Pastatas, vadinamas zootomikumu, kuriame buvo įsikūrusi Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus Gyvulių anatomijos katedra, muziejus, prozektoriumas, apie 1925 m.
Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus istorija 1922–1929 m.
1918 m. Veterinarijos skyriaus (vėliau – Departamentas) prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos (vėliau – Žemės ūkio ministerija) vadovas veterinarijos gydytojas magistras E. Nonevičius skyriaus statuto projekte pirmasis užsiminė apie aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo Lietuvoje būtinybę. Tam pritarė ir 1920 m. vykusio Lietuvos veterinarijos gydytojų suvažiavimo dalyviai. 1921 m. Veterinarijos inspekcijos (taip vadinosi Veterinarijos departamentas) posėdyje nutarta prašyti Vyriausybę steigti Veterinarijos fakultetą, bet 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete atidarytas Veterinarijos skyrius, pradėjęs rengti veterinarijos gydytojus. Skyriaus įkūrimas buvo svarbus istorinis įvykis, turėjęs didelės reikšmės veterinarijos pažangai Lietuvoje.
Buvo patvirtinta Medicinos fakulteto taisyklės ir skyrių mokslo planai, Veterinarijos skyriaus etatai. Mokslo trukmė – 8 semestrai. Į pirmąjį kursą studijuoti veterinariją priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, į trečiąjį semestrą – 8 studentai ir 1 laisvas klausytojas. Priimamiems studentams galiojo tos pačios sąlygos kaip ir Medicinos skyriaus studentams.
Skyriuje buvo 6 katedros, dirbo 11 dėstytojų. Įvadinius dalykus skyriaus studentai klausė kartu su medicinos studentais. Specialiuosius dalykus – gyvulių, bendrąją ir patologinę anatomiją, mėsos pažinimą, chirurgiją, chirurginę patologiją, akušeriją, diagnostiką, terapiją, bakteriologiją, epizootologiją, zootechniką, zoohigieną, arklių kaustymą ir kitus – dėstė veterinarijos gydytojai: profesoriai E. Nonevičius, vienas žymiausių fakulteto mokslininkų, ir prof. L. Gogelis, kuris rūpinosi ir visais skyriaus organizaciniais klausimais, doc. Z. Mockus, doc. pareigas einantis P. Nastopka, agronomas M. Kvašinas-Samarinas, doc. J. J. Bulota, asistentas J. Butkevičius, J. Kancleris-Drapas, jaun. asistentas J. Žemaitis, K. Trumpis, jaun. preparatorius V. Starostinas ir kt. Prof. Nonevičius įsteigė savo vardo 1200 Lt premiją studentų mokslinei veiklai aktyvinti ir kas mėnesį šiam fondui aukojo 100 Lt. Čia pirmuosius griaučius išmoko rišti ir gyvūnų anatomijos muziejų pradėjo kurti jaun. preparatorius Vladimiras Starostinas. Įpusėjus veiklai jame buvo įvairių gyvūnų griaučių ir apie 100 nupieštų mokomųjų plakatų.
Jau nuo pat įkūrimo Veterinarijos skyrius susidūrė su sunkumais. Trūko kvalifikuotų pedagogų, todėl profesoriai ir dėstytojai mokė po keletą dalykų. Trūko patalpų. Lietuvos universiteto antrųjų rūmų kieme esančiame 70 kv. metrų pastate buvo įrengta ir auditorija, ir muziejus, ir katedros vedėjo kabinetas, ir prozektoriumas. Profesoriai savo butuose, už kurios mokėjo patys, buvo įkūrę katedras ir laboratorijas. Klinikų arba poliklinikos Veterinarijos skyrius neturėjo, todėl nebuvo kokybiško praktinio mokymo. Studentų mokymas vykdavo Karo veterinarijos, Pirmojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko veterinarijos ligoninėse, bet jis buvo nesistemingas. Trūko lėšų: Žemės ūkio ministerija neskyrė lėšų klinikoms ir kitoms patalpoms statyti. Norinčiųjų studijuoti buvo mažai, nes mokytis sunku, o darbas mažai apmokamas.
Dėl skyriaus veiklos buvo skirtingų nuomonių: vieni Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos nariai siūlė skyriaus darbą tobulinti, kiti – skyrių uždaryti. Lietuvos universiteto rektorius ir Medicinos fakulteto dekanas prof. Lašas siūlė skyrių reorganizuoti į veterinarijos fakultetą ir skirti pinigų klinikoms statyti. Vyriausybė į šiuos siūlymus neatsižvelgė. 1928 m. sudaryta veterinarijos gydytojų komisija surašė Veterinarijos skyriaus veiklos trūkumus, su kuriais susipažinęs Ministrų kabinetas nusprendė skyrių laikinai uždaryti. Sprendimas buvo netikėtas ir gydytojų sąjungai, ir Veterinarijos departamentui. 1929 m. buvo atleistas visas personalas.
Veterinarijos skyrių baigė 16 veterinarijos gydytojų, kurie beveik visi įsidarbino Veterinarijos departamente ir tai buvo valstybei didelė parama. Kariškis S. Raštikis išvyko studijuoti į Vokietijos generalinio štabo akademiją. Vienas skyriaus absolventas veterinarijos gydytojas J. Avižienis 1930 m. sausio mėnesį žuvo atlikdamas tarnybines pareigas.
1928–1938 m. Lietuvoje veikė Gruzdžių aukštesnioji gyvulininkystės mokykla, rengusi veterinarijos felčerius.
Vėliau veterinarinės medicinos studijos buvo tęsiamos 1936 m. įkurtoje Veterinarijos akademijoje.
Parengė Veterinarijos akademijos muziejaus vedėja. L. Baršauskienė
Dalį parodoje eksponuojamų nuotraukų atvaizdų muziejui dovanojo Ona Starostinienė.
Lietuvos universiteto mokslo personalas, 1923 m. vasario 16 d.
Tarp jų – Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus dėstytojai: antroje eilėje iš dešinės antras – doc. Z. Mockus, ketvirtas – profesorius L. Gogelis.
Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto taryba, 1923 m.
Sėdi iš kairės: profesoriai – P. Raudonikis, J. Bagdonas, V. Lašas, P. Avižonis, H. Boit, J. Dzirnė. Stovi iš kairės: doc. Z. Mockus, profesoriai: J. Žilinskas, E. Vinteleris, P. Mažylis, A. Jurgeliūnas, L. Gogelis.
Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto tarybos branduolys.
Sėdi iš kairės profesoriai – A. Jurgeliūnas, P. Avižonis, L. Gogelis. Stovi iš kairės profesoriai – V. Lašas ir P. Raudonikis.
Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus dėstytojai ir studentai, 1925 m.
Pirmoje eilėje iš kairės: doc. N. Kvašinas-Samarinas, prof. L. Gogelis, karininkas doc. J. J. Bulota, doc. Z. Mockus, prof. E. Nonevičius. Antroje eilėje iš kairės: antras – jaun. preparatorius V. Starostinas, penktas – studentas kariškis S. Raštikis, Kazys Avižienis, Karolis Avižienis, vyriausiasis asistentas J. Butkevičius, veterinarijos gydytojas S. Gelažius, studentai J. Toliušis ir J. Bartkevičius.
Veterinarijos skyriaus profesoriai Leonas Gogelis ir Elijošius Nonevičius.
Spaudinio nuotrauka – profesoriaus L. Gogelio mokslinis darbas magistro laipsniui gauti, 1916 m.
Veterinarijos skyriaus dėstytojai: kariškis doc. J. J. Bulota, e. doc. p. P. Nastopka, vyr. asistentas J. Žemaitis (LVA rektorius 1944–1947 m.)
Veterinarijos skyriaus Gyvulių anatomijos katedros vedėjas docentas Z. Mockus (centre) su studentais anatomijos pratybose zootomikume. Šalia jo dešinėje – jaun. preparatorius V. Starostinas (1936–1950 m. Anatomijos ir histologijos katedros laborantas, 1950–1954 m. – asistentas, 1954–1971 m. docentas).
Veterinarijos skyriaus auditorija zootomikume ir pirmojo kurso studentai auditorijoje su jaun. preparatoriumi V. Starostinu (dešinėje), 1924 m.
Gyvulių anatomijos katedros vedėjo doc. Z. Mockaus kabinetas.
Veterinarijos skyriaus studentai zootomikumo auditorijoje, apie 1927 m.
Pirmoje eilėje iš kairės 2-ras – laborantas V. Starostinas, 4-tas – studentas A. Pabijanskas (LVA Anatomijos ir histologijos katedros vedėjas, docentas 1945–1975 m.)
Veterinarijos skyriaus jaun. laborantas V. Starostinas (centre) su studentais anatomijos pratybose zootomikume
Veterinarijos skyriaus jaun. laborantas Vladimiras Starostinas, 1927 m.
Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus gyvūnų anatomijos muziejus.
Veterinarijos skyriaus jaun. laborantas V. Starostinas su draugu gyvūnų anatomijos muziejuje zootomikume prie savo rištų griaučių, apie 1927 m.