Lietuvos mokslų akademijos stipendija – stipri paskata tobulėti
Tęsiame interviu ciklą su LSMU mokslininkais, kuriems šiemet skirta prestižinė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) geriausio jaunojo mokslininko stipendija. Šiais metais Universitete – net trys šia stipendija įvertinti jaunieji mokslininkai.
Biomedicinos mokslų srityje LMA stipendija skirta dr. Gretai Varkalaitei, atliekančiai tyrimus tema „Laisvai cirkuliuojančių DNR mutacijų profilio analizė sveikų, atrofiniu gastritu ir skrandžio vėžiu sergančių pacientų kraujyje“.
Su kokiomis mintimis pasitikote šį džiugų įvykį?
Daktaro disertaciją apgyniau visai neseniai, 2022 m. liepos 4 d., tad žinia apie skirtą stipendiją buvo gana netikėta ir maloniai nustebino. Dar ypatingesniu šį įvertinimą padarė Universiteto bendruomenės ir artimiausių kolegų sveikinimai bei palaikymas.
Kuo svarbus, naujas, reikšmingas Jūsų atliekamas tyrimas?
Tyrimas „Laisvai cirkuliuojančių DNR mutacijų profilio analizė sveikų, atrofiniu gastritu ir skrandžio vėžiu sergančių pacientų kraujyje“ vyksta itin intensyviai. Šiuo metu apdorojami naujos kartos sekoskaitos duomenys, tyrinėjame DNR mutacijų dinamiką ligos eigos metu (vertinant sveikas, ikinavikines ir navikines būkles).
Projekto metu bus nustatytas personalizuotas genetinis laisvai cirkuliuojančios DNR profilis skrandžio vėžio patogenezės metu. Taip pat bus įvertintas laisvai plazmoje cirkuliuojančios DNR molekulinių biožymenų profilio tinkamumas individualiai ir personalizuotai minimaliai invazinei skrandžio vėžio diagnostikai bei ligos stebėjimui.
Iš pradinių duomenų jau matėme, kad galime stebėti mutavusio alelio dažnio pokyčius, pavyzdžiui, padidėjimą, atsinaujinus skrandžio vėžiui, taip pat metodas padėjo detektuoti specifines mutacijas gene, susijusias su paveldimo skrandžio vėžio atvejais (pacientas taip pat turėjo šeiminę skrandžio anamnezę).
Kokia Jūsų tyrinėjamos srities ateitis, kur link eina pasauliniai šios srities tyrimai?
Skrandžio vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų visame pasaulyje. Šiuo metu taikoma skrandžio vėžio diagnostika daugiausia pagrįsta įvairiais instrumentiniais tyrimais, kaip endoskopinė biopsija, kompiuterinė tomografija, endoskopinis ultragarsas ir kt.
Tačiau nepaisant instrumentinių tyrimų įvairovės, skrandžio vėžio pacientų sveikatos priežiūra vis dar pasižymi daugybe iššūkių: visų pirma, didelis pacientų mirtingumas, susijęs su diagnoze pažengusioje ligos stadijoje, bei įvairios sunkios ligos komplikacijos.
Dėl šios priežasties minimaliai invaziniai (pvz., kraujo) personalizuoti biožymenys, kurie padėtų pagerinti skrandžio vėžio pacientų sveikatos priežiūrą, diagnostiką ir stebėjimą, yra ypač reikalingi.
Naujausi tyrimai rodo, kad skystos biopsijos tyrimai, kurių metu analizuojamas molekulinis kraujyje cirkuliuojančių biožymenų profilis, gali reikšmingai prisidėti prie daugelio aukščiau minėtų su skrandžio vėžio diagnostika susijusių iššūkių sprendimo. Dėl didėjančio technologijų našumo ir prieinamumo skystosios biopsijos tyrimo sritis pasaulyje yra vis dar aktuali įvairių ligų atveju, taip pat – ir onkologinių.
Kokios įtakos tyrimui ir apskritai Jūsų darbui LSMU turės skirta stipendija?
Visų pirma, tai svarbus įvertinimas, skatinantis jaunąjį mokslininką pasitikėti savo jėgomis bei kreipti karjerą savarankiškesne linkme. Taip pat tai svarbus įrodymas, kad pasirinktas tyrinėjimo laukas yra aktualus ir ekspertų nuomone.
Kokie Jūsų ateities planai?
Esu nepaprastai dėkinga, kad galiutoliau dirbti su Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos komanda ir jos vadove prof. Jurgita Skiecevičiene, tad mano tyrimų laukas ateityje tikrai nenutols nuo virškinimo sistemos ir navikinių susirgimų tyrimų. Visa mūsų tyrėjų grupė šiuo metu daug dėmesio skiria mikrobiotos tyrimams uždegiminių ir navikinių susirgimų atveju, ieškome molekulinių žymenų, kuriame ir dirbame su organoidų sistemomis.