Jubiliejinėje KRIS konferencijoje aptartos epidemiologinių tyrimų ir profilaktinės medicinos ištakos bei plėtra

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultete (VSF) vyko 50-toji, jubiliejinė Kauno ir Roterdamo epidemiologinės programos („KRIS“, anglų k. Behavioural and Operational Components of Health Intervention Programmes) konferencija „Lietuvos epidemiologinių tyrimų ir profilaktinės medicinos ištakos ir plėtra”.

Į renginį susirinko tyrimo dalyviai bei mokslininkai – prof. habil. dr. V. Grabauskas, prof. habil. dr. A. Goštautas, prof. V. Kuzminskis, habil. dr. R. Rėklaitienė, prof. A. Zaborskis, S. Pampikas, dr. L. Dregval, K. Jurėnienė, V. Žiužnys, prof. I. Misevičienė, prof. J. Klumbienė, prof. J. Petkevičienė, dr. A. Šačkutė, prof. A. Tamošiūnas, prof. N. Misiūnienė. Susirinkusieji prisiminė didelį indėlį į epidemiologinių tyrimų plėtrą įnešusią habil. dr. prof. A. Baubinienę, kitus negalėjusius atvykti tyrimo dalyvius, tylos minute pagerbė tuos, kurių jau nebėra.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė LSMU kanclerė prof. habil. dr. D. Rastenytė. Ji padėkojo savo mokytojams, pabrėžė KRIS tyrimo reikšmę ugdant naujos kartos mokslininkus, gebančius atlikti aukštus tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. Kandratavičienė pabrėžė visų LSMU vykdomų mokslinių tyrimų svarbą ieškant sprendimų, kurie padėtų pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą.

Prisiminė ištakas

Konferenciją dialogu „KRIS-50 istorija ir prisiminimai“ pradėjo VSF dekanė prof. I. Liseckienė ir prof. habil. dr. V. Grabauskas. Jų pokalbis sugrąžino dalyvius į dvidešimto amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kai Kaune buvo pradėtas KRIS tyrimas. Sparčiai antroje dvidešimto amžiaus pusėje vykusi socialinė ir ekonominė pažanga lėmė epidemiologinę transformaciją – lėtinės neinfekcinės ligos ėmė plisti labiau nei infekcinės ligos. Šios ligos tapo svarbiausia sveikatos problema visame pasaulyje.

Prof. habil. dr. V. Grabauskas pasakojo, kad siekiant ją suvaldyti reikėjo naujų moksliniais tyrimais pagrįstų žinių, tarptautinio įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nusprendė atlikti tyrimą, kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti, kaip reikėtų organizuoti išeminės širdies ligos profilaktinio poveikio programas šalyse, kurių politinės, ekonominės, ir sveikatos priežiūros sistemos yra skirtingos.

Jis prisiminė, kad akademikas, tuometinio Kauno medicinos instituto rektorius prof. Z. Januškevičius daug dėmesio skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui, dalyvaudamas tarptautiniuose renginiuose garsino Kaune atliekamus darbus. Jo inciatyva subūrus entuziastingų tyrėjų komandą, Kauno medicinos institutas buvo atrinktas vykdyti tarptautinį tyrimą, atstovaujant sovietinę sveikatos priežiūros sistemą. Tuometinėmis sąlygomis tapti tarptautinio tyrimo dalyviu buvo tikras iššūkis.

„Tuo metu sovietinė sistema buvo ne tik gūdi, bet ir agresyvi. Buvo labai sudėtinga skelbti bei aptarinėti naujas idėjas ir mokslu pagrįstus darbus, kurie buvo atlikti ne šioje šalyje. Tik mūsų profesorių išminties, kompetencijos ir vadybinių talentų dėka Kaune atsirado Vakarų pasaulį atstovavusi Roterdamo studija“, – prisiminimais dalijosi prof. habil. dr. V. Grabauskas.

Tyrimas prasidėjo 1972 metais, tačiau paruošiamieji darbai vyko jau anksčiau. Koordinuojant PSO, buvo rengiama detali KRIS tyrimo metodologija – sąvokų, procedūrų, taisyklių, vertinimo kriterijų ir statistinių rodiklių vieningas aprašymas. Vyko tyrėjų mokymai. Pagrindiniai tyrėjai buvo I. Glasunov iš Ženevos, Z. Januškevičius iš Kauno ir L. Boerma iš Roterdamo. Didžiulis dėmesys buvo skiriamas matavimų standartizacijos ir kokybės užtikrinimui. Gausių duomenų analizei pradėtos taikyti to meto informacinės technologijos.

Nuo KRIS prasidėjo tuometinio Kauno medicinos instituto bendradarbiavimas su PSO, Europos ir viso pasaulio mokslo centrais. Dalyvauti KRIS tyrime buvo pakviesti įvairių specialybių instituto mokslininkai ir dėstytojai, kurie tapo pasaulyje žinomais populiacinių tyrimų organizatoriais bei vykdytojais.

Į Lietuvą atnešė medicinos psichologiją

Konferencijoje pranešimą apie psichologijos ir medicinos tyrimų integraciją KRIS programoje skaitęs prof. habil. dr. A. Goštautas dalyviams papasakojo apie tai, kaip šis tyrimas Lietuvoje paskatino medicinos psichologijos plėtrą.

„Tuo metu buvo sudėtinga situacija pasaulyje. Lėtinėms neinfekcinėms ligoms tapus pagrindine mirties priežastimi, prasidėjo veiksmingų profilaktikos metodų paieška, imti vykdyti rizikos faktorių tyrimai. Jų kryptį lėmė dar 1948 metais PSO įvesto sveikatos apibrėžimo struktūra, kurią sudarė trys komponentai – fiziniai, socialiniai ir psichologiniai faktoriai“, – medicinos psichologijos Lietuvoje pradžią prisiminė prof. habil. dr. A. Goštautas.

Jis pasakojo, kad KRIS įgyvendinimui buvo įkurta specializuota Psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorija, kuri tapo pamatu sveikatos psichologijos moksliniams tyrimams Lietuvoje. Joje standartizuota ir pritaikyta daugybė psichologinio tyrimo metodikų, kurios naudotos ne tik KRIS, bet ir kituose epidemiologiniuose tyrimuose. Laboratorijoje išugdyta daugybė sveikatos psichologijos mokslininkų, apginta galybė disertacijų, parengta ir įgyvendinta šimtai mokslinių projektų.

Konferenciją užbaigė diskusija

Renginiui įpusėjus, ilgametė PSO Europos biuro darbuotoja A. Šačkutė papasakojo apie tolesnę epidemiologinių tyrimų raidą Lietuvoje, o PSO biuro vadovė I. Zurlytė apžvelgė LSMU bendradarbiavimą su šia organizacija. Pasak jos, Universitete yra du su PSO bendradarbiaujantys centrai. Nuo KRIS tyrimo laikų juose atlikta ir tęsiama daugybė epidemiologinių tyrimų (Juvenilinės hipertenzijos, CINDI, MONICA, HBSC, COSI ir kt.).

Konferenciją vainikavo plenarinė diskusija „Quo vadis, Visuomenės sveikata. Istorijos pamokos sveikatos mokslų bei studijų plėtrai, atsakant į laikmečio iššūkius“, kurią moderavo prof. R. Kalėdienė. Ji su KRIS dalyviais aptarė šio tyrimo svarbą pagrindžiant rekomendacijas lėtinių ligų profilaktikai. Diskusijoje pasidžiaugta, kad sukaupta pakankamai žinių, ką ir kaip reikėtų daryti, kad lėtinių ligų paplitimas Lietuvoje mažėtų. Tačiau apgailestavo, kad sveikatos situacija gerėja per lėtai, nepaisant naujų technologijų ir galimybių. Buvo skatinama tęsti panašaus pobūdžio tyrimus, poreikį labiau tyrimų rezultatų įdiegimu į praktiką, ugdant tam parengtus visuomenės sveikatos specialistus.