Lietuvos moksleivių ir suaugusių gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu vertinimas ir rekomendacijų jų neigiamam poveikiui mažinti parengimas

Santrauka. COVID-19 pandemija ir su ja susiję įprasto gyvenimo ribojimai sukėlė žmonėms stresą ir gyvensenos pokyčius, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai. Tyrimų, kuriuose būtų vertinama, ar karantino metu atsiradę gyvensenos pokyčiai išlieka po karantino, yra mažai. Šiame leidinyje pristatomo mokslinio projekto tyrimo tikslas – įvertinti skirtingo amžiaus Lietuvos gyventojų grupių sveikatos rizikos veiksnių pokyčius COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu ir parengti rekomendacijas jų neigiamam poveikiui sumažinti. LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkų grupė 2022-2023 m. atliko Lietuvos žmonių tyrimą, į kurį buvo įtrauktos trys imtys: vienuoliktos klasės moksleivių (n=1419), kolegijų pirmo kurso studentų (n=1457) ir suaugusių 20–64 metų gyventojų (n=1500). Projekto metu taikyti metodai: 1) atlikta Lietuvos kolegijų pirmo kurso studentų internetinė anoniminė anketinė apklausa, 2) atlikta 20-64 metų atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų apklausa taikant daugiapakopės, tikimybinės atrankos metodiką (apklausą vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras, UAB „Vilmorus”), 3) analizuoti duomenys, gauti atlikus Lietuvos vienuoliktos klasės moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą 2022 m. balandžio–birželio mėnesiais, vadovaujantis tarptautinio HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo protokolu. 

Pagrindiniai rezultatai: Beveik kas trečias moksleivių teigė, kad pandemija pablogino jo gyvenimą. Ji paveikė psichikos sveikatą, bendrąją sveikatą, fizinę veiklą, ateities lūkesčius, mokymosi rezultatus, ypač merginų. Gana didelė dalis moksleivių patyrė nerimo simptomus, jautėsi nelaimingi ir vieniši, jiems trūko socialinės paramos. Sumažėjo fizinis aktyvumas, kuris daugumos moksleivių yra nepakankamas. Pandemija turėjo neigiamą poveikį moksleivių mitybos įpročiams: daugiau nei pusė moksleivių ne kasdien pusryčiavo, apie 70 proc. ne kasdien valgė daržoves ir vaisius, dažnai buvo valgomi saldumynai. Tarp moksleivių buvo paplitęs įprastų ir elektroninių cigarečių rūkymas, taip pat alkoholio vartojimas. COVID-19 pandemija paveikė ir studentų gyvenseną. Beveik pusė studentų (42,5 proc. vaikinų ir 55,7 proc. merginų) karantino metu jautė stresą.  Jų mitybos įpročiai pakito tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Apie trečdalis studentų dažniau valgė namie gamintą maistą. Penktadalis merginų ir mažesnė dalis vaikinų vartojo daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Deja, panaši studentų dalis padidino namie gamintų konditerijos gaminių, saldumynų ir greito maisto vartojimą. Taip pat dažniau buvo valgomi įvairūs užkandžiai. Pandemijos metu kas trečias studentas sumažino fizinį aktyvumą. Net 38,7 proc. merginų ir 31,1 proc. vaikinų nurodė, kad jiems padidėjo kūno svoris. COVID-19 pandemijos metu keitėsi suaugusių žmonių gyvensenos įpročiai. Šie pokyčiai priklausė nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo. Pandemijos metu daugiau moterų nei vyrų padidino šviežių vaisių ir uogų, namie gaminto maisto, tačiau ir šokolado bei saldainių vartojimą. Tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų teigė padidinę greito maisto vartojimą, alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį ir kiekį bei rūkymo dažnį ir intensyvumą. Gyvensenos pokyčiai pandemijos metu buvo susiję su amžiumi. Daugiau jauniausios amžiaus grupės (20–34 m.) gyventojų teigė padidinę šokolado ir saldainių, saldintų gėrimų, greito maisto, namie gaminto maisto, konditerinių gaminių bei užsakomo į namus maisto vartojimą, palyginti su vyriausio (50–64 m.) amžiaus gyventojais. Jauni tiriamieji taip pat dažniau nurodė padidinę suvalgomo maisto kiekį bei užkandžiavimo dažnį. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nurodė padidinę sveikatai palankaus maisto: žuvies ir jūros gėrybių, šviežių daržovių, vaisių ar uogų, vartojimą, palyginti su kitomis išsilavinimo grupėmis. Daugiau aukštojo išsilavinimo gyventojų padidino užsakyto į namus maisto vartojimą. Be to, daugiau aukštojo nei žemesnio išsilavinimo tiriamųjų atsakė, kad jie pandemijos metu sumažino suvalgomo maisto kiekį ir užkandžiavimo dažnį bei sveikatai nepalankaus maisto, tokio kaip saldumynai, saldinti gėrimai, greitas maistas, vartojimą. Nemaža dalis pokyčių, atsiradusių COVID-19 pandemijos metu, išliko ir po pandemijos. Daugiau nei 60 proc. gyventojų, padidinusių šviežių daržovių, vaisių bei grūdinių produktų vartojimą, teigė, kad ir po pandemijos jie dažniau vartoja šiuos produktus. Kita vertus, beveik trečdalis gyventojų, padidinusių sveikatai nepalankaus maisto: saldumynų, saldintų gėrimų, greito maisto, vartojimą, išlaikė šiuos nesveikus įpročius ir po pandemijos. Kūno svorio priaugusių žmonių gyvensenos įpročiai pandemijos metu dažniau keitėsi sveikatai nepalankia linkme, ir tie pokyčiai išliko. Palyginti su normalaus svorio žmonėmis, turintieji antsvorio dažniau priaugo papildomų kilogramų. Gyvensenos pokyčiais pandemijos metu buvo susiję su gyvensenos įpročiai po pandemijos. Sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimą dažniau padidino tie, kurie juos valgė kasdien, fizinį aktyvumą sumažino rečiau besimankštinantys, o rūkymas ir alkoholio vartojimas dažniau padidėjo šiuos žalingus įpročius turintiems žmonėms.

Rekomenduojama: 1) ugdyti sveikos mitybos įpročius bendro lavinimo ir aukštosiose mokyklose, kuriant sveikai mitybai palankią aplinką, užtikrinant pakankamos trukmės pertraukas tarp užsiėmimų, skatinant atsinešti į ugdymo įstaigas sveikus užkandžius, didinant mokinių bei jų tėvelių, studentų informuotumą apie sveikatai palankią mitybą bei įgūdžius ruošti sveiką maistą, 2) skatinti fizinį aktyvumą atnaujinant ir plėtojant fizinei veiklai palankią infrastruktūrą ugdymo, darbo įstaigose ir už jų ribų, sudarant sąlygas fiziniam aktyvumui per pertraukas ar po mokslo, darbo valandų, siūlant sutartis su vietiniais sporto klubais ir sveikatingumo centrais dėl nuolaidų ar specialių kainų, didinti informuotumą apie fizinės veiklos naudą sveikatai, įtraukiant veiklas, ugdančias ištvermę, jėgą, lankstumą ir koordinaciją, 3) mažinti žalingų įpročių paplitimą vykdant rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją bei mažinant tabako gaminių prieinamumą.

Projekto tikslas – įvertinti skirtingo amžiaus Lietuvos gyventojų grupių sveikatos rizikos veiksnių pokyčius COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu ir parengti rekomendacijas jų neigiamam poveikiui sumažinti.

Tai mokslinių tyrimų projektas. Visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioriteto priemonė: COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos ir su ja susijusių visuomenės gyvenimo pokyčių Lietuvoje poveikio sveikatos rizikos veiksnių paplitimui įvairiose gyventojų grupėse tyrimas, apimantis alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, informacinių technologijų ir azartinių lošimų naudojimo, mitybos, miego ir fizinio aktyvumo įpročių kaitos tendencijų tyrimą bei praktinių rekomendacijų šių pokyčių žalingam poveikiui mažinti, COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) postvencijos priemonių įgyvendinimui pateikimą.

Elektroninis projekto leidinys ir jo priedai (pdf formatu)