tačiau gali taikyti išimtį pereinamojo laikotarpio žurnalams (angl. Transformative journals), keičiantiems prieigą į atvirąją.
Finansuojančios organizacijos stebi finansavimo teikėjus bei gavėjus, nesilaikantiems reikalavimų yra taikomos sankcijos.
Mokslinė produkcija nebus vertinama pagal publikuojantį žurnalą, jo mokslometrinius rodiklius, ar leidėją.

Pasitikrinti, ar norimas žurnalas atitinka finansuojančios organizacijos keliamus atvirosios prieigos reikalavimus galima konsorciumo sukurtu Žurnalų patikros įrankiu (angl. Journal checker tool).

2023 metų spalio 31d. kOAlicija S pateikė dar vieną siūlymą mokslinės leidybos pertvarkai. Dokumentas “Towards Responsible Publishing” (liet. “Atsakingos leidybos link”) remiasi jau esamais Plano S principais, bei papildo jį pristatydamas “bendruomene grįstos” ir “mokslininkų vedamos” atvirosios mokslo komunikacijos idėją. Siūloma, jog patys autoriai valdytų savo publikacijos leidimo procesą, nuspręstų publikavimo datą, stadiją ir vietą, o leidėjai apsiribotų tik leidybos proceso paslaugų (administravimo, redagavimo, formatavimo ir pan.) teikimu. Taip pat norima, jog būtų viešinami ne tik galutiniai kūrinio variantai, bet kartu ir ankstyvesnės versijos, recenzentų komentarai, korespondencija, ir pan.

Prieigos modeliai

Komerciniuose arba “uždarosios prieigos” žurnaluose išspausdintos publikacijos yra prieinamos tik prenumeruojantiems žurnalo ar kuruojančios duomenų bazės vartotojams už leidėjo nustatytą kainą, o darbo autorinės teisės yra perduodamos leidėjui.

Atvirosios prieigos žurnaluose esančios publikacijos pasiekia vartotojus nemokamai, o straipsnio parengimo mokesčius (angl. Article processing charges (APC) sumoka autorius, tyrimų finansuotojai ar mokslinė institucija. Autoriai nustato kūrinio naudojimo licencijas bei išsaugo kūrinio autorines teises.

Nustatyti žurnalo prieigos sąlygas galima pasinaudojus HowOpenIsIt? gidu bei Atvirosios prieigos žurnalų rodykle (angl. Directory of Open Access Journals (DOAJ)).

Dažniausiai sutinkami prieigos modeliai yra žaliasis, auksinis, ir mišrusis.

Žaliasis modelis (“Green Open Access”)

Modelis yra visiškai nemokamas tiek autoriams, tiek vartotojams.
Kitaip vadinamas saviarchyvavimu (angl. Self-archiving).
Autorius arba atsakingi asmenys talpina publikacijas ir duomenis institucinėse, viešose ar dalykinėse atvirosios prieigos talpyklose ar asmeniniame autoriaus tinklalapyje. Informaciją apie naudojamas atvirosios prieigos talpyklas galima rasti Atvirosios Prieigos Talpyklų Registre (Registry of Open Access Repositories (ROAR)), bei Atvirosios Prieigos Talpyklų Rodyklėje (OpenDOAR: Directory of Open Access Repositories).
Talpinami moksliniai straipsniai, konferencijų pranešimai, akademiniai leidiniai, mokslinių tyrimų duomenys, nepublikuojama literatūra (angl. grey literature), daktaro disertacijos ar magistro tezės.
Publikacijos gali būti talpinamos įvairiose recenzavimo ir publikavimo stadijose – pateikti (bet dar nerecenzuoti) rankraščiai (angl. preprint), recenzavimą ir korekcijas praėję priimti rankraščiai (angl. postprint), bei jau paskelbtos publikacijos (angl. print), atsižvelgiant į institucijos talpyklos bei žurnalo leidėjo numatytas tvarkas.
Autoriams sudarant sutartį su leidėju, rekomenduojama pasirašyti autorinių teisių priedą SPARC Author Addendum, kuris teisiškai pakeičia leidėjo sutartį ir leidžia išlaikyti pagrindines autoriaus teises, bei suteikia galimybę saviarchyvuoti publikacijas. Plačiau apie šį priedą →

Auksinis modelis (“Gold Open Access”)

Modelis yra mokamas autoriams, tačiau nemokamas vartotojams.
Publikacijos yra spausdinamos komercinių leidėjų atvirosios prieigos žurnaluose.
Norėdami padengti recenzavimo, redagavimo bei spausdinimo išlaidas, žurnalai taiko savo nustatytą straipsnio parengimo mokestį (angl. Article processing charges (APC).
Straipsnio parengimo mokesčius (APC) gali mokėti pats autorius, finansuojanti organizacija arba mokslinė institucija. Dėl APC kompensavimo LSMU tyrėjams, plačiau skaityti Publikacijų rengimo skyrelyje →
Autorius išsaugo visas turtines autoriaus teises.
Publikacijoms privalo būti suteiktos įvairių tipų Creative Commons licencijos, leidžiančios ne tik skaityti, bet ir platinti ar pakartotinai panaudoti kūrinį. Plačiau apie galimas licencijas →
Išspausdinta straipsnio versija yra iš karto ir nemokamai prieinama bet kuriam vartotojui.
Svarbu atkreipti dėmesį į auksinės prieigos žurnalų reputaciją ir kokybę. Daugėja “grobuoniškų” žurnalų (angl. Predatory journals), reikalaujančių itin didelių publikavimo mokesčių, tačiau neteikiančių tinkamo straipsnių recenzavimo bei redagavimo. Plačiau apie „grobuoniškus” žurnalus →
Auksinės prieigos žurnalų pavyzdžiai – PLOS One, European Heart Journal, The Lancet Public Health, Journal of Orthopaedics and Traumatology, BMC žurnalai.

Deimantinis modelis (“Diamond Open Access”)

Modelis yra visiškai nemokamas tiek autoriams, tiek vartotojams.
Publikacijos spausdinamos deimantinės prieigos žurnaluose, kurie yra leidžiami bei finansuojami universitetų, draugijų ir sąjungų, labdaros įstaigų, finansuojančių organizacijų ar kitų atvirąją prieigą propaguojančių institucijų.
KOAlicijos S atliktais 2021 metų tyrimais, egzistuoja apie 29 tūkst. deimantinės prieigos žurnalų (apie 73% visų žurnalų, registruotų Atvirosios prieigos žurnalų rodyklėje DOAJ), tačiau dauguma jų dar nėra indeksuoti Scopus ar Web of Science duomenų bazėse.
Deimantinės prieigos žurnalų pavyzdžiai: Acta Medica Lituanica, Lietuvos Chirurgija, Progress in Orthodontics, BMC Journal of Biomecical Science, European Medical Journal.

Bronzinis modelis (“Bronze Open Access”)

Modelis yra nemokamas vartotojams.
Žurnalai savo nuožiūra pasirenka suteikti savo vartotojams galimybę nedelsiant ar po draudimo laikotarpio nemokamai skaityti publikacijas, tačiau nėra leidimo jas platinti ar panaudoti.
Bronzinis modelis yra itin panašus į auksinį, tačiau, kitaip nei auksiniame, prie publikacijų nėra nustatytų ar nurodytų Kūrybinių bendrijų licencijų.
Kadangi publikacijos negali būti pakartotinai platinamos ar panaudojamos, tokios prieigos laikyti pilnai atvirąja negalima.
Nepaisant to, kad bronzinis modelis yra mažai žinomas, 2018 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, jog bronzinės prieigos publikacijų yra žymiai daugiau nei auksinių.

Mišrusis modelis (“Hybrid Open Access”)

Modelis yra mokamas autoriams, iš dalies mokamas vartotojams.
Mišriosios prieigos žurnalai spausdina tiek atvirosios, tiek mokamos prieigos straipsnius viename žurnale.
Atvirosios prieigos straipsniams taikomas straipsnio parengimo mokestis (APC). Uždarosios prieigos straipsniai yra prieinami tik žurnalą ar kuruojančią duomenų bazę prenumeruojantiems vartotojams arba taikant vienkartinį prieigos mokestį.
Norint publikuoti straipsnius atvirąja prieiga, rekomenduojama vengti mišriosios prieigos žurnalų, kadangi šie straipsniai yra apmokestinami dvigubai – leidėjai gauna APC bei prenumeratos mokesčius.
Norėdami prisitaikyti prie griežtėjančių atvirosios prieigos mandatų ir reikalavimų, kai kurie mišriosios prieigos žurnalai palaipsniui keičia prieigos sąlygas į atvirąją. Tokie žurnalai yra vadinami pereinamojo laikotarpio žurnalais (angl. Transformative journals). Sužinoti daugiau apie mišriųjų žurnalų pertvarkos progresą galima Hibridinės prieigos žurnalų pagalbininke (angl. Hybrid Open Access Dashboard). 2023 metais daugiau negu du trečdaliai pereinamojo laikotarpio žurnalų neteko šio statuso, kadangi nepadarė pakankamos pažangos link pilnos atvirosios prieigos integracijos.
Mišriosios prieigos žurnalų pavyzdžiai: Nature Cancer, Springer Journal of Neurology, European Journal of Pediatrics, Odontology, British Journal of Cancer, Infection and Immunity.

Uždelstas modelis (“Delayed Open Acess”)

Modelis yra mokamas autoriams, galimai mokamas vartotojams.
Naujai išspausdinti straipsniai yra prieinami tik žurnalą ar kuruojančią duomenų bazę prenumeruojantiems vartotojams.
Atviroji prieiga straipsniams suteikiama tik praėjus leidėjo nustatytam draudimo laikotarpiui (angl. Embargo period), nuo 3-jų mėnesių iki 2-jų metų po straipsnio išspausdinimo.
Vėlesnės prieigos žurnalų pavyzdžiai: CellPress žurnalai (12 mėn.), New England Journal of Medicine (6 mėn.), Journal of General Physiology (6 mėn.), Journal of Experimental Medicine (6 mėn, taikoma APC nuolaida).

Licencijos

Informacijos prieigos laisvei apibrėžti yra naudojami du terminai – nemokama atviroji prieiga (angl. Gratis open access) bei laisvoji atviroji prieiga (angl. Libre open access). Gratis prieiga reiškia prieigą prie publikacijų be finansinių apribojimų. Libre prieiga teikia ne tik nemokamą prieigą, bet ir teisę panaudoti publikacijos turinį. Pakartotinio panaudojimo galimybė nepažeidžia autorinių teisių, kadangi publikacijoms yra suteikiama Kūrybinių bendrijų (angl. Creative Commons) licencija.

Creative Commons licencijos yra alternatyvios autorių teisių apsaugos formos, kurios informuoja apie kūrinio panaudojimo sąlygas.

Creative Commons įrankis Licence Chooser leidžia bet kuriam autoriui savarankiškai sugeneruoti CC licenciją pagal norimus kriterijus ir ją prisegti prie publikacijos. Lietuvos masto kūrybiniams objektams ženklinti galima naudoti Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paruoštu įrankiu.

* Išvestiniam darbui privaloma priskirti tokią pat licenciją, kaip šaltinio

Pagalbiniai įrankiai

CORE – Mokslinių tyrimų ir mokslinės informacijos paieškos iš atvirosios prieigos talpyklų sistema

DOAB – Atvirosios prieigos recenzuotų knygų katalogas (virš 68 000 knygų)

DOAJ – Atvirosios prieigos recenzuotų žurnalų katalogas (19 449 žurnalai, 13 194 be APC mokesčio)

EOSC – Europos Atvirojo mokslo debesija mokslinius duomenų saugojimui dalinimuisi ir naudojimui

Licence Chooser – Tarptautinis Kūrybinių bendrijų licencijų ženklinimo įrankis

LNB Ženklinimo įrankis – Kūrybinių bendrijų licencijų ženklinimo įrankis Lietuvos kūrybinei produkcijai

OER Commons – Atvirųjų švietimo išteklių biblioteka

Open Access Button – Atvirosios prieigos straipsnių paieškos sistema

OpenAIRE – Atvirosios prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra Europoje

OpenDOAR – Atvirosios prieigos talpyklų katalogas

Open Research Europe – mokslinių straipsnių leidybos programa, pristatanti “Europos Horizontas 2021-2027” ir “Horizontas 2020” finansuotų tyrimų rezultatus visuomenei.

PubMed Central – Biomedicinos ir gyvybės mokslų publikacijų talpykla

ROAR – Atvirosios prieigos talpyklų registras

ROARMAP – Atvirosios prieigos talpyklų archyvavimo nuostatų registras

Unpaywall – Atvirosios prieigos straipsnių paieškos sistema

Licencijos kodas	Simbolis	Pavadinimas	Reikia cituoti šaltinį?	Galimybė dalintis	Galimybė adaptuoti	Galimybė panaudoti komerciniams tikslams
CC CC0		Jokio priskyrimo arba Viešosios srities kūrinys	✗	✓	✓	✓
CC BY		Priskyrimas	✓	✓	✓	✓
CC BY SA		Priskyrimas + Analogiškas platinimas	✓	✓	✓*	✓
CC BY NC		Priskyrimas + Nekomercinis platinimas	✓	✓	✓	✗
CC BY NC SA		Priskyrimas + Nekomercinis platinimas + Analogiškas platinimas	✓	✓	✓*	✗
CC BY ND		Priskyrimas + Jokių išvestinių darbų	✓	✓	✗	✓
CC BY NC ND		Priskyrimas + Nekomercinis platinimas + Jokių išvestinių darbų	✓	✓	✗	✗