Kasos adenokarcinomos rezistentiškumo apoptozei ir chemoterapijai energetiniai, genetiniai ir epigenetiniai mechanizmai

< Grįžti

Projekto pavadinimas: Kasos adenokarcinomos rezistentiškumo apoptozei ir chemoterapijai energetiniai, genetiniai ir epigenetiniai mechanizmai

Veiksmų programa: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Veiksmų programos prioritetas: Tyrėjų gebėjimo stiprinimas

Veiksmų programos prioriteto priemonė: Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)

Projekto kodas: VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-062

Projekto trukmė: 2012-10-01 / 2015-09-30, projektas pratęstas iki 2015-10-15

Projekto vykdytojas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Projekto partneris:

Bendra projekto vertė: 351 801,44 Eur

Santrauka: Kasos vėžys yra ketvirta dažniausia onkologinių mirčių priežastis pasaulyje. Europoje kasmet nuo šios ligos miršta apie 400000 žmonių. Trumpas ligonių išgyvenamumas ir blogas atsakas į gydymą skatina ieškoti naujų efektyvių metodų, galinčių pagerinti šių pacientų gydymo rezultatus ir prailginti išgyvenamumą. Yra keletas tarpusavyje susijusių molekulinių mechanizmų, galinčių nulemti šių navikų padidėjusį atsparumą gydymui ir apoptozei: (1) Apoptozės fermentinės sistemos ir oksidacinio/nitrozinančio streso sąveika vėžio ląstelėse; (2) Genų promotorių metilinimas taip pat yra susijęs su atsaku į chemoterapiją, agresyvesne ligos eiga ir blogesne vėžio prognoze; (3) RNR surišančių baltymų potranskripcinės genų reguliacijos sąsaja su ląstelių proliferacija ir apoptoze yra nauja tyrimų sritis. Teikiamo projekto tikslas – ištirti veiksnius, galinčius nulemti padidėjusį kasos vėžio ląstelių atsparumą apoptozei bei chemoterapijai. Iki šiol yra labai mažai informacijos apie NADPH oksidazės raišką, fermentinį aktyvumą bei jo reguliaciją kitose žmogaus vėžio ląstelėse, taip pat jos įtaką vėžinių ląstelių chemorezistentiškumui. Yra parodyta, kad Apaf-1 neturinčios melanomos ląstelės yra ypač atsparios chemoterapijai. Tačiau duomenų apie šio geno metilinimą kasos vėžio atveju literatūroje praktiškai nėra. Yra nustatyta, kad padidėjusi RNR surišančio baltymo CUGBP2 sintezė storosios žarnos vėžio ląstelėse yra susijusi su jų programuota žūtimi (apoptoze). CUGBP2 ir HuR dinaminio proceso reikšmė viršutinio pilvo aukšto organų vėžio ląstelių proliferacijai, apoptotiniams procesams ir chemorezistentiškumui nenustatyta. Pagrindinis šio projekto rezultatas bus naujos fundamentalios žinios apie molekulinius kasos vėžio vystymosi ir atsparumo chemoterapijai mechanizmus. Šis projektas neabejotinai prisidėtų prie Lietuvos mokslinių tyrimų erdvės žinomumo ir konkurencingumo skatinimo bei visuomenės sveikatinimo.