1946 m. buvo įkurta Gyvulių veisimo katedra (iki tol vadinta Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedra). 1989 m. katedra buvo pavadinta Gyvulių veisimo ir genetikos katedra, 2004 m. Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra, 2011 m. Gyvūnų veisimo katedra, 2014 m. Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra, 2018m. Gyvūnų veisimo katedra. Pirmasis Gyvulių veisimo ir specialiosios zootechnikos katedros vedėjas buvo vienas iš zootechnikos mokslo pradininkų Lietuvoje Jonas Čepinskis (g.1893-1961 m..), kuris šias pareigas ėjo iki 1960 m., doc. J. Čepinskis paruošė daug aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų. Nuo 1960 m. katedrai vadovavo prof. Jonas Kuosa (g. 1925-1999 m.), kurio plėtojamos mokslinio darbo sritys buvo Lietuvos juodmargiai galvijai, jų ūkinių savybių gerinimas. Profesorius buvo vietinių galvijų genofondo išsaugojimo pradininkas. Profesoriui vadovaujant buvo apginta 10 daktaro disertacijų. 1991 – 1996 m. laikotarpiu Gyvulių veisimo ir genetikos katedrai vadovavo doc. Alfonsas Kirvela (g. 1950-1996 m.). Doc. A. Kirvelos mokslinio darbo sritys: Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės, jų selekcinės savybės. 1996-2001 m. Gyvulių veisimo ir genetikos katedros vadove buvo doc. dr. Vida Juozaitienė, kurios iniciatyva prie katedros 1998 metais įkurta Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorija, pradėtas diegti BLUP tiesinio prognozavimo metodas Lietuvos gyvūnų populiacijų veislinės vertės nustatymui. 2001-2011 katedrai ir prie jos esančiai K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorijai vadovavo prof. dr. Ilona Miceikienė. Nuo 2011  katedrai vadovauja  prof. dr. Vida Juozaitienė.

Gyvūnų veisimo katedroje dirba  8 darbuotojai: 1 profesorius,  1 docentas,  2 lektoriai, 1 asistentas, 1 jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1 administratorius, 1 laborantas. Katedroje studijuoja 4 doktorantai.

APIE KATEDROS VEIKLĄ

Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Gyvūnų veisimas – mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą.

Pasirenkami –  mokslinių tyrimų ir inovatikos pagrindai (mokslinio tyrimo duomenų analizė, statistinių metodų rūšys, parinkimas ir t.t.); Gyvūnų sauga ir žiauraus elgesio su jais prevencija, (šiuolaikines gyvūnų ir socialinių mokslų koncepcijos, profesinės etikos nuostatai, gyvūnų laikymo ir priežiūros problemos ir t.t); Informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (informacinės visuomenės samprata, informacinis raštingumas, informacijos išteklių, naudojamų studijoms, paieška virtualioje aplinkoje ir t.t.).

Gyvulininkystės technologijos  magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Mokslinių tyrimų metodologija – mokslo metodologija ir metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys, mokslinio tyrimo principai, tikslai ir uždaviniai.

Pasirenkami – Gyvūnų saugos kūrimas ir organizavimas (elgesio su gyvūnais etikos požiūriu tyrinėjamos aktualiausios gyvūnų laikymo ir priežiūros problemos, analizuojama užsienio šalių patirtis, kovoje su žiauriu elgesiu gyvūnų atžvilgiu ir t.t.).

Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa,  katedros dėstomi dalykai:

Privalomi –  gyvūnų veisimas (mokslas apie gyvulių kilmę ir evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą); biostatistika (statistinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų  mokslo specifiką); mokslinių tyrimų metodologija (mokslinio tyrimo programos sudarymas ir organizavimas, atsižvelgiant į gyvūnų mokslo specifiką).

Pasirenkami – gyvūnų genetiniai ištekliai (gyvūnų genetinių išteklių monitoringas, charakterizavimas, subalansuotas panaudojimas ir išsaugojimas); žirgų veislininkystės technologijos (pažangių technologijų taikymas ir panaudojimas arklių reprodukcijoje, arklių veislininkystės asociacijos, jų veikla, arklių veislininkystės informavimo sistema).

Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi – gyvūnų genetinių išteklių valdymas ir jų genominė selekcija (gyvūnų kilmės, evoliucijos, domestikacijos reikšmė genetinių išteklių išsaugojimui ir plėtrai, genealoginės veislės struktūros, klasifikavimo principai).

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi – biomatematika ir statistika (mokslas apie statistinio tyrimo programos sudarymą, atsižvelgiant į veterinarijos  mokslo specifiką);  gyvūnų auginimas ir veisimas  (mokslas apie gyvulių kilmę, evoliuciją, ontogenezę ir filogenezę, veislių sukūrimą ir struktūrą, gyvūnų auginimą bei produkciją).

Pasirenkami – informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais); Statistinė analizė veterinarijoje; Smulkiųjų atrajotojų ir kamelidų veisimas (smulkiųjų atrajotojų (avių ir ožkų) ir kamelidų (lamų ir alpakų) veisimas, tikslai, uždaviniai ir t.t.).

Veterinarinės maisto saugos bakalauro studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi– bioinformatika ir biostatistika (tinkamiausių šiuolaikinės informacinės technologijos reiškinių ar procesų analizei pasirinkimas, statistinio tyrimo programos sudarymas, ataskaitų parengimas, atsižvelgiant į  mokslo specifiką, statistinis kiekybinių ir kokybinių požymių įvertinimas).

Pasirenkami –  informacinių technologijų taikymas biomedicinos studijose (supažindinimas su šiuolaikinio mokymosi turiniu, taikant  informacines technologijas biomedicinos studijose: mokymosi turinio sudarymo principais, stiliais, motyvacija, šiuolaikiniais metodais).

Veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijų programa, katedros dėstomi dalykai:

Privalomi – Moksliniai tyrimai ir statistinės analizės metodai (mokslo metodologija, metodai, empiriniai ir teoriniai metodai, pažinimo metodų tarpusavio ryšys,  mokslinio  tyrimo principai, tikslai, uždaviniai ir t.t.).

Gyvūnų veisimo katedros darbuotojai turi ilgametę patirtį vykdant mokslinę – projektinę veiklą. Kiekvienais metais teikia paraiškas įgyvendinimui naujų projektinių veiklų, kurių tikslas inovacijų diegimas moderniuose ūkiuose  ir gerosios praktikos sklaida.

Katedroje yra viena mokslinė laboratorija:

Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje – šiuolaikiniais biostatistiniais metodais tiriama šalies gyvūnų populiacijų struktūrą, ūkiškai naudingų požymių tarpusavio ryšiai ir paveldimumas, aplinkos ir paveldimumo sąveika, tobulinamos Lietuvos gyvūnų populiacijų veislinės vertės nustatymas.Laboratorija dalyvauja kuriant ir įgyvendinant Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programas, formuojant ir tobulinant Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų genealoginę struktūrą. Laboratorijoje rengiamos tarptautinės konferencijos ir seminarai. Pagal APIIS projektą buvo sukurta šalies kiaulių veislininkystės informacinės sistemos potgreSql duomenų bazė ir genetinio įvertinimo BLUP metodu metodika.  Laboratorijoje parengta 14 daktaro disertacijų, atlikta viena habilitacijos procedūra.

Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio tyrimų ir aukštojo mokslo institucijomis: su LR Žemės ūkio ministerija, LR Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, žemės ūkio  bendrovėmis,  ūkininkais, veislių gerintojų asociacijomis. Ukrainos žemės ūkio universitetu,  Latvijos žemės ūkio universitetu ir kt.

Gyvūnų veisimo katedra
Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva
Giedrius Palubinskas
Gyvūnų veisimo katedros vedėjas
Visi kontaktai