Biochemijos laboratorija

Istorija

Dabartinės mokslinių tyrimų krypties Biochemijos laboratorija pradėjo formuotis 1972 m. Nuo 2006 m. laboratorijos vadovė yra prof. dr. Vilmantė Borutaitė. Laboratorijos bendradarbiai 1972-1976 m. sėkmingai atliko biocheminius tyrimus KRIS (The Kaunas-Rotterdam Intervention Study) epidemiologinių išeminės širdies ligos tyrimų programoje. Buvo pasiektas aukštas jų standartizacijos lygis ir stabilumas, kuriuos kontroliavo JAV referentinis centras (Center for Disease Control, Atlanta). Įgyta patirtis buvo naudinga ir tuo pat metu pradėtiems širdies ląstelės energetinės apykaitos, jos reguliacijos ir išeminio pažeidimo ypatumų bei mechanizmų tyrimams, kurie buvo nuosekliai vystomi ir tęsiasi iki šiol. Laboratorijos moksliniai bendradarbiai 1993 m. buvo premijuoti International Science Foundation (Atviros Lietuvos fondo) už publikacijas prestižiniuose moksliniuose leidiniuose. 2008 m. laboratorijos mokslininkų (prof. A.Toleikio, prof. V.Borutaitės, prof. V.Mildažienės) darbai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline mokslo premija.

Laboratorijos bendradarbiai dalyvauja organizuojant tarptautinius simpoziumus (1990 m. Baltijos šalių biochemikų suvažiavimas, 1994 m. „Raumeninių ląstelių bioenergetika“, 1997 m. „Biochemijos dėstymo problemos“), tarptautinę vasaros mokyklą doktorantams (2005-2007 m., Tartu, finansuojamą Norvegijos karalystės vyriausybės), Tarptautinės mitochondrijų fiziologijos draugijos vasaros mokyklą „MiP summer school 2010“ (2010 m. Druskininkai) ir kt.

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Ląstelių žūties ir apsaugos mechanizmų tyrimas smegenų išemijos, neurodegeneracinių ligų ir kitų susirgimų modeliuose

out110325_lsmusvetainei_lt_biochemija_toleikis_baliutyte.jpg (226×169, 225×169)

Baltyminės kilmės beta amiloido (Aβ) agregatai dalyvauja neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, patogenezėje, kuri pasireiškia sinapsių nykimu ir neuronų žūtimi. Tyrimų metu bus aiškinamasi baltymų agregatų toksinio poveikio smegenų ląstelėms mechanizmas, neuroimuninių procesų poveikis smegenų ląstelių gyvybingumui ir funkcijoms, bus ieškoma junginių, galinčių apsaugoti neuronus nuo toksinio baltymų agregatų poveikio.

Bus tiriamas smegenų išeminio pažeidimo molekulinis mechanizmas, išaiškinti išemijos pažeidžiami mitochondrijų baltymai bei jų kompleksai; bus ieškoma efektyvių farmakologinių junginių, galinčių apsaugoti mitochondrijas ir smegenų ląsteles nuo išeminės pažaidos ir ląstelių žūties.

Nustatysime, kurie junginiai (sintetiniai ir gamtiniai), veikdami atskirai ir kartu su vaistiniais preparatais, efektyviai slopina smegenų vėžinių ląstelių gyvybingumą, mitozės/interfazės ciklą, proliferaciją ir migraciją modelinėse sistemose. Be to, nustatysime tiriamųjų medžiagų poveikio modelinių sistemų sandams galimą mechanizmą. Tikimės, kad remiantis gautais duomenimis bus galima pradėti in vivo tyrimus, naudojant pelių gliomų alografto bei žmogaus/pelių ksenografto modelius, ir patvirtinti bei patikslinti in vitro sąlygomis gautus rezultatus.

Projektai:

2022-2024 – bendradarbiaujama Ekhagastiftelsen fondo (Švedija) finansuojamame VDU-LSMU-Varšuvos gyvybės mokslų universiteto projekte “Biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių įvairavimo tyrimai ekologiniame ir biodinaminiame ūkyje augintuose fermentuotuose gauromečio (Chamerion angustifolium L) lapuose“, LSMU atsakinga vadovė prof. S.Trumbeckaitė

2021-2023 – bendradarbiaujama (prof. D.Majienė, D.Umbrasas) LMT projekte Nr. 01.2.2-LMT-K718-05-0039 “Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti – TerpenCoTech“, vadovė dr. V.Tilvikienė (LAMMC)

2021-2023 – bendradarbiaujama (Z.Balion) LMT projekte Nr. 01.2.2-LMT-K-718-05-0052, cTECH, „COVID-19 sukeliamų širdies ir kraujagyslių mitochondrijų funkcijos sutrikimo valdymo technologija”, vadovas prof. E.Stankevičius

2021 m. – bendradarbiaujama (prof. D.Majienė) projekte Nr. S21064 „Propolio veikliųjų junginių taikymas modifikuoto veikimo akių lašų modeliavime ir jų biofarmacinis vertinimas in vitro“, finansuojamas LR Žemės ūkio ministerijos pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020-2022 metų programos priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“ BITE-KK-21-1-00783-PR001, vadovė prof. K.Ramanauskienė

2020 m. – bendradarbiaujama (prof. D.Majienė) asociacijos „Santakos slėnis“ LSMU ir KTU projekte Nr. PP54/202 „Apynių perdirbimas į funkcines medžiagas ir jų pritaikymas inovatyvių fitofarmacinių preparatų kūrimui – BioHops“, vadovė dr. V.Kitrytė (KTU)

2019 m. – bendradarbiaujama (prof. D.Majienė) projekte „Propolio biologinio aktyvumo tyrimai ląstelių modeliuose siekiant kryptingo pritaikymo farmacinių formų modeliavime “, finansuojamas LR Žemės ūkio ministerijos pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017-2019 metų programos priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“ BITE-KK-19-1-00676-PR001, vadovė prof. K.Ramanauskienė

2018-2021 – bendradarbiaujama (prof. V.Borutaitė) Europos regioninės plėtros fondo ESF investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“ finansuojamame projekte „Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio)“, vadovas dr. R.Abraitis (VU)

2018-2020 – bendradarbiaujama (prof. S.Trumbeckaitė, dr. J.Liobikas) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo programos (priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai) projekte Nr. J05-LVPA-K-03-0117„UAB AKVAVITA investicijų į MTEP veiklas skatinimas, kuriant inovatyvius produktus gėrimų pramonėje“, vadovas prof. V.Jakštas

2018-2020 – bendradarbiaujama (prof. R.Banienė, dr. A.Jekabsone) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo programos (priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai) projekte Nr. J05-LVPA-K-01-0220 „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ investicijų skatinimas į MTEP veiklas, kuriant inovatyvius produktus“, vadovas prof. V.Jakštas

2018-2020 – bendradarbiaujama (prof. S.Trumbeckaitė, prof. R.Banienė) Ekhagastiftelsen fondo (Švedija) finansuojamame projekte Nr. BN 18-255 „Auginimo technologijų įtaka biologiškai aktyvių junginių kaupimuisi bulvėse su spalvotu minkštimu”, vadovė prof. E.Jarienė (ASU)

2018-2020 – LMT finansuojamas Lietuvos–Japonijos dvišalio bendradarbiavimo programos projektas Nr. LJB-18-2 “Alzheimerio ligos molekulinių veiksnių tyrimai: užląstelinio tau, beta amiloido ir neurouždegimo ryšys”, vadovė prof. R.Morkūnienė

2017-2022 – bendradarbiaujama LMT projekte Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0036 „Egzosomų pritaikymas tiksliniam vaistų pristatymui – EXOTARGET“, vadovė dr. A.Jekabsone

2017-2022 – EK finansuojamas COST veiklų projektas CA16225 “Naujų kardioprotekcinių terapijų potencialo realizavimas – ES-Kardioprotekcija”, prof. V.Borutaitė, dr. O.Arandarčikaitė

2016-2022 – EK finansuojamas COST veiklų projektas MITOEAGLE “Mitochondrial mapping: Evolution – Age – Gender – Lifestyle – Environment“, Lietuvos atsovė prof. V.Borutaitė

2017-2021 – Visuotinės dotacijos projektas Nr. LMT-K-712-01-013 „Smegenų išeminių pažaidų ir apsauginių mechanizmų tyrimas: mitochondrijų nespecifinio laidumo pora ir ląstelių žūtis senėjančiose smegenyse“, vadovė prof. V.Borutaitė

2016 m. – UAB „Ferentis“ projektas „Gyvų audinių mimetikų/modelių vaizdinimo paslaugos“, sutarties Nr. PR16-82, dr. A.Jekabsone

2015-2018 – bendradarbiaujama (prof. S.Trumbeckaitė) Nacionalinės mokslo programos projekte Nr. SEN-01/2015 „Hiperterminės chemoterapijos efektyvumo gerinimas moduliuojant vėžio ląstelių karščio indukuojamus baltymus, energetinius procesus, adheziją“, vadovas prof. A.Gulbinas

2015-2016 – bendradarbiaujama (prof. V.Borutaitė) ES programos Horizontas 2020 projekte Nr. 664339 HEALTH-TECH “Centre of Excellence in Science and Technology for Healthy Ageing“

2015 m. – bendradarbiaujama Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamame UAB Ferentis projekte Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-04-016 „Sintetinės matricos ant lusto surenkamiems audinių in vitro modeliams kūrimas“, dr. A.Jekabsone

2013-2015 – EK finansuojamas COST projektas FA 1005 INFOGEST „Maisto sveikatai savybių gerinimas dalinantis žiniomis apie virškinimo procesą“, vykdomojo komiteto nariai dr. J.Liobikas, dr. S.Trumbeckaitė

2012-2015 – bendradarbiaujama (dr. S.Trumbeckaitė) Visuotinės dotacijos projekte* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-062 „Kasos adenokarcinomos rezistentiškumo apoptozei ir chemoterapijai energetiniai, cheminiai ir epigenetiniai mechanizmai“, vadovas prof. Ž.Dambrauskas

2012-2014 – LMT projektas Nr. LIG-04/2012 MALPAMA „Molekuliniai Alzheimerio ligos patogenezės mechanizmai“, vadovė prof. R.Morkūnienė

2012-2014 – ESF projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-022 „Medicinos mokslų NKP MTEP veiklos vykdymas fundamentinės kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų klinikinių ir molekulinių tyrimų tematikose“, dr. G.Svirskis, prof. V.Borutaitė

2012-2014 – bendradarbiaujama (dr. S.Trumbeckaitė) LMT projekte Nr. LIG-12002 STELLATA „Kasos žvaigždinių ląstelių aktyvumo ir redokso būsenos tyrimai“, vadovas prof. G.Barauskas

2011-2015 – Visuotinės dotacijos projektas* Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-130 „Mitochondrijos, azotomonoksidas ir citochromą c redukuojantys junginiai apsaugant miokardą ir smegenis nuo išeminių pažaidų“, vadovė prof. V.Borutaitė

2011-2014 – LMT projektas Nr. SVE-11008 HIBRIDAI „Tarprūšiniai sodo augalų hibridai – naujas antocianinų šaltinis“, dr. J.Liobikas

2010-2011 – LMT projektas Nr. MIP-10180 „Lektinų biologinio aktyvumo įvertinimas ir jų technologinis funkcionalizavimas“, dr. J.Liobikas, dr. D.Majienė

2007-2011 – EK finansuojamas COST veiklų projektas FA0602 MITOFOOD (A research community for nutritional optimization of mitochondrial function for health promotion and disease resistance), Lietuvos atstovė prof. V.Borutaitė

2006-2007 – ES 6BP Marie Skłodowska-Curie veiklų projektas MERG-CT-2006-044907 MITOCHONDRIA & ABETA (Mitochondria and beta-amyloid in brain ischemia/reperfusion), dr. A.Jekabsone

2004-2006 – ES 6BP Marie Skłodowska-Curie veiklų projektas CT-2004-010313 MITOCHONDRIA (Role of nitric oxide/oxygen competition at mitochondria in neuronal death during ischemia and/or inflammation), dr. A.Jekabsone

Bendradarbiavimas:

Laboratorijos mokslininkai dalyvavo tarptautiniuose projektuose, kuriuos finansavo „Wellcome Trust“, „The Royal Society“ (Didžioji Britanija), „International Science Foundation“ (JAV), Prancūzijos mokslinių tyrimų ir technologijų ministerija, Europos Komisijos Copernicus, Eureka, Marie Curie programos.

Šiuo metu glaudus bendradarbiavimas vyksta su mokslininkų grupėmis, vadovaujamomis:

Dr. Guy Brown, Department of Biochemistry, University of Cambridge, UK;

Dr. Erich Gnaiger, Department of General, Visceral and Transplant Surgery, Daniel Swarovski Research Laboratory, Innsbruck Medical University, Innsbruck, Austria.

Stažuotės:

2018.06.01-08.31 – Erasmus+ programos finansuojama doktorantės j.m.d. Katrynos Pampuščenko vasaros praktika Kembridžo Universitete (Kembridžas, Jungtinė Karalystė), Biochemijos skyriuje, prof. Guy C. Brown vadovaujamojoje laboratorijoje.

2017.10.01-11.30 – MITA remiama j.m.d. dr. Silvijos Jankevičiūtės stažuotė Lundo universiteto (Švedija) Kamieninių ląstelių laboratorijoje CNS ligų modeliavimui (Stem Cell Laboratory for CNS Disease Modeling). Daugiau informacijos rasite čia.

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija

Istorija

Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija buvo įkurta 1990 metais (tuometinis pavadinimas – Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija). Jos ištakos siekia 1972 m., kada Kauno medicinos instituto Širdies fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Širdies elektrinės stimuliacijos ir defibriliacijos laboratorijoje buvo įkurta širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė, tyrusi tarpląstelinį elektrinį ryšį širdies audinyje. Ši grupė sukūrė ir įdiegė inovatyvias pasyviųjų elektrinių savybių matavimo bei sujaudinimo sklidimo mechanizmų tyrimo metodikas. 1982 m. širdies elektrofiziologinių tyrimų grupė tapo Kauno medicinos instituto CMTL kardioritmologijos ir širdies elektrinės stimuliacijos laboratorija. Plečiantis darbų apimčiai 1985 metais laboratorija buvo reorganizuota į dvi laboratorijas: Širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo bei Elektrofiziologijos ir organų stimuliacijos, o 1990 m. greta šių laboratorijų įkuta Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija. 2004 metų pabaigoje laboratorijos pavadinimas buvo pakeistas ir ji vadinama Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija.

Laboratorija bendadarbiauja su Alberto Einšteino Medicinos Koledžu Niujorke (JAV), Berlyno laisvuoju Universitetu (Vokietija), Rennes 1 universitetu (Prancūzija), Rio Grande du Sul Popiežiškuoju Universitetu Porto Alegre (Brazilija).

Svarbiausi vykdyti projektai:

EUREKA programos projektas E!2654 „Širdies audinių gyvybingumo kontrolė“
Lietuvos prioritetinių mokslo ir technikos vystymo krypčių projektas „Informacinės technologijos žmogaus sveikatai – klinikinių sprendimų palaikymas (e-Sveikata)”
Lietuvos aukštųjų technologijų projektas „Informacinės klinikinių sprendimų palaikymo ir gyventojų sveikatinimo priemonės e. Sveikatos sistemai“
Lietuvos Mokslo Taryba už geriausią aukštųjų mokyklų studentų mokslinį darbą Biologijos, medicinos ir geomokslų srityje Pagyrimo raštu apdovanojo 2013 metų Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos magistrantę Solventą Krakauskaitę už mokslinį darbą „Elektrokardiogramos T bangos kaitos kas antrame širdies dūžyje tyrimas“ (darbo vadovas prof. dr. A.Kriščiukaitis). Plačiau: http://ktu.edu/naujienos/paskelbti-mokslo-premiju-laureatai

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Gyvųjų audinių ir sistemų funkcinių savybių tyrimai: biofizikiniais modeliais grįstas daugiamatis multimodalinių duomenų vertinimas

Šiuolaikinių elektronikos ir informacinių technologijų sparti pažanga atveria vis naujas galimybes įvairiais būdais registruoti akustinius bei elektrinius signalus, labai plataus spektro optinius vaizdus, kurie daugialypiu būdu gali atspindėti medicininei diagnostikai svarbią informaciją nuo pavienių ląstelių, audiniųout110325_lsmusvetainei_lt_bbl_viacortis.jpg (376×240, 320×240), organų iki viso organizmo sistemų. Efektyvus šių galimybių panaudojimas taikant pažangiausius vaizdinimo bei matematinio informacijos apdorojimo metodus atveria proveržio aktualiausiose sveikatos priežiūros srityse galimybes. Su amžiumi susietų degeneracinių pokyčių diagnostiniam vertinimui, pačių procesų stabdymui ar jų prevencijai būtini biofizikiniais modeliais grįsti vaizdinimo bei kiekybinio vertinimo metodai.

Biofizikos ir bioinformatikos laboratorijos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami pakankamą patirtį ir būtiniausius techninius resursus planuoja sukurti biofizikiniais modeliais grįstus matematinius biomedicininių signalų ir vaizdų analizės metodus, atskleidžiančius gyvųjų audinių ir sistemų patologinius pokyčius bei šių pokyčių tarpusavio ryšius, lemiančius ligų patogenezę. Planuojama sukurti: specialiųjų vaizdų analizės metodų kūrimo metodologiją audinių struktūros kiekybiniam vertinimui; daugiamatės analizės metodų taikymo multimodaliniams biomedicininiams signalams ir vaizdams metodologiją; kurti biofizikiniais modeliais grįstų atskirų organų ar sistemų funkcinių savybių vertinimo pagal multimodalinius signalus ir vaizdus metodų kūrimo strategijas. Planuojami darbai bus atliekami bendradarbiaujant su NI Oftalmologijos bei Biochemijos laboratorijomis, Medicinos fakulteto Neurologijos klinika, Virškinimo sistemos tyrimų institutu.

Projektai:

2022-2022 – EK programos Horizon 2020 finansuojamo projekto ID 650003 „EU FET Flagship Human Brain Project“ asocijuotasis projektas „Prediction of Neurosurgery Outcome in Parkinson’s Disease“, vadovė dr. A.Saudargienė

2020-2023 – EK programos Horizon 2020 FLAG-ERA Human Brain Project projektas „Alzheimerio ligos metu stebimo sutrikusio mokymosi daugiaskalinis modeliavimas ir inovatyvūs gydymo metodai“ (Multiscale Modelling of Impaired Learning in Alzheimer’s Disease and Innovative Treatments – MILEDI”), vadovė dr. A.Saudargienė

2020-2021 – bendradarbiaujama (dr. A.Saudargienė) EK programos Horizon 2020 finansuojamo projekto ID 650003 „EU FET Flagship Human Brain Project“ asocijuotajame projekte „Modeling Synaptic Plasticity in the Hippocampal Trisynaptic Circuit: Integration to the Brain Simulation Platform – HippoTrisynPlasticity“, vadovas prof. P.Jedlicka (Gyseno universitetas, Vokietija)

2020-2021 – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Mokslinės kvalifikacijos kėlimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo stažuotė Berno universitete (Šveicarija)“ pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“, dr. A.Saudargienė

2019-2020 – EK programos Horizon 2020 finansuojamo projekto ID 650003 „EU FET Flagship Human Brain Project” asocijuotas projektas „Multiscale Hippocampal Models for Neuronal Plasticity: Integration to the Brain Simulation Platform – HippoPlasticity“, vadovė dr. A.Saudargienė

2019 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Mokslinės kvalifikacijos kėlimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo stažuotė Bostono universiteto Neuromokslų centre (JAV)“ pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“. Projekto vadovė dr. A.Saudargienė

2018-2022 – bendradarbiaujama (prof. A.Kriščiukaitis) ESF finansuojamame projekte Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0030 „Personalizuotos dėvimos technologijos gyvybei pavojingoms sveikatos būsenoms įvertinti lėtine inkstų liga sergantiems pacientams (KidneyLife)“, vadovas prof. V.Marozas (KTU)

2018-2022 – EK finansuojamas COST veiklų projektas CA17121 COMULIS „Susietas multimodalinis vaizdinimas gyvybės moksluose“, prof. A.Kriščiukaitis

2018-2019 – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema „Mobili interneto aplikacija dėmesingumu grįstai kognityvinei ir elgesio terapijai“. Projekto vadovė dr. A.Saudargienė

2018 m. – Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis remiamas projektas „Sinapsių ir dendritų disfunkcija Alzheimerio ligos metu: skaitmeninio ir eksperimentinio neuromokslų perspektyvos siekiant suprasti neurodegeneracinių procesų dinamiką“. Projekto tikslas – nustatyti hipokampo CA1 piramidinių neuronų sutrikusios cholinerginės neuromoduliacijos, sinapsių disfunkcijos ir dendritų atrofijos, atsirandančios dėl beta-amiloidinių peptidų kaupimosi, dinaminę sąveiką Alzheimerio ligos metu remiantis skaitmeninio modeliavimo metodais. Projekto vadovė dr. A.Saudargienė

2016-2018 – bendradarbiaujama (dr. A.Saudargienė) EK programos Horizon 2020 projekte ID 650003 “EU FET Flagship Human Brain Project”

2015-2018 – bendradarbiaujama (prof. A.Kriščiukaitis) LMT finansuojamame projekte Nr. MIP-15045 „Tikslinės transtorakalinės echokardiografijos vertė skubioje pilvo chirurgijoje sepsiu sergantiems pacientams”, vadovas prof. A.Macas

2013-2015 – LMT finansuojamas mokslininko (dr. Asta Kybartaitė-Žilienė) stažuotės (post doc) projektas BioMONDA „Biofizikiniais modeliais grįsta optinį nervą ir jo aplinką atspindinčių multimodalinių duomenų analizė“, vadovas prof. A.Kriščiukaitis

2013-2015 – bendradarbiaujama (prof. A.Kriščiukaitis) ESF finansuojamame projekte Nr. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-004 „Intelektualių dėvimų jutiklių sistema žmogaus sveikatingumo stebėsenai“ (iMON), vadovas prof. A.Lukoševičius (KTU)

2010-2011 – bendadarbiaujama LVMSF projekte MIP-68/2010 „Daugiamatė analizė neinvaziniam centrinės kraujotakos vertinimui ir paciento būklės prognozavimui”, vadovas prof. A.Kriščiukaitis

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Elgesio medicinos laboratorija

Istorija

Klinikinių tyrimų laboratorija įkurta 2011 m. liepos 1 d. ir aktyviai plėtoja psichoneuroendokrininių veiksnių įtakos reikšmę retomis nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. laboratorija vadinasi Elgesio medicinos laboratorija, sujungus Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų, Elgesio medicinos instituto Klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos bei Psichosomatinių tyrimų laboratorijas.

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Neuroendokrininių ir psichologinių prognostinių veiksnių paieška nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams

Nervų sistemos ligos dažnai pasižymi progresuojančia eiga ir blogomis objektyviomis bei į pacientą orientuotomis išeitims. Šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojamų prognostinių modelių tikslumas yra neapkankamas, todėl ieškoma naujų žymenų, kurie padėtų tiksliau vertinti ligos sunkumą ir prognozuoti pacientų išeitis. Yra nustatyta, kad tam tikri psichologiniai (pvz., psichologinis distreso simptomai) ir neuroendokrininiai (pvz., skydliaukės ašies hormonai) veiksniai gali būti svarbūs nervų sistemos ligomis sergančių pacientų prognozei, tačiau reikalingi tolesni tyrimai vertinantys šių veiksnių prognostinę reikšmę bei jų sąsajas su klinikiniais prognostiniais modeliais. Greta klinikinių išeičių, į pacientą orientuotos išeitys (pvz. su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir psichologinis distresas) tampa vis svarbesnės vertinant gydymo efektyvumą ir pacientų prognozę.

Laboratorijoje bus atliekami tyrimai vertinantys psichologinių ir neuroendokrinių veiksnių ryšį su nervų sistemos ligų klinikiniu sunkumu, bei objektyvioms ir į pacientą orientuotoms išeitims.

Tikimės, kad mūsų atliekami tyrimai pagerins prognostinių modelių tikslumą ir prisidės gerinant nervų sistemos ligomis sergančių pacientų išeitis.

Projektai:

2021-2023 – bendradarbiaujama (dr. A.Bunevičius) LMT finansuojamame projekte Nr. 01.2.2-LMT-K-718-05-0085 „Skaitmeninio fenotipavimo panaudojimas vėžiu sergančių pacientų stebėsenai COVID-19 pandemijos metu“, vadovas prof. T.Krilavičius (VDU)

2021 m. – LMT kvietimo „Trumpalaikiai (reikminiai) tyrimai (sveikatos, socialinėje ir kitose srityse), analizė ir diagnostikos diegimas (suderinus su SAM), susiję su COVID-19“ finansuojamas projektas Nr. S-DNR-20-5 „COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėsena“, vadovė dr. A.Pranckevičienė

2021 m. – LMT projektas studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Esencialinio tremoro pacientų kognityvinių ir emocinių sunkumų charakterizavimas“, vadovė dr. A.Pranckevičienė

2020-2022 – LMT finansuojamas mokslininko (dr. Julius Burkauskas) stažuotės (post doc) projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0127 „Sergančiųjų išemine širdies liga kognityvinių funkcijų,endokrininių, aplinkos veiksnių ir miego apnėjos poveikis gyvenimo kokybei ir išgyvenamumui“, vadovas prof. habil.dr. G.Varoneckas. Ataskaitą galite rasti čia.

2020-2021 – LR Finansų ministerijos Ateities ekonomikos DNR plano projektas „LSMU Neuromokslų psichofiziologinių tyrimų centras (NPTC)“, vadovė doc. V.Steiblienė

2020-2021 – LMT finansuojamas prioritetinių mokslinių tyrimų programos „Gerovės visuomenė“ projektas Nr. S-GEV-20-5 „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis – NEUROPIN“, vadovas dr. J.Burkauskas

2020-2021 – LMT finansuojamas nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas Nr. S-SEN-20-13 „Įvertinti rezistencijos insulinui ryšį su skydliaukės funkcija, psichoemocine būkle ir širdies-kraujagyslių ligų rizikos veiksniais senstant“, vadovė doc. N.Mickuvienė

2020 m. – bendradarbiaujama (dr. A.Bunevičius) LMT projekte Nr. P-COV-20-50 „COVID-19 distreso termometras“, vadovė dr. I.Bunevičienė (VDU)

2018-2019 – bendradarbiaujama (dr. A.Juškienė) Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame moksliniame tyrime pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema „Mobili interneto aplikacija dėmesingumu grįstai kognityvinei ir elgesio terapijai“. Projekto vadovė dr. A.Saudargienė

2018 – Valstybinio psichikos sveikatos centro finansuojama Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PR18-108, vadovė dr. V.Steiblienė

2018 m. – LSMU-VDU projektas „Genetinių veiksnių predispozicija priklausomybę sukeliančiam alkoholio vartojimui ir su juo susijusiems asmenybės bruožams GVPRAVSAB“, vadovas dr. R.Jokubka

2017-2022 – EK finansuojamas COST veiklų projektas CA16207 „Problematic Internet Use“, vykdomojo komiteto narys dr. A.Bunevičius, mokslinės sklaidos vadovas dr. J.Burkauskas

2017-2020 – bendradarbiaujama (V.Liaugaudaitė, A.Juškienė) LMT projekte Nr. S-MIP-17-257 “Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje”, vadovė prof.N.Žemaitienė

2015-2018 – LMT projektas Nr. MIP‐44/2015 BRAINflame „Psichologinio distreso, uždegiminių veiksnių ir smegenų natriuretinio peptido ryšys su išeitimis tarp galvos smegenų naviku sergančių pacientų“, vadovas dr. A.Bunevičius

2012-2020 – bendradarbiaujama (dr. A.Bunevičius) EK 7BP projekte (2012-2014) Nr. 318652 BioASQ “A challenge on large-scale biomedical semantic indexing and question answering”, Nacionalinių sveikatos institutų Nacionalinės medicinos bibliotekos (2014-2018) Nr. R13LM012214 ir Google finansuojamame (2018-2020) projekte, vadovas dr. G.Paliouras (NCSR Demokritos, Graikija)

2012-2016 – EK 7BP projektas Nr. 318652 OpenScienceLink: Open Semantically-enabled, Social-aware Access to Scientific Data, Lietuvos atstovas habil.dr. R.Bunevičius (2012-2014), dr. A.Bunevičius

2012-2015 – Visuotinės dotacijos projektas* VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)“, vadovas habil.dr R.Bunevičius (2012-2014), habil.dr. J.Brožaitienė (2014-2015)

2012-2014 – LMT projektas Nr. LIG-03/2012 „Psichoemocinių ir miego sutrikimų sąryšio su širdies ligomis bei poveikio gyvenimo kokybei tyrimai“, vadovas prof. habil.dr. G.Varoneckas. Parengtos rekomendacijos:

Rekomendacijos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ankstyvajai ir pirminei profilaktikai Palangos miesto gyventojams
Rekomendacijos ankstyvajai nemigos diagnostikai
Rekomendacijos nemedikamentiniam miego sutrikimų gydymui sergantiems IŠL
Rekomendacijos nuovargio diagnostikai ir korekcijai
2011-2013 – LMT projektas Nr. LIG-03/2011 „Psichikos sutrikimai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje: sąsajos su metaboliniu sindromu ir mirtingumu“, vadovas habil.dr. R.Bunevičius

2011 m. – LMT projektas Nr. LIG-04/2011 „Sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybę ir ligos baigtis sąlygojantys veiksniai“, vadovė dr. N.Mickuvienė

2010-2013 – EK 7BP projektas “A challenge on large-scale biomedical sematic indexing and question answering BioASQ”, Lietuvos atstovas habil.dr. R.Bunevičius

2010-2013 – EK 7BP projektas Nr. 247945 “Efficient Patient Recruitment for Innovative Clinical Trials of Existing Drugs to other Indications PONTE”, Lietuvos atstovas habil.dr. R.Bunevičius

Stažuotės:

2021.11.15-12.31 – j.m.d. Julijos Gečaitės-Stončienės mokslinė stažuotė pagal Milano universiteto programą „Young Investigator Training Program“ Veronos universitete „The Psychiatry Section of the Department of Neuroscience, Biomedicine and Movement (DNBM), Italija), vadovai doc. dr. Marcella Bellani (Veronos universitetas) ir prof. Paolo Brambilla (Milano universitetas, Italija).

Nuo 2019.07.01 – dr. Adomo Bunevičiaus stažuotė Virdžinijos universiteto Neurochirurgijos skyriuje (JAV).

2018.07.01–2019.06.29 – dr. Adomo Bunevičiaus stažuotė Harvardo universiteto Neurochirurgijos klinikoje, Brigham ir moterų ligoninėje (Bostonas, JAV).

Bendradarbiavimas:

Prof. Edward R. Laws, Harvard University, Department of Neurosurgery, Brigham and Women’s Hospital, Boston, Massachusetts, USA

Prof. Giorgio Iervasi, Fondazione G. Monasterio CNR-Regione Toscana, Pisa, Italy

Prof. Susan S. Girdler, Department of Psychiatry, University of North Carolina at Chapel Hill, USA

Prof. Charles B. Nemeroff, Department of Psychiatry and Behavioral Sciences, University of Miami Miller School of Medicine, Miami, Florida, USA

Prof. Victor JM Pop ir prof. Johan Denollet, Center of Research on Psychology in Somatic diseases (CoRPS), Department of Medical and Clinical Psychology, Tilburg University, The Netherlands

World Federation of Societies of Biological Psychiatry

The International Neuropsychiatric Association

NI Elgesio medicinos laboratorija (Palanga) yra Europos neuropsichofarmakologinės kolegijos (The European College of Neuropsychopharmacology) Ambasada Palangoje. Daugiau informacijos rasite http://facebook.com/ltecnp ir http://twitter.com/ltecnp

Žurnalas „Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija“

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos
Svarbiausios EMI 2017 – 2010 m. publikacijos

Molekulinės neurobiologijos laboratorija

Istorija

1976 m. Biologinės ir bioorganinės chemijos katedros mokslininkų grupė pradėjo tirti reparuojančių audinių energijos susidarymo biocheminius ypatumus. Ši grupė buvo Patochemijos laboratorijos, įkurtos 1979 m., branduoliu. 1982 m. laboratorija prijungta prie Kauno medicinos instituto Centrinės mokslinės tyrimo laboratorijos. Plėtojant mokslinius darbus, 1983 m. dalis darbuotojų susibūrė į atskirą Fizikinių-cheminių tyrimų laboratoriją, nuo 1988 m. – Klinikinės chemijos laboratorija. 1992 m. šios laboratorijos sujungtos į Biomedicininių tyrimų instituto Patochemijos laboratoriją. Nuo 2011 m. laboratorija vadinasi Molekulinės neurobiologijos laboratorija. Laboratorijos bendradarbiai apgynė 2 habilituoto daktaro ir 18 daktaro disertacijų.

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Oksidacinio streso vaidmuo senėjimo procese

Senėjimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių daugelio neurodegeneracinių ligų atsiradimą. Tyrimų metu numatoma įvertinti galimus smegenų ir kitų organų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumo pokyčius senėjimo metu bei atsakyti į klausimą, ar natūralūs antioksidantai užtikrina sveiką senėjimą. Planuojama įvertinti įvairaus amžiaus gyvūnų antioksidacinės apsaugos sistemos aktyvumą bei lipidų peroksidaciją, nustatyti prooksidantų poveikio biocheminius mechanizmus gyvūnų organuose, įvertinti natūralių antioksidantų įtaką ląstelių antioksidacinės apsaugos sistemai bei įvertinti apoptozę įvairaus amžiaus gyvūnų organuose bei veikiant gyvūnus prooksidantais ir antioksidantais.

Gauti rezultatai bus svarbūs tiek mokslininkams, dirbantiems gerontologijos srityje, tiek ir farmacijos specialistams, kuriantiems natūralius vaistus ir maisto papildus, pasižyminčius antioksidacinėmis savybėmis.

Projektai:

2021-2024 – bendradarbiaujama (dr. R.Bernotienė) LMT projekte Nr. S-MIP-21-25 „Aplinkos veiksnių ir genotipo įtaka augalų egzosomų charakteristikoms ir potencialiam taikymui kosmetikai ir farmacijai“, projekto vadovė dr. A.Viršilė (LAMMC)

2021 m. – LMT projektas studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0075 „MiR7, miR153 ir miR214 raiškos pokyčiai Parkinsonu sergančiųjų kraujo serumo egzosomose“, vadovė dr. P.Vaitkienė

2020-2022 – LMT finansuojamas projektas Nr. S-MIP-20-51 „Epitranskriptominiai ilgų nekoduojančių RNR pokyčiai, susiję su smegenų ląstelių diferenciacija ir patogeneze – EPIC“, vadovė dr. P.Vaitkienė

2020-2021 – bendradarbiaujama (dr. P.Vaitkienė) LMT finansuojamos nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projekte Nr. S-SEN-20-15 „Neurochirurginio Parkinsono ligos gydymo galimybių plėtra pritaikant molekulinius žymenis, Gama peilio technologiją ir individualizuotą dozimetriją – PANORAMA“, vadovas prof. V.P.Deltuva

2020-2021 – LMT finansuojamas Lietuvos-Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo programos projektas Nr. S-LU-20-2 „Su invazyvumu susijusių genų ir jų reguliacijos kelių tyrimai piktybiniuose galvos smegenų navikuose“ (Identification of metastasis-associated genes and ways of their regulation in patients with malignant brain tumors), vadovė dr. P.Vaitkienė

2018-2020 – bendradarbiaujama (dr. A.Jekabsone) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo programos (priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai) projekte Nr. J05-LVPA-K-01-0220 „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ investicijų skatinimas į MTEP veiklas, kuriant inovatyvius produktus“, vadovė prof. V.Jakštas

2018-2020 – bendradarbiaujama dr. A.Jekabsone) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamam mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo programos (priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai) projekte Nr. J05-LVPA-K-03-0117„UAB AKVAVITA investicijų į MTEP veiklas skatinimas, kuriant inovatyvius produktus gėrimų pramonėje“, vadovas prof. V.Jakštas

2017-2021 – LMT projektas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0036 „Egzosomų pritaikymas tiksliniam vaistų pristatymui“ (EXOTARGET), vadovė dr. A.Jekabsone

2017-2020 – EK finansuojamas COST veiklų projektas CA16122 „Biomaterials and advanced physical techniques for regenerative cardiolgy and neurology“, dr. A.Jekabsone

2017-2019 – bendradarbiaujama EK (dr. A.Jekabsone) programos Horizon 2020 M-Era.Net projekte Nr. S-M-ERA.NET-17-2 „Pernašos į periodonto uždegimo paviršių sistemos su Pelargonium sidoides veikliąja medžiaga inžinerija ir funkcionalizacija“ (PELARGODONT), koordinatorė prof. N.Savickienė

2011-2012 – bendras LSMU ir Institute of Public Health and Environment (Bilthoven, Olandija) projektas “Are supplements good for healthy ageing?”, habil.dr. L.Ivanov

Bendradarbiavimas:

Institute of Public Health and Environment (Bilthoven, The Netherlands), University of New York (USA), University of Aarhus (Denmark)

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Molekulinės neuroonkologijos laboratorija

Istorija

Laboratorija įsteigta 1978 metų balandžio 28 dieną kaip Sveikatos apsaugos ministerijos Onkologijos mokslo-tiriamojo instituto padalinys, kurio užduotis buvo organizuoti papildomus mokslo-tiriamuosius darbus smegenų ir sisteminės kraujotakos centrinei reguliacijai tirti. Onkologijos instituto struktūroje ji buvo įvardyta Nervų sistemos chirurgijos skyriumi, o jos klinikine baze paskirta Kauno medicinos instituto klinikų Neurochirurgijos klinika. Vėliau, 1982 metais, laboratorija iš Onkologijos instituto buvo perkelta į Kauno medicinos instituto Centrinę mokslinę tiriamąją laboratoriją ir pradėta vadinti Nervų sistemos chirurgijos laboratorija. Nuo 2005 metų laboratorija pervardinta į Neuromokslų ir funkcionavo LSMU MA Biomedicininių tyrimų instituto sudėtyje. Nuo 2011-07-01 m. laboratorija vadinosi Neuroonkologijos ir genetikos laboratorija, o nuo 2018-01-01 – Molekulinės neuroonkologijos laboratorija.

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Retų CNS ligų etiopatogenezė, molekuliniai genetiniai ypatumai, diagnostikos ir gydymo optimizavimas

Šis biomedicininis tyrimas skirtas gauti naujų žinių apie kai kurių retų centrinės nervų sistemos ligų etiopatogenezę, molekulinius genetinius ir epigenetinius žymenis bei jų sąsajas su klinikiniais ir radiologiniais duomenimis, siekiant individualizuoti ir optimizuoti šių ligų diagnostiką bei gydymą. Problemos aktualumą pagrindžia ES septintojoje rėminėje programoje vykdytos iniciatyvos „Bendradarbiavimas“ temoje „Sveikata“ vystyta viena iš devynių tyrimų krypčių – „Retos ligos“. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tyrimams visos Europos mastu, skirtiems retų ligų epidemiologijai, patofiziologijai bei naujų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodų kūrimui.

Retos ligos dažniausiai sąlygojamos genetinių priežasčių, jos dažnai yra ilgalaikio neįgalumo priežastimi ir ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kelia pavojų gyvybei. Būdinga tai, jog pacientų skaičius ribotas, o būtinų žinių ir patirties diagnozuojant bei gydant šias ligas – trūksta.

Pagrindinis tikslas – ištirti kai kurių retų CNS ligų vystymosi dėsningumus ir nustatyti šių ligų išsivystymą bei prognozę lemiančius veiksnius, pagerinti diagnostikos ir gydymo rezultatus.

Pagrindinės tyrimo kryptys: kaupiant CNS navikais sergančių pacientų kraujo DNR ir navikinio audinio pavyzdžių duomenų bazę, jo pagrindu vykdyti diagnostinių molekulinių žymenų paiešką galvos smegenų navikuose, siekiant tiksliau prognozuoti šių navikų gydymo veiksmingumą (LMT projektas GlioProSer), nustatyti glioblastomų diagnozei ir prognozei reikšmingų molekulinių žymenų (LMT projektas GREAT)  ir klinikinių veiksnių kompleksus bei molekulinius veiksnius, incijuojančius onkogenezės procesą gliomų navikuose (veikla LMT projekte „Naujos provaistų aktyvavimo sistemos vėžio genoterapijoms„), ištirti regos funkcijų bei hipofizės navikinio audinio molekulinių ir kraujo imunogenetinių žymenų vertę prognozuojant hipofizės adenomos klinikinę eigą bei atlikti tyrimus, skirtus optimizuoti galvos smegenų piktybinių gliomų chirurginę diagnostiką pritaikant inovatyvias optines audinių identifikavimo technologijas.

Tikimasi, jog atlikti tyrimai molekulinės genetikos, eksperimentinių navikų modelių taikymo, navikų chirurginės diagnostikos bei prognozavimo srityse suteiks naujų žinių apie kai kurių retų CNS ligų etiopatogenezę, padės sukurti ir pritaikyti naujus inovatyvius, minimaliai invazyvius diagnozavimo bei gydymo metodus.

Projektai:

2021-2025 – EK finansuojamas COST veiklų projektas CA20122 „Harmonizing clinical care and research on adrenal tumours in European countries“, Rytis Stakaitis

2021 m. – LMT finansuojamas priemonės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“ projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0080 „Glioblastomomis sergančių pacientų išeičių ir vėžio kamieniškumo žymenų sąsajų tyrimas“, vadovas dr. G.Steponaitis

2021 m. – LMT finansuojamas priemonės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“ projektas Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0033 „NRP1 geno raiškos nuslopinimas glioblastomos U87 ląstelėse panaudojant smeigtuko formos RNR (shRNR) technologiją“, vadovas dr. A.Kazlauskas

2020-2022 – LMT finansuojamas mokslininko (dr. Giedrius Steponaitis) stažuotės (post doc) projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0131 „Molekulinio klasifikatoriaus skirto GBM potipio identifikavimui kūrimas remiantis naviko ir vėžio kamieninių ląstelių iRNR profiliu“, vadovas prof. habil.dr. A.Tamašauskas

2020-2022 – LMT finansuojamas nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas Nr. S-SEN-20-7 „Gliomoms specifinių ilgų nekoduojančių RNR epitranskriptomo žymenų paieška gliomos kamieninėse ląstelėse ir navikuose – LEADING“, vadovė dr. D.Skiriutė

2020-2021 – LMT finansuojamas nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas Nr. S-SEN-20-15 „Neurochirurginio Parkinsono ligos gydymo galimybių plėtra pritaikant molekulinius žymenis, Gama peilio technologiją ir individualizuotą dozimetriją  – PANORAMA“, vadovas prof. V.P.Deltuva

2019 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema “Metalotioneinus koduojančių genų MT1A, MT1E, MT1G, MT1M promotorių metilinimo tyrimai gliomose„. Projekto vadovė dr. D.Skiriutė

2019 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema “Sema3F baltymą indukuojamu būdu sintetinančios stabilios U87 ląstelių linijos kūrimas„. Projekto vadovė I.Valiulytė

2019 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema ,,Bicistroninio vektoriaus, skirto žmogaus kraujagyslių endotelio ląstelių imortalizavimui, konstravimas“. Projekto vadovas dr. A.Kazlauskas

2018 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema ,,NRP1 geno raiškos tyrimai skirtingo piktybiškumo laipsnio gliomose“. Projekto tikslas – tobulinti LSMU studentų mokslinę kompetenciją vykdant praktinius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama įvertinti NRP1 geną kaip prognozinį gliomų žymenį. Projekto vadovė I.Valiulytė

2018 m. – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas mokslinis tyrimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ tema ,,Ilgų nekoduojančių RNR (inkRNR) HOTAIR ir CASC2 genų raiškos tyrimai glioblastomose“. Projekto tikslas – įvertinti inkRNR HOTAIR ir CASC2 raiškos sąsajas su glioblastomomis sergančių pacientų klinikiniais duomenimis. Projekto vadovė dr. D.Skiriutė

2017-2021 – bendradarbiaujama (dr. A.Kazlauskas, dr. G.Steponaitis) LMT projekte Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0036 „Egzosomų pritaikymas tiksliniam vaistų pristatymui“ (EXOTARGET), vadovė dr. A.Jekabsone

2017-2020 – LMT projektas Nr. S-MIP-17-108 „Gliomoms būdingų specifinių miRNR profilių, skirtų ligos eigos ir atsako į terapiją prognozei, nustatymas“, vadovė dr. P.Vaitkienė

2015-2018 – bendradarbiaudama (dr. A.Kazlauskas) LMT Nacionalinės programos „Sveikas senėjimas“ projekte Nr. SEN-07/2015 „Naujos provaistų aktyvavimo sistemos vėžio genoterapijoms“, vadovas dr. J.Urbonavičius (VU)

2015-2018 – LMT projektas Nr. MIP-52/2015 GlioProSer (GPS) „CNS gliomų angiogenezės ir invazyvumo baltymų kiekybinių profilių nustatymas kraujo serume“, vadovė dr. D.Skiriutė 2015-2018 – LMT Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas Nr. MIP-11/2015 „Sveikų ir sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija naujų genetinių bei metabolinių žymenų paieška“, vadovas prof. V.P. Deltuva  

2014-2016 – bendradarbiaujama LMT projekte Nr. MIP-008/2014 „Hipofizės adenomos naujų molekulinių prognozinių žymenų paieška ir jų sąsajos su regos funkcijomis“, vadovė prof. D.Žaliūnienė

2014-2015 – Lietuvos-Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo projektas „Naujų biologinių žymenų žmogaus glijos navikuose identifikavimas ir charakterizavimas“, vadovė dr. P.Vaitkienė

2012-2015 – bendradarbiaujama (dr. D.Skiriutė) Visuotinės dotacijos projekte* Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)“, vadovas habil.dr. R.Bunevičius 2012-2014  – LMT projektas Nr. LIG-12003 „Gliomų diagnostinių žymenų paieška tiriant gliomagenezėje dalyvaujančių genų raišką ir funkciją“, vadovas dr. A.Kazlauskas   2010-2011 – LMT projektas “Žemos trijodotironino koncentracijos sindromo įtaka išeitims po galvos smegenų auglio operacijos“, vadovas prof. V.P.Deltuva   2010-2011 – LMT projektas “Gliomų diagnozei ir prognozei reikšmingų klinikinių veiksnių ir molekulinių žymenų kompleksų paieška”, vadovas prof. A.Tamašauskas   2007-2009 – LVMSF finansuojamas mokslininko (dr. D.Skiriutė) stažuotės (post doc) projektas „Molekulinių recidyvavimo žymenų tyrimai gerybinėse ir anaplastinėse galvos smegenų meningiomose“, vadovas prof. A.Tamašauskas   2006-2008 – ESF projektas Nr. ESF/2004/2.5.0-03-385/BPD-210/ES2006-01 „Medicinos fizikos ir nanofotonikos aukštųjų studijų realizacija“, dr. K.Skauminas   2006-2008 – ESF projektas Nr, BPD2004-ERPF-1.5.0-12-05/0035 „Medicinos fizikinių technologijų ir nanofotonikos mokslo ir studijų centras“, dr. K.Skauminas   2006 m. – LVMSF projektas „Galvos smegenų glijos navikų intraoperacinė fluorescencinė diagnostika“     Stažuotės:

2021.09.01-2022.08.31 – j.m.d. Ryčio Stakaičio stažuotė JAV Oreagon Health & Science University laboratorijoje Don Conrad Lab.

2019.04.01-06.30 – j.m.d. Indrės Valiulytės praktika Vokietijoje, Eseno universitetinėje klinikinėje ligoninėje, Neurochirurgijos departamente, Molekulinės biologijos tyrimų laboratorijoje, praktikos vadovė prof. Yuan Zhu

2017.09.28-12.27 – j.m.d. Rūtos Urbanavičiūtės praktika Vokietijos Vėžio tyrimų centro Neuropatologijos klinikoje (Heidelberg), praktikos vadovas dr. Stefan Pusch

2015.01.15-06.01 – dr. Dainos Skiriutės stažuotė Debreceno universiteto (Vengrijos Respublika), Medicinos fakulteto, Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros, Klinikinės genomikos ir personalizuotos medicinos centre, vadovas dr. Balint Laszlo Balint

2014.09.17-09.27 – j.m.d. Giedriaus Steponaičio stažuotė Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Molekulinės biologijos ir genetikos instituto Nukleorūgščių biosintezės padalinyje,stažuotės  vadovas prof. V.M.Kavsan

2013.02-2013.05 – Erasmus programos finansuojama j.m.d. Giedriaus Steponaičio stažuotė Helsinkio universiteto Haartman virologijos instituto K.Saksela laboratorijoje, vadovas prof. Kalle Saksela

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Neurofiziologijos laboratorija

Istorija

Neurofiziologijos laboratorija yra trijų neuromokslų laboratorijų tyrimų tęsėja. 1957 m. prof. Algio Mickio iniciatyva Kauno medicinos institute buvo įkurta Elektroencefalografijos, vėliau Neurono fiziologijos ir Neurokibernetikos laboratorijos. Moksliniai tyrimai šiose laboratorijose buvo vykdomi trimis kryptimis: eksperimentine – smegenų biosrovių aukštų ir žemų dažnių prigimtis, farmakologinių medžiagų poveikis biosrovėms; teorine – biofizikinė smegenų potencialų ir dendritų netiesinių savybių teorija; klinikine – EEG ir neurologinė charakteristika epilepsijos ir kitų židinių smegenų pažeidimų atvejais, epileptogeninio aktyvumo sklidimo keliai. Šių trijų laboratorijų bazėje buvo parengta ir apginta 21 daktaro ir 5 habilituoto daktaro disertacijos.

Laboratorijos mokslo darbuotojai bendradarbiauja su Kopenhagos (Danija), Niujorko (JAV) ir Oslo (Norvegija) universitetais.

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Neuronų tinklų mechanizmų ir jų ryšio su elgsena tyrimas

Ryšio tarp atskirų neuronų ar jų darinių veiklos ir elgsenos nustatymas būtinas nervų sistemos funkcijos ir sutrikimų supratimui. Kadangi susidūrimo nuspėjimas regos sistemoje pažeidžiamas Alzheimerio ligos metu, šios elgsenos mechanizmų tyrimai svarbūs ankstyvųjų Alzheimerio ligos stadijų nustatymui. Bus atliekami in vivo ir in vitro žinduolių (žiurkių ir pelių) smegenų žievės, viršutinių kalnelių bei varlės tektumo neuronų tinklų aktyvumo tyrimai taikant regos stimulus, neuronų registravimą ir molekulinės biologijos metodus. Eksperimentiniais tyrimais bus siekiama nustatyti neuronų tinklo savaiminio ar sukelto aktyvumo sinapsinius ir membraninius mechanizmus.

Projektai:

2019-2022 – LMT finansuojamas projektas Nr. S-MIP-19-52 „Viršutinių kalnelių neuronų tinklo reikšmė greitai atpažįstant sudėtingus vaizdus“, vadovas dr. G.Baranauskas

2017-2021 – bendradarbiaujama (dr. G.Svirskis, dr. N.Svirskienė) Visuotinės dotacijos projekte Nr. LMT-K-712-01-0131 „Smegenų išeminių pažaidų ir apsauginių mechanizmų tyrimas: mitochondrijų nespecifinio laidumo pora ir ląstelių žūtis senėjančiose smegenyse“, vadovė prof. V.Borutaitė

2012-2015 – Visuotinės dotacijos projektas* Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-059 „Dėmesio ir sensorinės informacijos virsmų mechanizmų tyrimas panaudojant genetinius neuronų aktyvumo moduliacijos metodus“, vadovė dr. T.Tkatch

2012-2014 – LMT projektas Nr. MIP-045/2012 „Nikotininė neuronų kolonėlės aktyvumo moduliacija“, vadovas habil.dr. A.Kuras

2012-2014 – ESF projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-022 „Medicinos mokslų NKP MTEP veiklos vykdymas fundamentinės kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų klinikinių ir molekulinių tyrimų tematikose“, dr. G.Svirskis, prof. V.Borutaitė

2011-2012 – LMT projektas Nr. MIP-11298 „Dviejų regos stimulų sukeltos neuronų atsakų sąveikos tektume tyrimas“, vadovas dr. G.Svirskis

2010-2011 – LMT projektas “Sinapsinės kotransmisijos varlės retinotektaliniame perdavime tyrimas”, vadovas habil.dr. A.Kuras

2008 m. – LVMSF projektas “Varlės tektumo grįžtamo ryšio neuronų bistabilumo vaidmuo aktyvinant NMDA receptorius”, vadovas habil.dr. A.Kuras

2007 m. – LVMSF projektas “Varlės tektumo neuronų dendrituose pavieniu retinaliniu įėjimu aktyvuojamų srovių tyrimas”, vadovas habil.dr. A.Kuras

2005 m. – LVMSF projektas “Varlės judančio krašto detektoriaus poveikio nerviniam tinklui tektume tyrimas“, vadovas habil.dr. A.Kuras

2004 m. – LVMSF projektas “NMDA receptorių aktyvacijos sąlygų tyrimas varlės tektumo neuronuose“, vadovas habil.dr. A.Kuras

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Toksikologijos laboratorija

Istorija

Toksikologijos laboratorija (nuo 2011-07-01 iki 2018-01-01 vadinosi Neurotoksikologijos laboratorija) įkurta 2011 m., reorganizavus Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratoriją. Aplinkos ir sveikatos tyrimų laboratoriją įkurta 2005 metais, sujungus Antropogeninių faktorių tyrimo ir Sveikatos ekologinio monitoringo laboratorijas, kurios įsikūrė 1989 m. patvirtinus Lietuvos valstybinę ekologinio monitoringo programą. Laboratorijos mokslininkai pirmieji Lietuvoje 1990 m. pradėjo tirti mikroelementus bei sunkiuosius metalus žmonių bei eksperimentinių gyvūnų organizme (plaukuose, kraujyje, šlapime, biopsinėje įvairių organų medžiagoje ir kt.). Tiriant ryšius tarp aplinkos taršos sunkiaisiais metalais ir sveikatos sutrikimų, nagrinėjant antropogeninių veiksnių įtaką sveikatai, ieškota būdų, kaip sumažinti neigiamą jų poveikį. Atlikti Lietuvos miestų mokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusių gyventojų, pramonės įmonių darbuotojų sveikatos tyrimai. Dalyvauta tyrinėjant lėtinių inkstų nepakankamumu sergančių ir hemodializėmis gydomų pacientų mikroelementų pusiausvyros pokyčius prieš hemodializę bei po jos, mangano, kaip hepatinės encefalopatijos prognostinio kriterijaus reikšmę, vario apykaitos sutrikimus Vilsono liga sergančiųjų organizme, ieškota kadmio ir krūties vėžio sąsajų, ir kt.

Laboratorijoje nuo jos įkūrimo apgintos 9 daktaro disertacijos.

Laboratorija bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutu, LSMU Endokrinologijos institutu, Kauno klinikų Nefrologijos klinika, LSMU Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra ir kt. Lietuvos bei užsienio partneriais.

Laboratorija nuo 2006 m. yra UNESCO Mikroelementų instituto (Trace Element Institute for UNESCO) Satelitinis centras Lietuvoje (prezidentė – dr. Rima Naginienė), turintis filialą Vilniuje (VU Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedra).

Mokslinė veikla

Laboratorijos vykdoma mokslo tema: Mikroelementų vaidmuo neuroonkologinių ligų patogenezėje ir prevencijoje

Glioblastomos yra dažniausias ir piktybiškiausias galvos smegenų astrocitinės kilmės navikas. Nežiūrint agresyvios terapijos, taikomos šių navikų gydymui, ligonių išgyvenamumas po diagnozės tesiekia apie 12-14 mėn. Glialiniai navikai pasižymi dideliu atsparumu terapijai, dažnai įgyja taip vadinamą daugeliui vaistų atsparų fenotipą. Šio atsparumo priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau tyrimai rodo, jog specifinio vaistui atsparumo reguliatoriniuose mechanizmuose dalyvauja metalotioneinai MT. MT yra mažos molekulinės masės baltymai, randami normaliose ir vėžinėse ląstelėse, kurių pagrindinės funkcijos – ląstelės apsauga nuo sunkiųjų metalų ir laisvųjų radikalų. MT suriša sunkiuosius metalus, sukelia anti-apoptotinį efektą ir stimuliuoja navikinių ląstelių proliferaciją. MT raiška kai kuriuose navikuose koreliuoja su jų piktybiškumo laipsniu ir auglio augimo greičiu. Nustatyta, kad veikiant ląsteles kadmiu (Cd), baltymas MTF-1 nebedalyvauja MT raiškos reguliavime. Nustatytas MT2A geno VNP (vieno nukleotido polimorfizmo) ryšys su Cd kaupimusi sveikų žmonių inkstuose ir Zn prieinamumu, bei Zn, Cu, Mg kiekiu miego arterijos stenoze sergančių pacientų leukocituose, ir Mg, Fe kiekiu kraujo plazmoje. Informacijos apie MT, metalų kiekio ir MT geno polimorfizmo ryšį su glioblastomomis sergančiųjų klinikinėmis charakteristikomis nėra.

Projektai:

2020-2023 – bendradarbiaujama (dr. J.Šulinskienė, dr. D.Baranauskienė) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame projekte Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-02-0037 „Inovatyvaus maisto papildo, skirto vyresniems žmonėms, siekiant išvengti senatvinio silpnumo sindromo ir nepakankamos mitybos būklės, sukūrimas“, vadovas prof. R.Benetis

2020-2021 – LR SAM valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos programos „Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje“ projektas Nr. S-193 „Pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsena (Biomonitoringas), vadovė dr. R.Naginienė

2020-2021 – bendradarbiaujama (dr. R.Naginienė) LMT finansuojamame prioritetinių mokslinių tyrimų programos „Gerovės visuomenė“ projekte Nr. S-GEV-20-5 „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis – NEUROPIN“, vadovas dr. J.Burkauskas

2018-2021 – LR SAM Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo projektas Nr. PRM18-162 „Sunkiųjų metalų ir jų poveikio Kauno m. suaugusių gyventojų sveikatai įvertinimas“, vadovė dr. R.Naginienė

2018-2020 – bendradarbiaujama (dr. D.Baranauskienė) Lietuvos verslo paramos agentūros ESF finansuojamame mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo programos (priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai) projekte Nr. J05-LVPA-K-01-0220 „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ investicijų skatinimas į MTEP veiklas, kuriant inovatyvius produktus“, vadovas prof. V.Jakštas

2017-2022 – bendradarbiaujama (dr. L.Strumylaitė) EK programos Horizon 2020 projekte Nr. 733032 „Europos žmogaus biomonitoringo iniciatyva“ HBM4EU (The European Human Biomonitoring Initiative)

2012-2015 – bendradarbiaujama (dr. R.Naginienė) Visuotinės dotacijos projekte* Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-060 „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)“, vadovas habil.dr. R.Bunevičius

2009 – LVMSF projektas Nr. T-64/09 „Sąsajų tarp kadmio, metalotioneinų ir rizikos susirgti krūties vėžiu įvertinimas“, vadovė dr. L.Strumylaitė

2006-2011 – ES 6BP projektas FOOD-CT-2006-016253 PHIME (Public Health Impact of Long-term, Low-level Mixed Element Exposure in Susceptible Population Strata), Lietuvos atstovė dr. R.Naginienė

2007-2009 – ES 6BP projektas SSPE-CT-2007-044159 PRONET (Pollution Reduction Options Network), Lietuvos atstovė dr. R.Naginienė

2005-2007 – Dėl Europos Tarybos Direktyvos 77/312EEB „Dėl švino biologinio poveikio gyventojams tyrimų“ įgyvendinimo, dr. R.Naginienė

2003-2005 – ES 5BP projektas QLK4-2002-02395 PINCHE (Policy Interpretation Network on Children’s Health and Environment), Lietuvos atstovė dr. R.Naginienė

Svarbiausios 2021 – 2011 m. publikacijos

Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija

LSMU Neuromokslų institutas
Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija
Adresas: Sukilėlių pr. 13, LT-50161 Kaunas

Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija veikia „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų atviros prieigos centre, kuris sukurtas vykdant ESF projektą „Santakos” slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas”, projekto kodas Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-004.

Laboratorijoje atliekami šie tyrimai:

Farmakologinių bei cheminių medžiagų citotoksiškumo (neurotoksiškumo) tyrimai.
Ląstelės antioksidantinės sistemos ir jos moduliacijos potencialiais vaistiniais preparatais bei maisto papildais tyrimas.