Laboratorijos

Vyriausiasis mokslo darbuotojas:

Algimantas Kriščiukaitis
Tel. +370  37 302 966
El. paštas algimantas.krisciukaitis@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija buvo įkurta 1990 metais (tuometis pavadinimas – Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija). Jos ištakos siekia 1972 m., kada Kauno medicinos instituto Širdies fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Širdies elektrinės stimuliacijos ir defibriliacijos laboratorijoje buvo įkurta širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė, tyrusi tarpląstelinį elektrinį ryšį širdies audinyje. Ši grupė sukūrė ir įdiegė inovatyvias pasyviųjų elektrinių savybių matavimo bei sujaudinimo sklidimo mechanizmų tyrimo metodikas. 1982 m. širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė tapo Kauno medicinos instituto CMTL kardioritmologijos ir širdies elektrinės stimuliacijos laboratorija. Plečiantis darbų apimčiai 1985 metais laboratorija buvo reorganizuota į dvi laboratorijas: Širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo bei Elektrofiziologijos ir organų stimuliacijos, o 1990 m. greta šių laboratorijų įkuta Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija. 2004 metų pabaigoje laboratorijos pavadinimas buvo pakeistas ir ji vadinama Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija.

Laboratorija bendadarbiauja su Alberto Einšteino medicinos koledžu Niujorke (JAV), Berlyno laisvuoju universitetu (Vokietija), Rennes 1 universitetu (Prancūzija), Rio Grande du Sul popiežiškuoju universitetu Porto Alegre (Brazilija).

Mokslinės veiklos kryptys

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: gyvųjų audinių ir sistemų funkcinių savybių tyrimai: biofizikiniais modeliais grįstas daugiamatis multimodalinių duomenų vertinimas.

Šiuolaikinių elektronikos ir informacinių technologijų sparti pažanga atveria vis naujas galimybes įvairiais būdais registruoti akustinius bei elektrinius signalus, labai plataus spektro optinius vaizdus, kurie daugialypiu būdu gali atspindėti medicininei diagnostikai svarbią informaciją nuo pavienių ląstelių, audinių, organų iki viso organizmo sistemų. Efektyvus šių galimybių panaudojimas taikant pažangiausius vaizdinimo bei matematinio informacijos apdorojimo metodus atveria proveržio aktualiausiose sveikatos priežiūros srityse galimybes. Su amžiumi susietų degeneracinių pokyčių diagnostiniam vertinimui, pačių procesų stabdymui ar jų prevencijai būtini biofizikiniais modeliais grįsti vaizdinimo bei kiekybinio vertinimo metodai.

Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami pakankamą patirtį ir būtiniausius techninius resursus, planuoja sukurti biofizikiniais modeliais grįstus matematinius biomedicininių signalų ir vaizdų analizės metodus, atskleidžiančius gyvųjų audinių ir sistemų patologinius pokyčius bei šių pokyčių tarpusavio ryšius, lemiančius ligų patogenezę. Planuojama sukurti: specialiųjų vaizdų analizės metodų kūrimo metodologiją audinių struktūros kiekybiniam vertinimui; daugiamatės analizės metodų taikymo multimodaliniams biomedicininiams signalams ir vaizdams metodologiją; kurti biofizikiniais modeliais grįstų atskirų organų ar sistemų funkcinių savybių vertinimo pagal multimodalinius signalus ir vaizdus metodų kūrimo strategijas. Planuojami darbai bus atliekami bendradarbiaujant su NI Oftalmologijos bei Biochemijos laboratorijomis, Medicinos fakulteto Neurologijos klinika, Virškinimo sistemos tyrimų institutu.

Laboratorijos vadovas:

Julius Burkauskas
El. paštas julius.burkauskas@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Klinikinių tyrimų laboratorija įkurta 2011 m. liepos 1 d. ir aktyviai plėtoja psichoneuroendokrininių veiksnių įtakos reikšmę retomis nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. laboratorija vadinasi Elgesio medicinos laboratorija, sujungus Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų, Elgesio medicinos instituto Klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos bei Psichosomatinių tyrimų laboratorijas.

Mokslinės veiklos kryptys

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: neuroendokrininių ir psichologinių prognostinių veiksnių paieška nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams.

Nervų sistemos ligos dažnai pasižymi progresuojančia eiga ir blogomis objektyviomis bei į pacientą orientuotomis išeitimis. Šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojamų prognostinių modelių tikslumas yra nepakankamas, todėl ieškoma naujų žymenų, kurie padėtų tiksliau vertinti ligos sunkumą ir prognozuoti pacientų išeitis. Yra nustatyta, kad tam tikri psichologiniai (pvz., psichologinis distreso simptomai) ir neuroendokrininiai (pvz., skydliaukės ašies hormonai) veiksniai gali būti svarbūs nervų sistemos ligomis sergančių pacientų prognozei, tačiau reikalingi tolesni tyrimai, vertinantys šių veiksnių prognostinę reikšmę bei jų sąsajas su klinikiniais prognostiniais modeliais. Greta klinikinių išeičių, į pacientą orientuotos išeitys (pvz., su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir psichologinis distresas) tampa vis svarbesnės vertinant gydymo efektyvumą ir pacientų prognozę.

Laboratorijoje bus atliekami tyrimai, vertinantys psichologinių ir neuroendokrinių veiksnių ryšį su nervų sistemos ligų klinikiniu sunkumu bei objektyvioms ir į pacientą orientuotoms išeitims.

Tikimės, kad mūsų atliekami tyrimai pagerins prognostinių modelių tikslumą ir prisidės gerinant nervų sistemos ligomis sergančių pacientų išeitis.

Bendradarbiavimas:

• Edward R. Laws, Harvard University, Department of Neurosurgery, Brigham and Women’s Hospital, Boston, Massachusetts, USA;
• Giorgio Iervasi, Fondazione G. Monasterio CNR-Regione Toscana, Pisa, Italy;
• Susan S. Girdler, Department of Psychiatry, University of North Carolina at Chapel Hill, USA;
• Charles B. Nemeroff, Department of Psychiatry and Behavioral Sciences, University of Miami Miller School of Medicine, Miami, Florida, USA;
• Victor JM Pop ir prof. Johan Denollet, Center of Research on Psychology in Somatic diseases (CoRPS), Department of Medical and Clinical Psychology, Tilburg University, The Netherlands;
• World Federation of Societies of Biological Psychiatry;
• The International Neuropsychiatric Association;
• NI Elgesio medicinos laboratorija (Palanga) yra Europos neuropsichofarmakologinės kolegijos (The European College of Neuropsychopharmacology) ambasada Palangoje. Daugiau informacijos rasite Facebook ir Twitter;
• Žurnalas „Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija”.

Laboratorijos vadovė:

Paulina Vaitkienė
Tel. +370  37 302 967
El. paštas paulina.vaitkiene@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

1976 m. Biologinės ir bioorganinės chemijos katedros mokslininkų grupė pradėjo tirti reparuojančių audinių energijos susidarymo biocheminius ypatumus. Ši grupė buvo Patochemijos laboratorijos, įkurtos 1979 m., branduoliu. 1982 m. laboratorija prijungta prie Kauno medicinos instituto Centrinės mokslinės tyrimo laboratorijos. Plėtojant mokslinius darbus, 1983 m. dalis darbuotojų susibūrė į atskirą Fizikinių-cheminių tyrimų laboratoriją, nuo 1988 m. – Klinikinės chemijos laboratorija. 1992 m. šios laboratorijos sujungtos į Biomedicininių tyrimų instituto Patochemijos laboratoriją. Nuo 2011 m. laboratorija vadinasi Molekulinės neurobiologijos laboratorija. Laboratorijos bendradarbiai apgynė 2 habilituoto daktaro ir 18 daktaro disertacijų.

Mokslinės veiklos kryptys

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: oksidacinio streso vaidmuo senėjimo procese.

Senėjimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių daugelio neurodegeneracinių ligų atsiradimą. Tyrimų metu numatoma įvertinti galimus smegenų ir kitų organų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumo pokyčius senėjimo metu bei atsakyti į klausimą, ar natūralūs antioksidantai užtikrina sveiką senėjimą. Planuojama įvertinti įvairaus amžiaus gyvūnų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumą ir lipidų peroksidaciją, nustatyti prooksidantų poveikio biocheminius mechanizmus gyvūnų organuose, įvertinti natūralių antioksidantų įtaką ląstelių antioksidacinės apsaugos sistemai bei įvertinti apoptozę įvairaus amžiaus gyvūnų organuose bei veikiant gyvūnus prooksidantais ir antioksidantais.

Gauti rezultatai bus svarbūs tiek mokslininkams, dirbantiems gerontologijos srityje, tiek ir farmacijos specialistams, kuriantiems natūralius vaistus ir maisto papildus, pasižyminčius antioksidacinėmis savybėmis.

Bendradarbiavimas:

Institute of Public Health and Environment (Bilthoven, The Netherlands), University of New York (USA), University of Aarhus (Denmark).

Laboratorijos vadovas:

Dr. Giedrius Steponaitis
Tel. +370  37 326 883
El. paštas giedrius.steponaitis@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Istorija

Laboratorija įkurta 1978 metais. Perorganizuota 1982, 2005, 2011 ir 2018 metais.

Mokslinės veiklos kryptys

Retų CNS ligų:

• etiopatogenezė,
• molekuliniai genetiniai ypatumai,
• diagnostikos ir gydymo optimizavimas.

Pagrindiniai moksliniai projektai

• „Nervinių kamieninių ląstelių molekulinis atsakas į tarpląstelines pūsleles, kurias išskiria skirtingų smegenų patologijų ląstelės“ (Lietuvos Mokslo Taryba: P-MIP-23-376), 2023–2026.
  Pagrindinis tyrėjas: Giedrius Steponaitis.
• „Ilgų nekoduojančių RNR epitranskripto nustatymas gliomos kamieninėse ląstelėse ir navikuose, siekiant nustatyti naujus biožymenis“ (Lietuvos Mokslo Taryba: S-SEN-20-7), 2020–2021.
  Pagrindinis tyrėjas: Daina Skiriutė.
• „RNR m6A metilinimo glioblastomose analizė naudojant citokinų sukeltą žudikų ląstelių imunoterapijos metodą“ (Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių skyrius: 2023/13).
  Pagrindinis tyrėjas: Giedrius Steponaitis.
• „MiRNR klasifikatoriaus, kaip naujos priemonės, skirtos gliomos paciento gyvenimo trukmei ir atsakui į gydymą prognozuoti, kūrimas” (Lietuvos Mokslo Taryba: S-MIP-17-108).
  Pagrindinis tyrėjas: Paulina Vaitkienė.
• „Baltymų, susijusių su gliomos angiogeneze ir invaziškumu, kiekybinis serumo profilio įvertinimas” (Lietuvos Mokslo Taryba: MIP-052/2015).
  Pagrindinis tyrėjas: Daina Skiriutė.
• „Molekulinio klasifikatoriaus, skirto GBM potipiui identifikuoti remiantis naviko ir vėžio kamieninių ląstelių mRNR profiliu, sukūrimas” (Europos socialinis fondas: 09.3.3-LMT-K-712-19-0131).
  Pagrindinis tyrėjas: Giedrius Steponaitis.

Pagrindinės publikacijos

• „Identification and comparison of m6A modifications in glioblastoma non-coding RNAs with MeRIP-seq and Nanopore dRNA-seq“ (Epigenetics), 2023.
• „Antisense lncRNA CHROMR is linked to glioma patient survival“ (Frontiers in Molecular Biosciences), 2023
• „Glioblastoma Molecular Classification Tool Based on mRNA Analysis: From Wet-Lab to Subtype“ (International Journal of Molecular Sciences), 2022
• „Transcriptome-wide analysis of glioma stem cell specific m6A modifications in long-non-coding RNAs“ (Scientific reports), 2022
• „Associations of miR-181a with health-related quality of life, cognitive functioning, and clinical data of patients with different grade glioma tumors“ (International Journal of Molecular Sciences), 2022
• Visos publikacijos

Komandos nariai

• Mokslininkai:
  • Neurochirurgai:
    • Arimantas Tamašauskas
    • Vytenis Pranas Deltuva
  • Tyrėjai:
    • Giedrius Steponaitis
    • Daina Skiriutė
    • Arūnas Kazlauskas
    • Indrė Valiulytė
    • Rūta Urbanavičiūtė
    • Rytis Stakaitis

• Doktorantai:
  • Rugilė Dragūnaitė
• Laborantai:
  • Loreta Grigaliūnienė
  • Greta Žvinakytė
  • Jūratė Žeglienė

Pagrindiniai partneriai

• LSMUL Kauno Klinikos – prof. dr. Arimantas Tamašauskas.
• McMaster University – prof. dr. Sheila Singh.
• University Clinic Bonn – assoc. prof. dr. Amit Sharma.
• Copenhagen University Hospital, Rigshospitalet – assoc. prof. dr. Kristian Almstrup.
• The National Institute for Biotechnology in the Negev – prof. dr. Barak Rotblat.

Laboratorijos vadovas:

Gytis Svirskis
Tel. +370  37 302 958
El. paštas gytis.svirskis@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Neurofiziologijos laboratorija yra trijų neuromokslų laboratorijų tyrimų tęsėja. 1957 m. prof. Algio Mickio iniciatyva Kauno medicinos institute buvo įkurta Elektroencefalografijos, vėliau Neurono fiziologijos ir Neurokibernetikos laboratorijos. Moksliniai tyrimai šiose laboratorijose buvo vykdomi trimis kryptimis: eksperimentine – smegenų biosrovių aukštų ir žemų dažnių prigimtis, farmakologinių medžiagų poveikis biosrovėms; teorine – biofizikinė smegenų potencialų ir dendritų netiesinių savybių teorija; klinikine – EEG ir neurologinė charakteristika epilepsijos ir kitų židinių smegenų pažeidimų atvejais, epileptogeninio aktyvumo sklidimo keliai. Šių trijų laboratorijų bazėje buvo parengta ir apginta 21 daktaro ir 5 habilituoto daktaro disertacijos.

Laboratorijos mokslo darbuotojai bendradarbiauja su Kopenhagos (Danija), Niujorko (JAV) ir Oslo (Norvegija) universitetais.

Mokslinės veiklos kryptys

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: neuronų tinklų mechanizmų ir jų ryšio su elgsena tyrimas

Ryšio tarp atskirų neuronų ar jų darinių veiklos ir elgsenos nustatymas būtinas nervų sistemos funkcijoms ir sutrikimams suprasti. Kadangi susidūrimo nuspėjimas regos sistemoje pažeidžiamas Alzheimerio ligos metu, šios elgsenos mechanizmų tyrimai svarbūs ankstyvosioms Alzheimerio ligos stadijoms nustatyti. Bus atliekami in vivo ir in vitro žinduolių (žiurkių ir pelių) smegenų žievės, viršutinių kalnelių bei varlės tektumo neuronų tinklų aktyvumo tyrimai, taikant regos stimulus, neuronų registravimą ir molekulinės biologijos metodus. Eksperimentiniais tyrimais bus siekiama nustatyti neuronų tinklo savaiminio ar sukelto aktyvumo sinapsinius ir membraninius mechanizmus.

Laboratorijos vadovas:

Rasa Liutkevičienė
Tel. +370 326 991, 6991
El.paštas: rasa.liutkeviciene@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Istorija 

Laboratorija įkurta 1992 metais. Pagrindinės Laboratorijoje vykdomų mokslinių darbų kryptys – epidemiologiniai akių ligų tyrimai, akies audinių struktūros, matmenų ir hemodinamikos kompleksiniai ultragarsiniai tyrimai, oftalmologinių vaizdų ir signalų kaupimas ir apdorojimas interaktyviam ir automatiniam daugiakriterinių klinikinių sprendimų palaikymui. Vykdyti ir vykdomi tarptautiniai e-sveikatos, telemedicinos projektai su Švedija, Olandija, Brazilija, sukurta infrastruktūra, leidžianti vykdyti mokslinius tyrimus virtualioje aplinkoje, laboratorijos darbuotojų aktyvios veiklos dėka 2003 metais įkurtas KMU (LSMU) Telemedicinos centras, kuris yra tarptautinės e-Sveikatos ir Telemedicinos draugijos institucinis narys.

Laboratorijoje paruošta ir apginta 12 daktaro disertacijų.

Bendadarbiaujama su Suomijos telemedicinos asociacija, Delft Universiteto Biomedicininės inžinerijos laboratorija (Olandija), Šv.Eriko akių ligų ligoninė (Švedija), Porto Alegre universiteto Mikrogravitacijos centru (Brazilija), Tarptautine telemedicinos ir e-sveikatos draugija, Suomijos kompanija OPTOMED OY.

Mokslinė veikla 

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos fenotipo ir genotipo sąsajos su akies neurosensorine funkcija.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai amžiaus sąlygota centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – neurodegeneracinė liga, dažnai lydima ryškaus ir negrįžtamo centrinės regos (akies neurosensorinės funkcijos) sutrikimo. AGDD yra pagrindinė aklumo priežastis vyresniems nei 60 metų žmonėms išsivysčiusiose šalyse. Dėl progresuojančio centrinės regos sutrikimo ši liga turi didelę įtaką kasdieninei veiklai, paciento savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Lietuvos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, 2002 metais tarp pirminio regėjimo invalidumo priežasčių amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) sudarė 13,8 proc. ir užėmė antrą vietą po glaukomos. Prognozuojama, kad 2020 metais vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų, sergančių AGDD, procentas pasieks 16,5 proc. Deja, amžinė geltonosios dėmės degeneracija kol kas nėra pagydoma, o dabartiniai gydymo metodai gali stabdyti ligos progresavimą ir padėti išvengti apakimo. Iki šiol nėra visiškai aiškios AGDD priežastys ir patogenezė. Todėl AGDD patogenezinių grandžių tyrimai suteiks naujos informacijos apie AGDD atsiradimą, galimas prevencijos priemones.

AGDD diagnostika, eigos ir gydymo efektyvumo stebėjimas neįsivaizduojamas be akies dugno patologinių struktūrų vaizdinimo ir išmanaus parametrizavimo bei vertinimo. Šių vertinimų objektyvizavimas, vizualios informacijos kiekybinis vertinimas didina diagnostikos jautrumą ir specifiškumą tuo pačiu gerina jos kokybę. Oftalmologijos laboratorijos darbuotojai planuoja bendradarbiaujant kartu su NI Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos mokslininkais  šiuolaikinių informacinių technologijų pagalba apdoroti didelius informacijos kiekius, atspindinčius ne tik biomedicininius signalus, bet ir aukštos raiškos vaizdus, tuo pačiu įvertinti akies neurosensorinės funkcijos pokyčius AGDD metu bei įvertinti jų sąsajas su genetiniais veiksniais. Tuo tikslu tiriami kraujagyslių remodeliacijoje (MMP-2, -1306C/T ir –735C/T, MMP-3, -11715A/6A, MMP-9, (-1562C/T) ir mažo (ApoE) lipoproteinųapykaitos reguliacijoje dalyvaujančių genų polimorfizmas.

Projektai:

2021 m. – LMT finansuotas projektas studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0065 „Genetinių žymenų sąsajos su hipofizės adenoma“, vadovė dr. LKriaučiūnienė

2020 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema „Hipofizės adenomos naujų molekulinių žymenų paieška“, vadovė prof. R.Liutkevičienė

2019 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema „Burnos dugno vėžio molekuliniai žymenys“, vadovė A.Vilkevičiūtė

2018-2020 – bendradarbiaujama (A.Vilkevičiūtė) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame projekte Nr. J05-LVPA-K-03-0042 ,,Ankstyvosios depresijos ir bipolinio sutrikimo diagnostikos ir gydymo medikamentais, remiantis genetiniais tyrimais, metodikos ir rinkinio sukūrimas“, vadovė prof. V.Adomaitienė

2016-2017 – bendradarbiaujama (dr. R.Liutkevičienė) LSMU-KTU projekte „Virtualios realybės stimulo sukūrimas ir panaudojimas inovatyviame vestibulinės sistemos tyrimo prietaise“ (VIRVEST), vadovė prof. I.Ulozienė

2015-2018 – LMT Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas” projektas Nr. MIP-11/2015 „Sveikų ir sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija naujų genetinių bei metabolinių žymenų paieška”, vadovas prof. V.P.Deltuva

2015-2016  – Lietuvos-Japonijos dvišalio bendradarbiavimo projektas „Biologinių žymeklių, aptiktų žmogaus kraujyje, vykdant tyrimą su S.pombe, analizė”, vadovė dr. R.Liutkevičienė

2014-2016 – bendradarbiaujama (dr. R.Liutkevičienė) LMT projekte Nr. MIP-008/2014 „Hipofizės adenomos naujų molekulinių prognozinių žymenų paieška ir jų sąsajos su regos funkcijomis”, vadovė prof. D.Žaliūnienė

2014-2015 – bendradarbiaujama (dr. R.Liutkevičienė) LSMU-KTU projekte „Inovatyvios tyrimų sistemos periferinei vestibulinei funkcijai tirti sukūrimas”, vadovė prof. I.Ulozienė

2013-2015 – LMT finansuojamas mokslininko (dr. Asta Kybartaitė-Žilienė) stažuotės (post doc) projektas BioMONDA „Biofizikiniais modeliais grįsta optinį nervą ir jo aplinką atspindinčių multimodalinių duomenų analizė”, vadovas prof. A.Kriščiukaitis

Vyresnioji mokslo darbuotoja:

Rima Naginienė
Tel. +370  37 302 953
El. paštas rima.naginiene@lsmu.lt
Laboratorijos kontaktai

Toksikologijos laboratorija (nuo 2011-07-01 iki 2018-01-01 vadinosi Neurotoksikologijos laboratorija) įkurta 2011 m., reorganizavus Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratoriją. Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratorija įkurta 2005 metais, sujungus Antropogeninių faktorių tyrimo ir Sveikatos ekologinio monitoringo laboratorijas, kurios įsikūrė 1989 m. patvirtinus Lietuvos valstybinę ekologinio monitoringo programą. Laboratorijos mokslininkai pirmieji Lietuvoje 1990 m. pradėjo tirti mikroelementus ir sunkiuosius metalus žmonių bei eksperimentinių gyvūnų organizme (plaukuose, kraujyje, šlapime, biopsinėje įvairių organų medžiagoje ir kt.). Tiriant ryšius tarp aplinkos taršos sunkiaisiais metalais ir sveikatos sutrikimų, nagrinėjant antropogeninių veiksnių įtaką sveikatai, ieškota būdų, kaip sumažinti neigiamą jų poveikį. Atlikti Lietuvos miestų mokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusių gyventojų, pramonės įmonių darbuotojų sveikatos tyrimai. Dalyvauta tyrinėjant lėtinių inkstų nepakankamumu sergančių ir hemodializėmis gydomų pacientų mikroelementų pusiausvyros pokyčius prieš hemodializę bei po jos, mangano, kaip hepatinės encefalopatijos prognostinio kriterijaus, reikšmę, vario apykaitos sutrikimus Vilsono liga sergančių organizme, ieškota kadmio ir krūties vėžio sąsajų, ir kt.

Laboratorijoje nuo jos įkūrimo apgintos 9 daktaro disertacijos.

Laboratorija bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutu, LSMU Endokrinologijos institutu, Kauno klinikų Nefrologijos klinika, LSMU Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra ir kt. Lietuvos bei užsienio partneriais.

Laboratorija nuo 2006 m. yra UNESCO Mikroelementų instituto (Trace Element Institute for UNESCO) satelitinis centras Lietuvoje (prezidentė – dr. Rima Naginienė), turintis filialą Vilniuje (VU Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedra).

Mokslinės veiklos kryptys

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: mikroelementų vaidmuo neuroonkologinių ligų patogenezėje ir prevencijoje.

Glioblastomos yra dažniausias ir piktybiškiausias galvos smegenų astrocitinės kilmės navikas. Nepaisant agresyvios terapijos, taikomos šiems navikams gydyti, ligonių išgyvenamumas po diagnozės tesiekia apie 12–14 mėn. Glialiniai navikai pasižymi dideliu atsparumu terapijai, dažnai įgyja taip vadinamą daugeliui vaistų atsparų fenotipą. Šio atsparumo priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau tyrimai rodo, jog specifinio vaistui atsparumo reguliatoriniuose mechanizmuose dalyvauja metalotioneinai MT. MT yra mažos molekulinės masės baltymai, randami normaliose ir vėžinėse ląstelėse, kurių pagrindinės funkcijos – ląstelės apsauga nuo sunkiųjų metalų ir laisvųjų radikalų. MT suriša sunkiuosius metalus, sukelia anti-apoptotinį efektą ir stimuliuoja navikinių ląstelių proliferaciją. MT raiška kai kuriuose navikuose koreliuoja su jų piktybiškumo laipsniu ir auglio augimo greičiu. Nustatyta, kad veikiant ląsteles kadmiu (Cd), baltymas MTF-1 nebedalyvauja reguliuojant MT raišką. Nustatytas MT2A geno VNP (vieno nukleotido polimorfizmo) ryšys su Cd kaupimusi sveikų žmonių inkstuose ir Zn prieinamumu bei Zn, Cu, Mg kiekiu miego arterijos stenoze sergančių pacientų leukocituose, ir Mg, Fe kiekiu kraujo plazmoje. Informacijos apie MT, metalų kiekio ir MT geno polimorfizmo ryšį su glioblastomomis sergančių klinikinėmis charakteristikomis nėra.

Laboratorijos kontaktai

Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija veikia „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų atviros prieigos centre, kuris sukurtas vykdant ESF projektą „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas”, projekto kodas Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-004.

Laboratorijoje atliekami šie tyrimai:

• farmakologinių bei cheminių medžiagų citotoksiškumo (neurotoksiškumo) tyrimai;
• ląstelės antioksidantinės sistemos ir jos moduliacijos potencialiais vaistiniais preparatais ir maisto papildais tyrimas.