Magistras veterinarijos gydytojas Elijošius Nonevičius – pirmasis Veterinarijos departamento vadovas, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys, Lietuvos universiteto profesorius, bakteriologas, fondo jauniesiems mokslininkams remti įkūrėjas.
Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos veikla 1918–1940 metais
Paroda, skirta Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos 100-čiui
Pirmajame Lietuvos veterinarijos gydytojų suvažiavime Vilniuje 1918 m. gruodžio mėn., kurį sukvietė Veterinarijos departamento (Departamentas) prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos vadovas Elijošius Nonevičius, buvo svarstomas ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos (LVGS, Sąjunga) įkūrimo klausimas. Asmenybės, prisidėjusios prie Sąjungos įsteigimo – Lietuvos šviesuoliai, aktyviai įsitraukę į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. Po metų, 1919 m. rugsėjo 7–8 dienomis, veterinarijos gydytojas Jonas Jurgis Bulota Kaune sukvietė Antrąjį veterinarijos gydytojų suvažiavimą, kuriame buvo nutarta kiek įmanoma greičiau steigti valstybinę veterinarinės bakteriologijos laboratoriją, nes grėsmingai plito užkrečiamosios gyvūnų ligos.
Ketvirtasis veterinarijos gydytojų suvažiavimas, vykęs 1922 m. liepos 3–6 dienomis, savo nutarime pabrėžė Veterinarijos gydytojų sąjungos steigimo būtinybę. 1923 metų birželio 17–18 dienomis Sąjunga buvo įsteigta, registruoti 43 nariai. Priimti įstatai, išrinkta Sąjungos valdyba ir revizijos komisija, aptarti svarbiausi Lietuvos veterinarijos reikalai, nutarta turėti savo leidinį. Stojamasis mokestis buvo 5 Lt, metinis – 36 Lt.
Visi šios profesinės nepolitinės organizacijos nariai: Veterinarijos departamento darbuotojai, Lietuvos universiteto ir įkurtos Veterinarijos akademijos dėstytojai bei mokslininkai, privatūs gydytojai, vieningai siekė kelti veterinarijos lygį, populiarino mokslines ir praktines veterinarijos žinias visuomenėje, dalyvavo įstatymų ir teisės aktų rengimo procesuose, rūpinosi veterinarijos gydytojų rengimu aukštosiose mokyklose, sprendė jų darbo ir gyvenimo sąlygų klausimus, rengė suvažiavimus, parodas, skaitė paskaitas, teikė stipendijas ir pašalpas. Jų sprendimai, siūlymai, teikiami Departamentui ir Žemės ūkio ministerijai bei Vyriausybei, buvo svarbūs, nes visos problemos buvo aptariamos Sąjungos suvažiavimuose
Svarbus Sąjungos indėlis į Lietuvos veterinarijos istoriją – veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės mokslo ir praktikos reikalams skirtas laikraštis „Veterinarija ir zootechnija“, kuris buvo leidžiamas 1924–1940 metais Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, Šančiuose. Laikraštis buvo kaip knygelė, nereguliarus, nuo 4 iki 12 numerių per metus, leidžiamas apie 200 egzempliorių tiražu, spausdinamas Marijampolės spaustuvėje. Į laikraštį rašė veterinarijos gydytojai mokslo ir praktikos klausimais, apie veterinarijos gydytojų kongresus, parodas, naujienas užsienyje, to meto aktualijas.
Redakcinės komisijos pirmininkais buvo žymūs, nusipelnę Lietuvos veterinarijai ir mokslui veterinarijos gydytojai, užsienio šalių aukštųjų mokyklų absolventai. Pirmuosius metus redaktoriumi dirbo Jonas Bielkevičius, Vincas Ambrazevičius, vėliau – Ksaveras Mašanauskas, Kostas Kanauka, Julius Savickis. Tik dėl didelio veterinarijos gydytojų entuziazmo šis laikraštis gyvavo ir buvo nepriklausomas.
Sąjungos pasiekimai: tarpukariu Sąjunga iškovojo atstovo vietą Žemės ūkio rūmų taryboje. 1936 metais išsireikalavo, kad Sąjungos atstovas būtų kviečiamas į Veterinarijos departamento posėdžius, rūpinosi gyvulininkystės reikalais, švietimu, įstatymų rengimu. Sąjungos nariai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose veterinarijos gydytojų suvažiavimuose ir kongresuose: 1930-aisiais – Londone, 1932 m. – Rygoje, 1935-aisiais – Paryžiuje, 1938 m. – Ciuriche, 1939-aisiais – Ženevoje. Sąjungos iniciatyva buvo pradėta rinkti liaudies veterinarijos medžiaga. Sąjunga turėjo savo biblioteką. Įvyko šešiolika Sąjungos suvažiavimų, kuriuose buvo pateikiamos ataskaitos, sprendžiami organizaciniai klausimai, skaitomi moksliniai pranešimai, dalijamasi žiniomis apie naujus gydymo būdus, demonstruojami nauji įrankiai bei prietaisai.
1937 metais Lietuvoje buvo 134 veterinarijos gydytojai, iš jų – 100 Sąjungos narių. Tarpukariu Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjunga padėjo spręsti svarbius Lietuvos veterinarijai klausimus, kėlė veterinarijos gydytojų autoritetą visuomenėje, buvo susitelkę bendram tikslui – siekti valstybės gerovės, nuėjo ilgą kelią – nuo sunkumų iki puikių pasiekimų.
Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos pirmininkai buvo ne tik patyrę veterinarijos specialistai, mokslininkai, visuomenininkai, bet ir kovų dalyviai, turėję aukštus karinius laipsnius, mokslus baigę užsienio aukštosiose veterinarijos mokyklose. Tai Feliksas Mikšys, Petras Mironas, Stasys Jankauskas, Konradas Aleksa, Kostas Kanauka, Juozas Mykolas Užupis. Daugelis iš jų už nuopelnus Lietuvai apdovanoti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinais. Tarp aktyviausiųjų LVGS narių – Justinas Kancleris Drapas, Kostas Jašinskas, Motiejus (Matė) Veitas, Laurynas Lopas, Vincas Katelė, Andrius Brundza ir kt.
Veterinarijos gydytojas Jonas Jurgis Bulota – aktyvus LVGS narys, visuomenininkas, knygnešys, Karo veterinarijos viršininkas, Ypatingųjų reikalų karininkas prie krašto apsaugos ministro, generolas.
Daugelio organizacijų, fondų, draugijų įkūrėjas ar narys, ilgametis Gyvulių globos draugijos vadovas.
Aut. B. Savsenavičius.
Vizitinė kortelė.
Ketvirtojo Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos suvažiavimo dalyviai, priėmę nutarimą steigti Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungą, 1922 m. Pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės – J. J. Bulota, antras iš kairės – E. Nonevičius.
Laikraščio „Veterinarija ir zootechnija“ pirmieji numeriai, 1924 m.
Reklaminis skelbimas laikraštyje „Veterinarija ir zootechnija“.
Pirmasis laikraščio redaktorius Jonas Bielkevičius – Valstybinės veterinarijos bakteriologijos laboratorijos (VVBL) įkūrėjas ir direktorius, pulkininkas leitenantas.
Ksaveras Mašanauskas – Veterinarijos puskarininkių mokyklos vedėjas, pulkininkas leitenantas, vėliau – Karo veterinarijos valdybos viršininkas, Veterinarijos akademijos Chirurgijos klinikos dėstytojas ir Kalvės direktorius. Tremtinys. Nuotrauka iš knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“, 5 tomas.
Dr. Julius Savickis – paskutinis Sąjungos laikraščio redaktorius tarpukariu, VVBL Diagnostikos skyriaus vedėjas, veterinarijos istorijos metraštininkas, Veterinarijos akademijos Anatomijos katedros asistentas. Politinis kalinys.
Tryliktasis tarptautinis veterinarijos gydytojų kongresas Ciuriche 1938 m. rugpjūčio mėn.
Lietuvos veterinarijos gydytojų suvažiavimas Kaune, 1932 m. Iš kairės pirmoje eilėje: veterinarijos gydytojai A. Valenta, P. Kvedaras, P. Mironas, V. Katelė, K. Jašinskas, žemės ūkio ministras J. Aleksa, J. J. Bulota, K. J. Aleksa, J. Bielkevičius
Feliksas Mikšys – pirmasis LVGS valdybos pirmininkas, vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, ilgametis pirmininkas, Steigiamojo ir pirmojo, antrojo ir trečiojo Seimų atstovas, vienas iš AB „Maistas“ steigėjų, valdybos narys. Tremtinys.
1928–1933 m. Žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamento darbuotojai. Pirmoje eilėje iš kairės antras – direktorius Petras Mironas, Sąjungos steigėjas ir pirmininkas, Lietuvos kariuomenės Veterinarijos skyriaus viršininkas, pulkininkas leitenantas.
Stasys Jankauskas – aktyvus Sąjungos pirmininkas, Veterinarijos departamento direktorius tarpukariu, vienas iš Veterinarijos akademijos steigėjų, pirmasis rektorius. Įkūrė Lietuvių veterinarijos gydytojų draugiją tremtyje.
Sveikinimas Jankauskų šeimai Sąjungos laikraštyje.
Sąjungos pirmininkas dr. Juozas Mykolas Užupis֪ – Lietuvos kariuomenės veterinarijos gydytojas, pulkininkas leitenantas, AB „Maistas“ veterinarijos gydytojas ekspertas, vėliau – Veterinarijos akademijos Patologijos instituto direktorius, ekstraordinarinis profesorius, ilgametis dėstytojas.
Konradas Juozas Aleksa – vienas iš Sąjungos pirmininkų, Žemės ūkio akademijos docentas, ekstraordinarinis profesorius, Žemės ūkio akademijos prorektorius. Vėliau – ilgametis Veterinarijos akademijos Zootechnikos katedros vadovas, profesorius.
Dr. Kostas Kanauka – Sąjungos laikraščio redaktorius (1930–1937 m.) ir pirmininkas, lakūnas, majoras. 1930 m. K. Kanauka dalyvavo Pirmajame tarptautiniame mikrobiologų kongrese Paryžiuje. Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto direktorius, vėliau – Veterinarijos akademijos mokymo ir mokslo reikalų prorektorius, Veterinarijos akademijos Bakteriologijos instituto direktorius, ekstraordinarinis profesorius.
Asmeninis veterinarijos gydytojo K. Kanaukos kalendorius, išleistas Austrijoje 1925 m., su jo parašu.
Aktyvaus Sąjungos nario Kosto Jašinsko išleista knygelė.
Parodą parengė L. Baršauskienė.