Endokrinologijos institutas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos institutas (LSMU MA EI) – tai Medicinos akademijos (MA) padalinys, įsteigtas tarptautinio ir nacionalinio lygio endokrininės sistemos ligų fundamentiniams, klinikiniams ir epidemiologiniams tyrimams vykdyti bei suteikiantis mokslinę bazę LSMU studentų trečio lygio (doktorantūra) studijoms ir dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Instituto misija – vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, skatinant tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, ugdyti jaunuosius talentus bei sudaryti sąlygas mokslinei jų karjerai.

Institute veikia dvi laboratorijos – cukrinio diabeto ir bendrosios endokrinologijos. LSMU Endokrinologijos institute dirba 27 žmonės, iš kurių 21 – mokslo darbuotojas, 6 – laborantai, 4 – administracijos ir pagalbinio ūkinio personalo darbuotojai.

Mokslinė veikla

Pagrindinės veiklos sritys apima fundamentaliuosius ir klinikinius tyrimus biomedicinos mokslų srityje, įskaitant Biologijos (N010) ir Medicinos (M001).

Šiuo metu vykdomos šios mokslinių darbų kryptys:

Sergančių cukriniu diabetu epidemiologiniai tyrimai ir registrai, imuninių, genetinių bei aplinkos veiksnių įtakos ligos etiologijai ir ligos eigai tyrimai, lėtinių komplikacijų prognozinių žymenų tyrimai.
Retų endokrininių ligų molekulinių mechanizmų ir klinikinių ypatumų tyrimai.
Žmogaus augimo, brendimo ir reprodukcinę sveikatą prognozuojančių veiksnių tyrimai.

Studijos

Doktorantų apgintas ir rengiamas ginti disertacijas rasite čia.

2 laboratorijos

Daugiau nei 20 mokslininkų

Vidutiniškai 13 publikacijų per metus

Kasmet komandą papildo 3 doktorantai

Endokrinologijos instituto istorija

1991 02 04 Respublikos sveikatos apsaugos ministrui J. Olekui pasirašius įsakymą buvo įkurtas Lietuvos mokslinis endokrinologijos centras.

1992 01 29 Įsteigtas Lietuvos mokslinis endokrinologijos centras ir Endokrinologijos instituto vardu integruotas į Kauno medicinos akademijos struktūrą. Tai buvo pirmasis valstybinis institutas Lietuvoje, kuris savanoriškai įsijungė į universiteto struktūrą.

Svarbiausias Endokrinologijos instituto tikslas buvo „visapusiškai tirti normalią ir sutrikusią vidaus sekrecijos liaukų veiklą, hormonus ir kitas medžiagų apykaitą reguliuojančias medžiagas bei sistemas, jų veikimo principus ir mechanizmus, užtikrinančius žmogaus reprodukciją, gimimą, vystymąsi, sugebėjimus prisitaikyti aplinkoje ir visavertį gyvenimą”.

Mokslinė, pedagoginė ir praktinė Endokrinologijos instituto veikla buvo glaudžiai susijusi su KMU Endokrinologijos klinika bei kitomis šalies ir užsienio mokslo bei klinikinės praktikos institucijomis.

1994 07 09 Buvo įsteigtas Respublikinis endokrinologijos centras, kurio direktoriumi buvo paskirtas prof. Liudvikas Lašas.

2003 11 06 LR Vyriausybė patvirtino naują KMU Endokrinologijos instituto statusą, pagal kurį Institutas tapo valstybės mokslinių tyrimų įstaiga.

Institute atlikti moksliniai-klinikiniai darbai buvo skelbiami respublikos ir užsienio prestižiniuose mokslo leidiniuose, rengiamos respublikinės mokslinės praktinės bei tarptautinės konferencijos, seminarai, vedamos paskaitos respublikos medicinos įstaigose.

Instituto vadovai

Prof. habil. dr. Jurgis Danys 1978–1991 metai
Prof. habil. dr. Liudvikas Lašas 1991–2004 metai
Prof. habil. dr. Antanas Norkus 2004–2011 metai
Prof. dr. Rasa Verkauskienė 2011–iki dabar

Endokrinologijos instituto projektai

Naujausi projektai

PerDire
Epigenetinių žymenų reikšmė papilinės skydliaukės karcinomos ankstyvai diagnostikai ir ilgalaikei ligos prognozei vyresniems pacientams
Diabetinės retinopatijos biomarkeriai: epigenetinės genų ubikvitino-proteosomos sistemos, telomerų ilgio ir proteosomos koncentracijos modifikacijos
Tarptautinės nebiudžetinės mokslo programos
Dalyvavimas COST veiklose

„Integruotas personalizuotos diabetinės retinopatijos patikros ir stebėsenos modelio kūrimas, taikant automatizuotą akių dugno vaizdų analizę bei dirbtinio intelekto rizikos prognozės algoritmą (PerDiRe)“.

Projekto vadovas: Prof. dr. Rasa Verkauskienė

Projekto trukmė: 2021 m. gegužės 1 d. – 2024 m. balandžio 31 d.

Biudžetas: 1 000 000 Eurų

Finansavimo šaltinis: Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai (EEA and Norway Grants).

„Epigenetinių žymenų reikšmė papilinės skydliaukės karcinomos ankstyvai diagnostikai ir ilgalaikei ligos prognozei vyresniems pacientams“. Registracija LMT: S-SEN-20-14.

Projekto vadovas: dr. Albertas Daukša

Projekto trukmė: 2020 02 03 – 2021 12 31

Biudžetas: 140 000 Eurų

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba

„Diabetinės retinopatijos biomarkeriai: epigenetinės genų ubikvitino-proteosomos sistemos, telomerų ilgio ir proteosomos koncentracijos modifikacijos” (RETINUPSDIAB). Registracija S-LLT-19-1.

Tyrimo tikslas – ištirti ubikvitino-proteosomos sistemos (UPS) bei su UPS susijusių genų epigenetinius pokyčius, susijusius su proteosomos koncentracijos pokyčiais kraujo serume ir telomerų ilgiu, baltuosiuose kraujo kūneliuose cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems diagnozuota skirtingos stadijos diabetinė retinopatija.

Projekto vadovas: Prof. dr. Rasa Verkauskienė

Projekto trukmė: 2019-2021 m.

Biudžetas: 56 250 JAV dolerių.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba

Partneriai: Department of Ophthalmology, National Taiwan University Hospital (Taivanas), University of Latvia, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Laboratory for Personalized Medicine (Latvija).

DIAMOND (Diabetes Mondiale)
EURODIAB-TIGER (Europe and diabetes: type 1 genetic epidemiology resource)
InterDiane (LitDiane). Bendradarbiavimo projektas su Suomijos mokslo institucijomis (Folkhalsan Institute of Genetics, Research Center, University of Helsinki) „Klinikinių, genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaka 1 tipo cukrinio diabeto vėlyvųjų diabetinių komplikacijų raidos patogenezei“
SWEET (Tarptautinis 1 tipo cukrinio diabeto konsorciumas, skirtas gerinti pacientų sveikatos priežiūrą ir dalintis gerąja klinikine praktika)
FIRCAVA (Antrojo tipo cukrinio diabeto komplikacijų profilaktikos projektas)

Prof. Rasa Verkauskienė. MPNS COST veikla TD1103. Europos fizikos bei NMR ir MRI metodologijos hiperpoliarizacijos organizacija.

Prof. Rasa Verkauskienė, dr. Romualdas Tomas Preikša, prof. Birutė Žilaitienė, dr. Jonas Čeponis Cost veikla BM1105. GnRH Trūkumas: žmogaus reprodukcijos neuroendokrininio reguliavimo išaiškinimas.

Prof. Birutė Žilaitienė. COST veikla ANDRONET: Europos andrologijos bendradarbiavimas: mokslinių tyrimų koordinavimas, mokymas, visuomenės informavimas.

Visi projektai

Publikacijos ir leidiniai

Svarbiausios publikacijos
1992 m. straipsnių rinkinys „Lietuvos endokrinologija 91”
Nuo 1994 m. iki 1997 m. kasmet buvo leidžiami periodiniai straipsnių rinkiniai „Lietuvos diabetologija“, jie 1998 m. buvo pervadinti į „Lietuvos endokrinologija“, kuris leidžiamas iki šiol.
Nuo 2005 m. pradėtas leisti tarptautinis Baltijos šalių mokslinis praktinis žurnalas „Baltic Endocrinology”
2005 m. „Lietuvos endokrinologija“ ir „Baltic Endocrinology” buvo įtraukti į tarptautinę „Index Copernicus“ duomenų bazę.
2006 m. „Lietuvos endokrinologijos ištakos ir raida. Kas yra kas“.
Endokrinologijos instituto darbuotojai prisidėjo prie mokslinių ir populiarių leidinių, tokių kaip žurnalas „Diabeto panorama“ ir laikraštis „Diabetas“, leidybos.
2013 m. „Endokrinologijos praktinis vadovas”
2014 m. „Diabetinė neuropatija”
2016 m. mokomoji knyga „Diabetinė neuropatija”
2017 m. mokomoji knyga „Endokrinologijos praktinis vadovas”
2018 m. mokomoji knyga „Diabetinė nefropatija”
2019 m. mokomoji knyga „Endokrininių ligų diagnostikos ir gydymo algoritmai”
2020 m. monografija „Diabetas ir kardiovaskulinė rizika”