LSMU Medicinos fakultetas sudaro absolventams galimybes, įgijus pasaulinius standartus atitinkančio lygio žinių ir praktinių įgūdžių, pasirengti veiklai sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir gydymo bei įvairiose kitose medicininės veiklos ir podiplominių studijų srityse.
Fakultete vyksta intensyvi mokslinė veikla, vykdomos kardiologijos, endokrinologijos, neuromokslų, gastroenterologijos, infektologijos, pulmonologijos ir imunologijos, motinos ir vaiko sveikatos, oftalmologijos, onkologijos, otolaringologijos, skubiosios medicinos pagalbos, nefrologijos mokslo programos, atliekami reikšmingi fundamentiniai, taikomieji, kompleksiniai, daugiadalykiai mokslo tyrimai.
Itin daug pasiekta strateginių krypčių – neuromokslų, onkologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo sistemos mokslo tyrimuose, aprėpiančiuose platų spektrą – nuo molekulinių mechanizmų iki populiacinių epidemiologinių tyrimų ar mokslo žinių pritaikymo kuriant sveikatos technologijas.
2018 m. Lietuvoje vykdyto palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo metu Universiteto medicinos krypties tyrimų kokybė buvo įvertinta geriausiai Lietuvoje bei įvardyta kaip perspektyvi ir atitinkanti tarptautinių lyderių lygį.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad produktyviai dirbančios šios krypties mokslininkų grupės efektyvumu prilygsta geriausiems Europos mokslinių tyrimų centrams, o biologijos, biofizikos krypčių tyrimai turi puikias perspektyvas, nes yra stiprūs tarptautiniu mastu.
LSMU autorių mokslo darbų kokybę medicinos mokslų srityse iliustruoja gausėjantys mokslo straipsniai, paskelbti aukščiausio cituojamumo duomenų bazės leidiniuose.
Užsakomieji, taikomieji tyrimai, mokslo tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, sveikatos priežiūros ir bendrojo ugdymo įstaigoms, kvalifikuotų specialistų rengimas, konsultacinė veikla, aktualių temų įtraukimas į studentų praktikas ir baigiamuosius darbus, dėstytojų, mokslininkų, studentų dalyvavimas visuomeninėje, mokslo populiarinimo bei kultūrinėje veikloje yra neatsiejama Medicinos fakulteto veiklos dalis.
Fakultete – nemažai mokslininkų, gydytojų inovatorių. Glaudaus bendradarbiavimo su verslu rezultatas – inovacijos, pritaikomos biomedicinos sektoriuje – informacinių technologijų sprendimai, programinė įranga, implantai, protezai, nauji arba patobulinti medicinos įrankiai.
Naujoji virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkų technologija kartu su puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos kompanija „Brolis Semiconductors“ inovacija padeda nuolat neinvaziniu būdu stebėti gliukozės, laktatų, šlapalo, serumo albumino ir kitų medžiagų koncentraciją sveikų ir sergančių asmenų kraujyje.
Prof. habil. dr. Virgilijaus Ulozo vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta mobilioji programėlė „Voice Screen“ padeda įvertinti galimus balso sutrikimus, anksčiau diagnozuoti ligas, laiku nukreipti pacientą pas gydytoją. Su partneriais kuriamos programinės įrangos, skirtos atpažinti, pavyzdžiui, odos navikus, programos, fiksuojančios įvairias nėštumo arba lėtinių ligų, kaip diabetas, būkles. Kita inovacijų dalis – kuriama ar tobulinama medicinos įranga.
Šiuo metu fakultete vykdomi projektai:
Medicinos programos struktūra:
I kursas – Įvadas į profesiją ( sveikatos apsaugos sistemos ir sveikatos priežiūros krypčių pažinimas, asmens sveikatos ugdymas, stebimoji praktika Šeimos medicinos gydytojo centruose, pradiniai klinikiniai įgūdžiai, profesionalumo samprata ir kontekstai, profesinė kalba, medicininė terminija ) ir Molekuliniai ir ląsteliniai medicinos pagrindai ( ląstelės biologija ir biochemija, genetika, embriologija, anatomijos įvadas, audiniai, organizmo ir aplinkos sąveika, atsakas į aplinkos poveikį ir organizmo struktūros homeostazė) .
II–III kursas – integruoti probleminių studijų moduliai pagal organų sistemas ( normali struktūra ir funkcija, pagrindinių patologinių procesų mechanizmai ); klinikinės medicinos pagrindai ( terapiniai, neurologiniai, chirurginiai sindromai; farmakologijos, klinikinės, radiologinės, laboratorinės diagnostikos pagrindai), psichologiniai, socialiniai sveikatos ir ligos aspektai, visuomenės sveikata.
IV–VI kursas – klinikinės studijos ir klinikinė medicinos praktika.
Studijos prasideda nuo „Įvado į profesiją“, kurio metu mokoma organizuoti studijas, supažindinama su mokymosi metodikomis bei universiteto resursais, studijų organizavimo ir reglamentavimo sistema, bendromis kompetencijomis reikalingomis studijuojant ir gydytojo darbe (lyderystė, komandinis darbas, situacijos suvokimas, efektyvi komunikacija, kt.). Bendrųjų kompetencijų ugdymas, etinių medicinos aspektų studijos nuosekliai tęsiamos kiekviename kurse.
Taikant probleminio mokymosi modelį, studijos grindžiamos loginiu mąstymu, supratimu, praktiniu pažinimu, savarankišku tiriamuoju darbu.
Trečiais studijų metais suteikiamos pagrindinės teorinės žinios reikalingos vykdant baigiamąjį mokslinį darbą 4-6 kursuose.
Nuo ketvirtųjų studijų metų analizuojami kasdieninėje praktikoje dažniausiai sutinkami klinikiniai atvejai, aptariant klinikinius sprendimus, mokomasi kokybiško informacijos perdavimo.
Praktinių įgūdžių mokymui naudojami tradiciniai simuliacijos mokymai su instruktoriumi, o paprastiems įgūdžiams įgyti – studentai dirba savarankiškai su nuotoline dėstytojų/instruktorių priežiūra naudojant hibridinės medicininės simuliacijos programą. Praktinių įgūdžių mokymasis (klinikinėje ir simuliacinėje aplinkoje) yra išskirtas į atskirus studijų programos vienetus kiekviename kurse. Tuo būdu formuojama nuosekli vientisa įgūdžių formavimo programa, pamečiui papildant naujais mokymosi siekiniais, prijungiant bendrąsias kompetencijas (efektyvus bendravimas, situacijos suvokimas, lyderystė ir sprendimų priėmimas, kt.), siekiant formuoti tam tikras specifines klinikines kompetencijas. Greta klinikinių įgūdžių, studentai įpranta organizuoti ir planuoti studijų procesą, būti atsakingiems už kolegų tarpinį įvertinimą, efektyviai komunikuoti tarpusavyje, spręsti praktines problemas.
Nuo pirmųjų metų sudarytos sąlygos susipažinti su ligoninės aplinka, susitikti su pacientais ir įgyti klinikinius įgūdžius. Tam pasitelkiama stebimoji praktika pirminės asmens sveikatos priežiūros centruose pirmakursiams, ligonių apžiūra ir konsultavimas, procedūrų atlikimas 4 ir 5 kurso praktikų metu, klinikinė medicinos praktika ( internatūra) 6 kurse.
Visi studentai turi lygias galimybes dalyvauti tarptautinėse judumo programose ir projektuose (Erasmus+ ir kt.) išvykti 3-12 mėn. studijų laikotarpiui ir/ar 2-12 mėn. praktikos laikotarpiui.
Teorines medicinos kurso žinias studentai įgyja katedrose, kurios įsikūrusios centriniame universiteto pastate, taip pat Mokomajame laboratoriniame korpuse, esančiame šalia universiteto Kauno klinikų. Kauno klinikose vyksta visų svarbiausių klinikinių dalykų studijos. Šioje ligoninėje veikia 39 profilinės klinikos (apie 2200 stacionarinių lovų, kasmet gydoma apie 70-90 tūkstančių pacientų): konservatyvios medicinos (kardiologijos, pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, endokrinologijos, onkologijos, hematologijos, neurologijos, odos ir venerinių ligų, reumatologijos, reabilitacijos), operacinės medicinos (chirurgijos, neurochirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, širdies, krūtinės ir kraujagyslių, urologijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, akių ligų, ausų, nosies ir gerklės ligų, anesteziologijos), motinos ir vaiko sveikatos priežiūros (vaikų ligų klinika, neonatologijos, akušerijos ir ginekologijos, vaikų chirurgijos), šeimos medicinos klinika, patologinės anatomijos, radiologijos, laboratorinės medicinos, molekulinės medicinos ir genetikos klinikos.
Skubiosios pagalbos skyriuje visą parą teikiama skubi pagalba, veikia 9 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai.
Ambulatorinės diagnostikos centre kasmet apsilanko apie 1 mln. pacientų.
Ligoninė aprūpinta modernia šiuolaikine medicinine įranga: kompiuteriniais tomografais, magnetinio rezonanso įrenginiais, pozitronų emisijos tomografu, ultragarsinės diagnostikos skeneriais, linijiniais greitintuvais, angiografijos sistemomis, gama peilio įranga, kita diagnostine ir gydymo aparatūra ir įrenginiais. Teikiamos visos tretinio lygmens ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos, įskaitant organų persodinimo ir kitas sudėtingas operacijas.
Mažesnės apimties klinikinės studijos vykdomos ir Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje taip pat yra šiuolaikinės darbo sąlygos.
Medicinos programos klinikinė praktika atliekama 30 akredituotų neuniversitetinių daugiaprofilinių (skubi pagalba, vidaus, chirurgija, vaikų ligos, akušerija, ginekologija) ligoninių bazėse įvairiose Lietuvos vietose. Yra sudarytos sutartys dėl praktikos atlikimo ir su užsienio ligoninėmis.
Medicininės ir veterinarinės genetikos programos tikslas – parengti išsilavinusius, mokslo naujovėms imlius, kūrybingai ir kritiškai mąstančius, turinčius plačią erudiciją, kvalifikuotus genetikos specialistus, turinčius fundamentines žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui MVG bei su ja susijusiose srityse, gebančius savarankiškai atlikti genetinius tyrimus šiuolaikiniais analizės metodais laikantis geros laboratorijos praktikos ir bioetikos principų ir vertinti gautus rezultatus.
Medicininės ir veterinarinės biochemijos studijų metu dėmesys skiriamas praktiniams gebėjimams – darbui laboratorijose; mokslinės informacijos rinkimui; mokslinių problemų sprendimui; studijoms apie organizmo ir audinių sandarą; ligų laboratorinei diagnostikai; gautų tyrimo duomenų interpretacijai. Naujausia laboratorine įranga aprūpintose LSMU laboratorijose vykdomi laboratoriniai ir baigiamieji darbai.
Medicinos fakultete studijuoja studentai iš daugelio pasaulio valstybių. Savo patirtį jiems perduoda Europoje ir pasaulyje pripažinti teorinės ir klinikinės medicinos specialistai.
Medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P. Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai.
1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V. Lašas. 1924–1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V. Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas – buvo vienos moderniausių Europoje.
1950 m. Kauno valstybinis universitetas buvo reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Įkurti du fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos–Stomatologijos. Gydomajame fakultete įvestos šešerių metų studijos. Vėliau gydomasis fakultetas buvo pertvarkytas į Teorinės medicinos fakultetą ir Klinikinės medicinos fakultetą. 1989 m. po Kauno medicinos instituto reorganizacijos šie fakultetai tapo Kauno medicinos akademijos padaliniais.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prasidėjo naujas reformų ir reorganizacijos procesas, siekiant specialistų rengimo, mokslo ir gydymo praktikos vienovės. Vietoje katedrų įkurtos profilinės, kuriose derinamas pedagoginis, mokslinis ir praktinis darbas. 1993 m. Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo sujungti į Medicinos fakultetą. Po dar vienos aukštosios mokyklos reorganizacijos 1998 m. fakultetas tapo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetu, o nuo 2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetu.
Pasaulyje žinomi ir puikiai vertinami tiek ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos (P. Avižonio, V. Lašo, V. Kuzmos), tiek pokarinio laikotarpio (Z. Januškevičiaus, T. Ivanausko, J. Kupčinsko), tiek atkurtos Nepriklausomos Lietuvos (A. Praškevičiaus, R. Žaliūno, V. Jašinsko, R. Benečio, J. Pundziaus) profesorių darbai. Fakulteto mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio šalių universitetų, yra tarptautinių mokslinių draugijų ir asociacijų valdybų ar tarybų nariai. Nemažai įžymių užsienio medicinos mokslininkų apsilanko Medicinos fakultete, kur skaito paskaitas studentams ir gydytojams įvairiose konferencijose.
2005 m. Medicinos fakultete pradėtas vykdyti projektas „Probleminio mokymo sistemos įdiegimas Kauno medicinos universitete“, kurį rėmė Europos socialinis fondas, Ženevos universiteto probleminio mokymosi ekspertai. Studijos pagal probleminio mokymosi modelį pradėtos 2006/2007 m. m. Projektas leido išplėtoti buvusią medicinos programos studijų ir mokslo sistemą, užtikrinti aukštesnį profesinį būsimų medicinos specialistų pasirengimą praktiniam darbui, patobulinti Universiteto dėstytojų kvalifikaciją ir išplėsti jų pedagoginius gebėjimus.
