Sveikatos tyrimų instituto veiklos esminė sritis – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas. Institutas dalyvauja vykdant studijų programas, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir dalyvauja rengiant specialistus.
Instituto mokslinės veiklos tema – Lietuvos gyventojų sveikatos ir gyvensenos rodiklių bei su sveikata susijusios politikos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas. Šią temą formuoja bendrosios Instituto užduotys:
Sveikatos tyrimų institutas akredituotas PSO bendradarbiaujančiu centru
2012 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas (toliau – Institutas) pirmą kartą Pasaulinės sveikatos organizacijos akredituotas Bendradarbiaujančiu centru lėtinių neinfekcinių ligų kontrolės ir prevencijos srityje (WHO Collaborating Centre for the Prevention & Control Noncommunicable Diseases). 2016 ir 2020 metais Institutas pakartotinai akredituotas ketveriems metams, bendradarbiaujančio centro vadovu patvirtintas dr. Mindaugas Štelemėkas.
Pagrindiniai Centro tikslai yra biomedicinos ir socialinių mokslų sričių tyrimas, mokslininkų rengimas, aukščiausio lygio ekspertinių paslaugų teikimas institucijoms, kurios formuoja ir įgyvendina bendrą šalies ir atskirų jos regionų sveikatos politiką.
WHO Collaborating Centre for the Prevention & Control Noncommunicable Diseases
2020 m. balandį JAV Nacionalinio sveikatos ir piktnaudžiavimo alkoholiu institutas (NIAAA) skyrė finansavimą (finansavimo sutarties Nr. 1R01AA028224) 5 metų trukmės projektui „Alkoholio kontrolės politikos įtakos sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įvertinimas“. Projektui vadovauja prof. Jürgen Rehm (Priklausomybių ir psichikos sveikatos centras, Kanada) ir prof. Mindaugas Štelemėkas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos tyrimų institutas). Projekte dalyvauja daugiau nei 30 mokslininkų iš Baltijos šalių, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Australijos. Projektas turi tris pagrindinius tikslus:
Lietuva yra Rytų Europos šalis, kuri dėl savo ypatumų (priskiriama prie dideles pajamas gaunančių šalių, gyvenimo trukmė panaši į kitų Vakarų dideles pajamas gaunančių šalių) ir tuo, kad per trumpą laiką įgyvendino alkoholio kontrolės politikos priemones, gali būti pavyzdžiu, lyginant kitų šalių įgyvendinamas priemones ir tam tikrų išvadų pateikimą.
Nuo 1993 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 6,2 litro gryno alkoholio vienam gyventojui ir 2016 m. pasiekė daugiau nei 15 litrų. Taip pat gerokai išaugo ir geriančiųjų skaičius – nuo 55 proc. 1993 m. iki 80 proc. 2016 m. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuva įgyvendino plataus masto alkoholio kontrolės politikos intervencijų ratą, įskaitant visas tris Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „best buys“ priemones (mokesčių didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas), kurios ir tiriamos įgyvendinant šį projektą.
2023 m. rugsėjį NIAAA suteikė papildomą 2 metų finansavimą pagrindiniam projektui. Šios priemonės tikslas – įvertinti COVID-19 laikotarpiu taikytų visuomenės sveikatos priemonių poveikį alkoholio vartojimui ir su alkoholiu susijusiai žalai Lietuvoje 2019–2021 metais.
Iš viso NIAAA projektui skyrė beveik 2 milijonus USD. Projekto metu aktyviai atliekami moksliniai tyrimai ir paskelbtos dešimtys publikacijų tarptautiniuose žurnaluose. Tyrimų rezultatai taip pat pristatomi mokslinėse konferencijose, tokiose kaip Research Society on Alcohol Scientific Meetings (JAV), Global Alcohol Policy Conference (P. Afrika), NordAN susitikimuose ir kitose regioninėse bei nacionalinėse konferencijos.
Projektas „Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“
Siekiant spręsti pagrindines su sveikata susijusias Lietuvos jaunimo problemas, 2014-2017 metais buvo vykdomas projektas „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“. Šio projekto metu kuriamo modelio tikslas buvo paskatinti jaunus žmones rinktis sveikesnį gyvenimo būdą bei jiems teikti kokybiškas, prieinamas ir jų poreikius atitinkančias Jaunimui palankias sveikatos priežiūros paslaugas (JPSPP) taikant algoritmus.
2019-2023 metais buvo vykdomas antrasis projekto etapas „Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“. Šio projekto tikslas – sustiprinti savivaldybių specialistų gebėjimus įgyvendinant JPSPP teikimo modelį. Pagrindinės numatytos vykdyti veiklos: 1) sukurti du nauji ir pakoreguoti ankstesni šeši algoritmai; 2) parengtos rekomendacijos psichinės sveikatos problemų turintiems jauniems žmonėms ir jų šeimoms; 3) savivaldybių specialistų mokymai; 4) jaunimo koordinatorių veiklos gairių parengimas; 5) nuolatinis modelio įgyvendinimo koordinavimas ir JPSPP koordinatorių kompetencijų didinimas; 6) interneto portalo „Sveikatos tinklas“ administravimas; 7) JPSPP modelio efektyvumo vertinimas.
Projekto metu sukurti ir taikyti algoritmai, skirti spręsti pagrindines Lietuvos jaunų asmenų problemas, susijusias su sergamumu depresija, savižudybių ir savižalos rizika, alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, valgymo sutrikimais ir sveikatos sutrikimais, susijusiais su antsvoriu ir nutukimu, lytiškai plintančiomis infekcijomis, nepageidaujamu nėštumu ir seksualiniu smurtu.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiame projekte dalyvavo kaip partneris ir atliko JPSPP modelio efektyvumo vertinimą.
Projekto vykdytojas – Higienos institutas (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras)
Projekto partneris – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Projekto vadovas LSMU – prof. dr. Mindaugas Štelemėkas
Projekto trukmė – 2019-2023 m.
| Ilgalaikių projektų, bendradarbiavimo veiklos„Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC). Tai tarptautinis tyrimas, atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m. Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tinklalapis: http://www.hbsc.org/ Pagrindinis tyrėjas – Kastytis Šmigelskas.Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas COSI (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative). Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas vykdomas dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamoje Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyvoje (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). Šios iniciatyvos tikslas – rutininė pradinio mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo stebėsena, siekiant tinkamai įvertinti šios epidemijos mastą tiriamoje populiacijoje ir suteikianti galimybę palyginti duomenis tarp tyrime dalyvaujančių šalių. Tyrimo rezultatai svarbūs kuriant nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką. Šis tyrimas vyksta PSO Europos regionui priskiriamose šalyse vadovaujantis ekspertų patvirtintu protokolu bei metodika. Pirmajame etape, kuris vyko 2007-2008 mokslo metais, dalyvavo 13 šalių: Airija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Norvegija, Portugalija, Slovėnija ir Švedija. Kasmet tyrime dalyvaujančių šalių skaičius sparčiai auga. Penktajame etape, kuris vyks 2018-2019 mokslo metais, planuoja dalyvauti virš 40 šalių. Lietuva, atstovaujama prof. Aušros Petrauskienės, dalyvavo visuose keturiuose etapuose, vykusiuose 2008, 2010, 2013 ir 2016 metais bei planuoja dalyvauti ir sekančiame etape, kuris vyks 2019 metų pavasarį. Tinklalapis:http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/activities/who-european-childhood-obesity-surveillance-initiative-cosi Pagrindinis tyrėjas – Aušra PetrauskienėVeiklos European Observatory on Health Systems and Policies tinkle. Nuolat teikiama informacija apie Lietuvą, planuojami bendri leidiniai Lietuvos sveikatos sistemos raidos temomis. Tinklalapis: https://www.hspm.org/mainpage.aspx Lietuvos profilis: https://www.hspm.org/countries/lithuania14112013/countrypage.aspx Prisijungta 2014 m., dalyvaujama iki šiol. Atstovai: Mindaugas Štelemėkas, Laura Miščikienė, Kristina ŽalnieraitienėBendradarbiavimas su JAV Širdies matematikos institutu (HMI). Bendros veiklos prasidėjo 2014 m. HMI padovanojus ir įrengus pT jautrumo magnetometrą LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, Lietuvos viduryje. Šio magnetometro fiksuojamų magnetinių virpesių aprėptis yra apie 300 km, taigi, apimama visą Lietuvos teritorija. Tai pirmas tokio jautrumo magnetometras Europoje. Naudojantis šių magnetometrų registruojamus procesus moksliniai tyrinėjamai atliekami HMI, JAV ir Lietuvos LSMU bei KTU institucijose. HMI darbai pradžioje projekto buvo duomenų prieigų formavimas, KTU vykdė ir vykdo naujų analizės metodų paiešką ir kūrimą. LSMU personalas rinko (renka ir šiuo metu) duomenis bei analizavo sąsajas tarp –žmogaus psichologinių bei sveikatos būsenų ir lokalaus Žemės magnetinio lauko charakteristikų. Vienas pirmųjų darbų buvo paieška ir kūrimas metodų leidžiančių sinchroniškai analizuoti žmogaus ir Žemės registruojamus parametrus. Tai apibendrinta publikacijoje „Human heart rhythm sensitivity to earth local magnetic field fluctuations“. Buvo sudaryta metodika, panaudojant sukurtą matricinę analizę, leidžianti palyginti Žemės magnetinio lauko bei žmogaus širdies ritmo kitimus, jų sinchroniškumą ir netgi įvertinti kiekvieno asmens jautrumą šiems Žemės magnetinio lauko svyravimams. 2017 m. kartu su KTU Matematinio modeliavimo katedra kūrėme algoritmus ir programas skirtas detalesnei registruojamo Žemės magnetinio lauko analizei. Tęstinis bendradarbiavimas nuo 2014 m. Pagrindinis tyrėjas:Alfonsas VainorasTyrime Babies Born Better. Tai ilgalaikis tarptautinis projektas. Jo metu vykdoma moterų, gimdžiusių per pastaruosius 5 metus, apklausa ir analizuojamos jų patirtys ir nuomonės, susijusios su joms suteikta gimdymo priežiūra. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas Europoje ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse. Šiuo metu apklausa vykdoma 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų. Tinklalapis: http://www.babiesbornbetter.org/ Pagrindinis tyrėjas: Giedrė Širvisnkienė |
| ProjektaiTarptautinis studentų sveikatos ir gyvensenos tyrimas SLiCE (Student Life Cohort in Europe), kurį koordinuoja Pavol Jozef Safarik universitetas (Košice, Slovakija). 2016 m. vyko pasiruošimas kitam tyrimo etapui, kuriame dar dalyvauja Eötvös Loránd universitetas (Vengrija), Miskolc universitetas (Vengrija), Charles universitetas (Čekija), Užgorodo universitetas (Ukraina). Tyrimas pradėtas 2017 m. 2017-2018 m. vykdomas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamas projektas „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.”. 2018 m. pradėtas vykdyti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamas projektas „Neapskaityto tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje”. Projekto trukmė 2 metai. BaltCityPrevention. Šiuo metu plačiai taikomos įvairios prevencinės sveikatos stiprinimo priemonės ne visada yra efektyvios, kadangi naudoja metodus, ne visai atliepiančius į konkrečius vartotojų poreikius. Penkiolika „BaltCityPrevention“ projekto partnerių iš septynių Baltijos jūros regiono šalių išbandys labiau įtraukiančius ir į vartotoją orientuotus metodus, norėdami sukurti ir įgyvendinti prevencijai ir sveikatos stiprinimui skirtas intervencijas. Naujos technologijos bus naudojamos ne tik pačiame planavimo procese, bet taip pat kaip įrankis įgyvendinant prevencines priemones. Moksleivių įtraukimas ir aktyvus jų dalyvavimas šiame procese yra pagrindinis naujo, mūsų kuriamo, intervencijos modelio elementas. Sveikatą formuojantys subjektai (SFS) turės galimybę pasiūlyti prevencines intervencijos priemones, kurios bus skirtos spręsti įvairias asmens sveikatos problemas. Tikslai: •Nustatyti SFS sveikatos stiprinimo poreikius, padėsiančius geriau parinkti intervencijas konkrečioms vartotojų grupėms. •Pasitelkiant šiuolaikines technologijas organizuoti intervencijas taip, kad jos būtų orientuotos į vartotojo dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant šias intervencijas. •Išbandyti sukurtą intervencijos modelį atliekant skirtingus pilotinius tyrimus. •Skatinti SFS ir e. sveikatos sektoriaus įmonių bendradarbiavimą. Projekto trukmė: nuo 2017-10-01 iki 2020-09-31 Bendra projekto vertė: apie 2,7 mln. eurų. Programa: The Interreg Baltic Sea Region Programme 2014–2020 Pagrindinis projekto vykdytojas: Flensburgo taikomųjų mokslų universitetas (Flensburg University of Applied Sciences, Vokietija) Projekto vadovas Institute: Kastytis Šmigelskas. Learn4Health. Erasmus+ finansuojamas projektas, kurio vienas iš tikslų – kurti ir išbandyti inovatyvius sveikos mitybos mokymo metodus. Pagrindinis projekto vykdytojas – Aalborgo universitetas (Danija). Projekte taip pat dalyvauja partneriai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Ispanijos bei Slovėnijos.Projekto trukmė nuo 2016-12-21 iki 2019-08-30.Daugiau apie projektą: http://learn4health.eu/ Healthy Boost. Urban Labs for Better Health for All in the Baltic Sea Region – boosting cross-sectoral cooperation for health and wellbeing in the cities. Projekto trukmė: nuo 2019-01 iki 2021-06-30 Bendra projekto vertė: apie 2,53 mln. eurų. Programa: The Interreg Baltic Sea Region Programme 2014–2020 Projekto vadovas Institute: Agnė Slapšinskaitė. Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių profilaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ – tai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas. Jo tikslas – išplėtoti vaikų ir paauglių savižudybių bei patiriamo smurto veiksnių prevencijos galimybes ir pagerinti pagalbos prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtros.Projekto vadovė – prof. dr. Nida Žemaitienė, projektą finansuoja Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto veiklos atliekamos 2018–2021 m.Daugiau informacijos apie projektą rasite čia |
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas COSI (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative). Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas vykdomas dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamoje Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyvoje (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). Šios iniciatyvos tikslas – rutininė pradinio mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo stebėsena, siekiant tinkamai įvertinti šios epidemijos mastą tiriamoje populiacijoje ir suteikianti galimybę palyginti duomenis tarp tyrime dalyvaujančių šalių. Tyrimo rezultatai svarbūs kuriant nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką.
Šis tyrimas vyksta PSO Europos regionui priskiriamose šalyse vadovaujantis ekspertų patvirtintu protokolu bei metodika. Pirmajame etape, kuris vyko 2007-2008 mokslo metais, dalyvavo 13 šalių: Airija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Norvegija, Portugalija, Slovėnija ir Švedija. Kasmet tyrime dalyvaujančių šalių skaičius sparčiai auga. Penktajame etape, kuris vyks 2018-2019 mokslo metais, planuoja dalyvauti virš 40 šalių. Lietuva, atstovaujama prof. Aušros Petrauskienės, dalyvavo visuose keturiuose etapuose, vykusiuose 2008, 2010, 2013 ir 2016 metais bei planuoja dalyvauti ir sekančiame etape, kuris vyks 2019 metų pavasarį.
Tinklalapis:http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/activities/who-european-childhood-obesity-surveillance-initiative-cosi
Pagrindinis tyrėjas – Aušra Petrauskienė
„Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC). Tai tarptautinis tyrimas, atliekamas Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metai daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas yra geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė yra 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Lietuvoje tyrimai yra atliekami nuo 1994 m.
Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat yra nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt.
Tinklalapis: http://www.hbsc.org/
Pagrindinis tyrėjas – Kastytis Šmigelskas.
Vilma Kriaučionienė, Janina Petkevičienė, Asta Raskilienė, Monika Grincaitė, Kastytis Šmigelskas, Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė, Monika Žemaitaitytė, Vladas Golambiauskas. Lietuvos moksleivių ir suaugusių gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu vertinimas ir rekomendacijų jų neigiamam poveikiui mažinti parengimas. Kaunas, 2023. Parsisiųsti
Vilma Kriaučionienė, Janina Petkevičienė, Asta Raskilienė, Monika Grincaitė, Kastytis Šmigelskas, Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė, Monika Žemaitaitytė, Vladas Golambiauskas. Lietuvos moksleivių ir suaugusių gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu vertinimas ir rekomendacijų jų neigiamam poveikiui mažinti parengimas. Priedai. Kaunas, 2023. Parsisiųsti
Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė, Edita Šakytė, Vilma Kriaučionienė, Aurelijus Veryga. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2012. Kaunas, 2013. Parsisiųsti
Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė, Edita Šakytė, Vilma Kriaučionienė, Aurelijus Veryga. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014. Kaunas, 2015. Parsisiųsti
Apolinaras Zaborskis, Kastytis Šmigelskas, Tomas Vaičiūnas, Aurelijus Veryga, Nida Žemaitienė, Reda Mocevičienė, Linas Šumskas, Vilma Kriaučionienė, Mindaugas Štelemėkas, Vaida Liutkutė, Vilius Grabauskas. Lietuvos mokinių gyvensena: 2014 m. HBSC tyrimas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, 2016. Parsisiųsti
Mindaugas Štelemėkas, Ilona Tamutienė, Vaida Liutkutė-Gumarov, Milda Makutėnaitė, Birutė Jogaitė, Tadas Telksnys. Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2018. ISBN 978-9955-15-582-9. Parsisiųsti
Kastytis Šmigelskas, Justė Lukoševičiūtė, Agnė Slapšinskaitė, Tomas Vaičiūnas, Judita Bulotaitė, Monika Žemaitaitytė, Laura Šalčiūnaitė, Apolinaras Zaborskis. Pagrindiniai 2018 m. HBSC tyrimo rezultatai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Kaunas, 2019. Parsisiųsti
Vaida Liutkutė-Gumarov. Rūkymo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje, daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Kaunas , 2019. Parsisiųsti
Aušra Petrauskienė, Monika Grincaitė, Vilma Kriaučionienė, Laura Miščikienė, Justina Vaitkevičiūtė. Lietuvos pirmos klasės mokinių augimo ir gyvensenos stebėsena (COSI): 2008-2019 metų tyrimų rezultatai. Kaunas, 2020. Parsisiųsti
Vaida Liutkutė-Gumarov, Justina Vaitkevičiūtė, Lukas Galkus, Mindaugas Štelemėkas, Janina Petkevičienė, Laura Miščikienė. Neapskaityto tabako gaminių problemos vertinimo galimybės Lietuvoje. Vilnius, 2021. Parsisiųsti. Priedas1 Priedas2
Naujas! Justina Vaitkevičiūtė, Lukas Galkus, Vladas Golambiauskas, Nijolė Goštautaitė-Midttun, Vaida Liutkutė-Gumarov, Laura Miščikienė, Janina Petkevičienė, Mindaugas Štelemėkas, Monika Žemaitaitytė. Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir įpročių tyrimas.Kaunas, 2022. Parsisiųsti. Priedai.